Šilutiškiai – apie Liepos 6-ąją, Valstybės dieną

Rytoj, Liepos 6-ąją, visa Lietuva ir už jos ribų išvykę tėvynainiai švęs Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Šios ypatingos dienos proga šilutiškių, visuomenės veikėjų klausiame, ką jiems reiškia ši šventė ir kokia jos reikšmė mūsų tautai ir valstybei?

Daugiau kaip prieš 700 metų Kunigaikštis Mindaugas tapo pirmuoju ir paskutiniu Lietuvos karaliumi. Jis suvienijo valstybę, atkreipė į Lietuvą krikščioniškosios Europos dėmesį ir parodė, kad Lietuva turi tokią pat teisę gyvuoti kaip valstybė, nes ir jos valdovas yra krikščionis, kuriam pats popiežius suteikė teisę tapti karaliumi.

2003 m. šią dieną Lietuva šventė 750-ąsias Mindaugo karūnavimo metines. Vilniuje atidengtas paminklas Karaliui Mindaugui, atidarytas Karaliaus Mindaugo tiltas, Vingio parke vyko Pasaulio lietuvių dainų šventė. 

 

Šilutės H. Šojaus muziejaus muziejininkas–archeologas Mantas Užgalis:

– Ši diena turi būti svarbi kiekvienam Lietuvos piliečiui, nes ji primena ne tik mūsų valstybės ištakas, Mindaugo karūnavimo laikus, bet ir žymi pirmąjį Lietuvos bandymą įsilieti į Vakarų katalikiškąjį pasaulį. Deja, šis bandymas buvo ne itin sėkmingas – 1263 m. Mindaugas buvo nužudytas, o Lietuva ir jos politinis elitas kuriam laikui atsimetė nuo krikščionybės.

Mindaugas iki šių dienų yra vienintelis Lietuvos karalius, nors ir vėliau iki Vytauto didžiojo laikų pabaigos tarp Lietuvos valdovų būta bandymų (nors ir nesėkmingų) šalį paversti karalyste gyvuojančia kartu su kitomis Vakarų Europos monarchijomis. Mindaugas buvo pakrikštytas 1251-aisiais, o 1253 metais, kaip spėjama, liepos 6 d. jis ir jo žmona buvo karūnuoti. Ši diena žymi senosios Lietuvos valstybingumo įtvirtinimą to meto Vakarų krikščioniškojo pasaulio akivaizdoje. Žinoma, viduramžių Lietuvos Mindaugo karalystės negalime tiesiogiai tapatinti su šiuolaikine Lietuvos Respublika, tačiau iš Lietuvos karalystės (ir vėlesnės LDK) kovų su vokiečių ordinu istorijos įkvėpimo sėmėsi XIX a. pab. – XX a. prad. moderniosios lietuvių tautos „architektai“, kurių dalis po 1918 m. vasario 16 d. tapo ir Lietuvos valstybės kūrėjais. Mindaugo karūnavimo diena yra lyg viduramžiškas šiuolaikinės Lietuvos valstybės atspindys.

Vasario 16-ąją mes galėjome jau atkurti ir įtvirtinti savo valstybingumą, tik jau modernesnėje valstybinėje sąrangoje, o 1990 m. kovo 11-ąją mes atgavome prarastą nepriklausomybę. Šios trys datos tikrai ypatingos Lietuvos istorijoje.

Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas Algirdas Gečas:

– Kalbant apie Liepos 6–ąją tikrai kyla daug klausimų. Kokia jos reikšmė? Gal tai tik dar viena laisva diena pavargusiems nuo įvairių reformų šalies gyventojams arba galimybė žūklės mėgėjams ištraukti savo meškeres ir pažvejoti nebijant gamtos inspektorių rūstybės?..

