Šilutiškiai – apie Liepos 6-ąją, Valstybės dieną

Rytoj, Liepos 6-ąją, visa Lietuva ir už jos ribų išvykę tėvynainiai švęs Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Šios ypatingos dienos proga šilutiškių, visuomenės veikėjų klausiame, ką jiems reiškia ši šventė ir kokia jos reikšmė mūsų tautai ir valstybei?

Daugiau kaip prieš 700 metų Kunigaikštis Mindaugas tapo pirmuoju ir paskutiniu Lietuvos karaliumi. Jis suvienijo valstybę, atkreipė į Lietuvą krikščioniškosios Europos dėmesį ir parodė, kad Lietuva turi tokią pat teisę gyvuoti kaip valstybė, nes ir jos valdovas yra krikščionis, kuriam pats popiežius suteikė teisę tapti karaliumi.

2003 m. šią dieną Lietuva šventė 750-ąsias Mindaugo karūnavimo metines. Vilniuje atidengtas paminklas Karaliui Mindaugui, atidarytas Karaliaus Mindaugo tiltas, Vingio parke vyko Pasaulio lietuvių dainų šventė. 

 

Šilutės H. Šojaus muziejaus muziejininkas–archeologas Mantas Užgalis:

– Ši diena turi būti svarbi kiekvienam Lietuvos piliečiui, nes ji primena ne tik mūsų valstybės ištakas, Mindaugo karūnavimo laikus, bet ir žymi pirmąjį Lietuvos bandymą įsilieti į Vakarų katalikiškąjį pasaulį. Deja, šis bandymas buvo ne itin sėkmingas – 1263 m. Mindaugas buvo nužudytas, o Lietuva ir jos politinis elitas kuriam laikui atsimetė nuo krikščionybės.

Mindaugas iki šių dienų yra vienintelis Lietuvos karalius, nors ir vėliau iki Vytauto didžiojo laikų pabaigos tarp Lietuvos valdovų būta bandymų (nors ir nesėkmingų) šalį paversti karalyste gyvuojančia kartu su kitomis Vakarų Europos monarchijomis. Mindaugas buvo pakrikštytas 1251-aisiais, o 1253 metais, kaip spėjama, liepos 6 d. jis ir jo žmona buvo karūnuoti. Ši diena žymi senosios Lietuvos valstybingumo įtvirtinimą to meto Vakarų krikščioniškojo pasaulio akivaizdoje. Žinoma, viduramžių Lietuvos Mindaugo karalystės negalime tiesiogiai tapatinti su šiuolaikine Lietuvos Respublika, tačiau iš Lietuvos karalystės (ir vėlesnės LDK) kovų su vokiečių ordinu istorijos įkvėpimo sėmėsi XIX a. pab. – XX a. prad. moderniosios lietuvių tautos „architektai“, kurių dalis po 1918 m. vasario 16 d. tapo ir Lietuvos valstybės kūrėjais. Mindaugo karūnavimo diena yra lyg viduramžiškas šiuolaikinės Lietuvos valstybės atspindys.

Vasario 16-ąją mes galėjome jau atkurti ir įtvirtinti savo valstybingumą, tik jau modernesnėje valstybinėje sąrangoje, o 1990 m. kovo 11-ąją mes atgavome prarastą nepriklausomybę. Šios trys datos tikrai ypatingos Lietuvos istorijoje.

Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas Algirdas Gečas:

– Kalbant apie Liepos 6–ąją tikrai kyla daug klausimų. Kokia jos reikšmė? Gal tai tik dar viena laisva diena pavargusiems nuo įvairių reformų šalies gyventojams arba galimybė žūklės mėgėjams ištraukti savo meškeres ir pažvejoti nebijant gamtos inspektorių rūstybės?..

Norint suvokti šios datos istorinę prasmę, reikėtų bent mintimis nusikelti į Lietuvą XIII a. viduryje. Suprantu, kad tai nelengva užduotis, bet pabandyti juk galima. 1251 m. Mindaugas priima krikštą. Šio proceso tarpininko vaidmuo tenka Livonijos ordinui, jo magistrui, kuris už šią „paslaugą“ iš Mindaugo dovanų gauna dalį Žemaitijos ir kitų žemių. Kaip dabar sakoma: „Už dyką nė arklys arklio nekaso“. Po krikšto sekė kitas svarbus įvykis – 1253 m. liepos 6–ąją Mindaugą pasiekia karaliaus vainikas, kurį siunčia pats Romos popiežius, o tarpininko vaidmenį atlieka Rygos miestas. Tokia ta didžioji to meto politika, kuri istorikų yra vertinama gana įvairiai, bet dauguma jų sutinka, kad tokiu būdu Mindaugas ir jo aplinka parodė didelį istorinį įžvalgumą: jis pasiekė, jog  didžiausias to meto Europos autoritetas ir jo vadovaujama visa krikščioniškoji civilizacija pripažino Lietuvą. Lietuvos valstybė tapo krikščioniškosios Europos dalimi, o Mindaugas pasirodė, kaip sumanus politikas, kuriam pavyko perprasti to meto politinės dėlionės esmę ir paversti Lietuvą to meto Europos dalimi.

Tokiu būdu Mindaugas pasirodė kaip valdovas, kuris pagal savo galimybes ir sąlygas gūdžiame XIII amžiuje įgyvendino Lietuvos integracijos į Europą idėją. Mes puikiai suprantame, kad tai buvo tik pradžia, bandymas žengti tuo keliu, bet kryptis buvo duota ir išlaikyta per visus sudėtingus Lietuvos istorijos vingius. Ir dabartinė Liepos 6–oji, Mindaugo karūnavimo diena, turėtų būti vertinama būtent per šią plotmę –  kaip Lietuvos valstybės, jos tautos siekis būti šiuolaikinės Europos dalimi ir įprasminti savo kaip tautos būtį vieningoje Europoje. Šia prasme Mindaugo vieta Lietuvos istorijoje yra ypatinga, o Liepos 6–oji gali būti lyginama su Vasario 16–ąja ir Kovo 11–ąja.

Reikia pasakyti ir tai, kad skirtingais mūsų valstybės laikotarpiais buvo galima rinktis ir kitų kelių,  tai rodo, kaip nelengva buvo besirenkant politinius vektorius. Pavyzdžiui, tarpukario Lietuvoje, valdant A. Smetonai, buvo išaukštintas Vytautas Didysis, jo politika. 1930 m. labai iškilmingai buvo paminėtos jo mirties 500–osios metinės, o rusėjo 8 d. tuo laiku buvo minima kaip neįvykusios jo karūnacijos diena. Tai patvirtina mintį, jog mūsų valstybės ir tautos istorija buvo labai sudėtinga ir kiekviena nauja karta, remdamasi savo istorine patirtimi ir jai tenkančiais iššūkiais, siekia juos įprasminti savitai. Šia prasme yra akivaizdu, kad būtent Mindaugas, jo XIII a. brėžtos politikos kryptys yra itin svarbios bei reikšmingos ir šiuolaikinei Lietuvos valstybei.

Sveikinu visus su  Liepos 6–ąja ir kviečiu tą dieną pasirinkti prasmingas veiklas šeimoje, draugų būryje, gamtoje ar kitur, kurios įprasmintų šios dienos reikšmę kiekvienam iš mūsų.

Šilutės šv. Kryžiaus parapijos klebonas Remigijus Saunorius:

– Mes bažnyčioje minime ne tik šią, bet ir kitas Lietuvos valstybės šventes. Kaip Lietuvos piliečiui, gyvenančiam Lietuvoje, ši šventė yra brangi. Švęsdami Mindaugo karūnavimo dieną turime džiaugtis, nes galime vadintis lietuviais. Vis dėlto reikia pripažinti, kad ne tik kitos valstybės buvo valdomos imperatorių ar karalių, tačiau ir mūsų Lietuva – juk Mindaugas buvo pirmasis priėmęs krikštą ir vienintelis Lietuvos karalius.