Norint suvokti šios datos istorinę prasmę, reikėtų bent mintimis nusikelti į Lietuvą XIII a. viduryje. Suprantu, kad tai nelengva užduotis, bet pabandyti juk galima. 1251 m. Mindaugas priima krikštą. Šio proceso tarpininko vaidmuo tenka Livonijos ordinui, jo magistrui, kuris už šią „paslaugą“ iš Mindaugo dovanų gauna dalį Žemaitijos ir kitų žemių. Kaip dabar sakoma: „Už dyką nė arklys arklio nekaso“. Po krikšto sekė kitas svarbus įvykis – 1253 m. liepos 6–ąją Mindaugą pasiekia karaliaus vainikas, kurį siunčia pats Romos popiežius, o tarpininko vaidmenį atlieka Rygos miestas. Tokia ta didžioji to meto politika, kuri istorikų yra vertinama gana įvairiai, bet dauguma jų sutinka, kad tokiu būdu Mindaugas ir jo aplinka parodė didelį istorinį įžvalgumą: jis pasiekė, jog  didžiausias to meto Europos autoritetas ir jo vadovaujama visa krikščioniškoji civilizacija pripažino Lietuvą. Lietuvos valstybė tapo krikščioniškosios Europos dalimi, o Mindaugas pasirodė, kaip sumanus politikas, kuriam pavyko perprasti to meto politinės dėlionės esmę ir paversti Lietuvą to meto Europos dalimi.

Tokiu būdu Mindaugas pasirodė kaip valdovas, kuris pagal savo galimybes ir sąlygas gūdžiame XIII amžiuje įgyvendino Lietuvos integracijos į Europą idėją. Mes puikiai suprantame, kad tai buvo tik pradžia, bandymas žengti tuo keliu, bet kryptis buvo duota ir išlaikyta per visus sudėtingus Lietuvos istorijos vingius. Ir dabartinė Liepos 6–oji, Mindaugo karūnavimo diena, turėtų būti vertinama būtent per šią plotmę –  kaip Lietuvos valstybės, jos tautos siekis būti šiuolaikinės Europos dalimi ir įprasminti savo kaip tautos būtį vieningoje Europoje. Šia prasme Mindaugo vieta Lietuvos istorijoje yra ypatinga, o Liepos 6–oji gali būti lyginama su Vasario 16–ąja ir Kovo 11–ąja.

Reikia pasakyti ir tai, kad skirtingais mūsų valstybės laikotarpiais buvo galima rinktis ir kitų kelių,  tai rodo, kaip nelengva buvo besirenkant politinius vektorius. Pavyzdžiui, tarpukario Lietuvoje, valdant A. Smetonai, buvo išaukštintas Vytautas Didysis, jo politika. 1930 m. labai iškilmingai buvo paminėtos jo mirties 500–osios metinės, o rusėjo 8 d. tuo laiku buvo minima kaip neįvykusios jo karūnacijos diena. Tai patvirtina mintį, jog mūsų valstybės ir tautos istorija buvo labai sudėtinga ir kiekviena nauja karta, remdamasi savo istorine patirtimi ir jai tenkančiais iššūkiais, siekia juos įprasminti savitai. Šia prasme yra akivaizdu, kad būtent Mindaugas, jo XIII a. brėžtos politikos kryptys yra itin svarbios bei reikšmingos ir šiuolaikinei Lietuvos valstybei.

Sveikinu visus su  Liepos 6–ąja ir kviečiu tą dieną pasirinkti prasmingas veiklas šeimoje, draugų būryje, gamtoje ar kitur, kurios įprasmintų šios dienos reikšmę kiekvienam iš mūsų.

Šilutės šv. Kryžiaus parapijos klebonas Remigijus Saunorius:

– Mes bažnyčioje minime ne tik šią, bet ir kitas Lietuvos valstybės šventes. Kaip Lietuvos piliečiui, gyvenančiam Lietuvoje, ši šventė yra brangi. Švęsdami Mindaugo karūnavimo dieną turime džiaugtis, nes galime vadintis lietuviais. Vis dėlto reikia pripažinti, kad ne tik kitos valstybės buvo valdomos imperatorių ar karalių, tačiau ir mūsų Lietuva – juk Mindaugas buvo pirmasis priėmęs krikštą ir vienintelis Lietuvos karalius.

Šios ypatingos dienos proga vyks pamaldos už Lietuvą, prašysime palaimos šaliai ir jos gyventojams. Pastebiu, kad valstybinių švenčių metu į bažnyčią susirenka nemažai žmonių. Aišku ne tik pas mus, švenčia ir kitur, buriasi skirtingose vietose himną giedoti, kurį mieste giedosiu ir aš.

Kalbino Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,