Šios ypatingos dienos proga vyks pamaldos už Lietuvą, prašysime palaimos šaliai ir jos gyventojams. Pastebiu, kad valstybinių švenčių metu į bažnyčią susirenka nemažai žmonių. Aišku ne tik pas mus, švenčia ir kitur, buriasi skirtingose vietose himną giedoti, kurį mieste giedosiu ir aš.

Kalbino Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šeimų diena Švėkšnoje

Šeimų šventė – tai vienas iš šilčiausių ir mieliausių renginių, į kurį drąsiai jungiasi Švėkšnos seniūnijos šeimos. Gegužės 15 dieną  Tradicinių amatų centro kiemelyje suaugusių šokių kolektyvas „Šalna“ su partneriais – Tradicinių amatų centru ir Švėkšnos „Saulės“ gimnazija surengė šventę, kurioje buvo gausu užsiėmimų vaikams, tėveliams ir seneliams. Šventė tęsėsi​ įvairiose veiklose pagal pasirinkimą: piešimas ant veido, linksmosios estafetės, smiginis, spalvinimas kreidelėmis, 3 metrų paveikslo piešimas, muilo burbulai. Kaip ir kasmet, šventės metu, buvo apdovanoti praėjusiais metais gimę mažieji Švėkšnos

Pagėgių krašto bibliotekininkai – Krokuvoje

Gegužės 18-19 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė dalyvavo Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos dovanotoje pažintinėje–kultūrinėje kelionėje po „Lenkijos deimantu“ bei „Karalių ir bažnyčių miestu“ vadinamą Krokuvą. Profesionalių gidų vedamų ekskursijų metu aplankyti įžymiausi šio šlovingos praeities autentika alsuojančio miesto architektūros, kultūros, istorijos, gamtos objektai. Pabuvota į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame Krokuvos istoriniame centre, kurį sudaro Senamiestis, Vavelio kalva ir Kazimiero kvartalas. Virš Krokuvos senamiesčio iškilusi Vavelio kalva pagėgiškius sužavėjo didingais renesanso stiliaus XVI a. karališkaisiais rūmais bei

90 Genės Ruzvaltienės metų prabėgo Žemaičių Naumiestyje

Gegužės 21-ąją 90-ąjį gimtadienį šventusi Genė Ruzvaltienė gimė, užaugo ir tebegyvena toje pačioje gatvėje, Žemaičių Naumiestyje. Dešimtąją dešimtį metų pradėjusi žilagalvė vis dar mėgsta žiūrėti televizorių, pati išsiverda valgyti. Gyvena kartu su sūnumi Alfonsu. Kieme daug daugiamečių gėlių, kurios reikalauja mažiau priežiūros – sveikata nebe ta, kad galėtų daug lankstytis. Sako, ir perkūnijos tebebijanti, kaip vaikystėje… „Augome penki vaikai: du broliai ir trys seserys. Nors ir daug šeimoje buvo vaikų, mano vaikystė buvo graži. Tėvelis buvo auksinių rankų meistras, buvo

Palaiminimų šeštadienis Šilutėje

Pirmą kartą Šilutėje buvo surengtas Palaiminimų šeštadienis, kurio pirmoji dalis vyko H. Šojaus dvaro konferencijų centre, antroji – Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Gegužės 18–oji įeis į tikinčiųjų bendruomenės istoriją, mat Palaiminimų šeštadienio renginys sutraukė gausybę žmonių: dalyvavo vaikų ir jaunimo, suaugusiųjų bei senjorų. Mokymus vedė katalikų bendruomenės atstovai iš Slovakijos, grupė „Martindom“. Jų giesmės žadino viltį ir kvietė kartu džiaugtis bei šlovinti Viešpatį. Palaiminimų šeštadienio „Taigi jūs siekite aukštesnių malonės dovanų“ pagrindinis organizatorius buvo Šilutės dekanatas, dalyvavo rajono katalikų