Šilutės viešosios erdvės: ar visiems viskas gražu?

Ši tema diskusijai buvo siūloma jau anksčiau, bet vis rasdavome aktualesnių klausimų, kuriems skirdavome savo laiką. Gaila, kad diskusijoje negalėjo dalyvauti įvairių idėjų turintys meno atstovai, todėl apie miesto viešas erdves, jų tvarkymo ir gražinimo klausimus diskutavo klubo nariai Irena Arlauskienė, Birutė Servienė, Jonas Jaunius, Edvardas Jurjonas ir Petras Skutulas.

Jonas Jaunius:
– Man asmeniškai labai įdomus visuomenės požiūris į miesto išvaizdą. Paskutinis lašas buvo komentatorių atsiliepimai internetinėje žiniasklaidoje, kai praėjusių metų lapkritį „Lietuvininkų vilties“ premija buvo įteikta Andriui Sirtautui. Galiu suprasti, kai kažkas nieko nežino apie jo darbus ir klausia: „O ką jis nuveikė?“ Gal ne visiems įdomu ir nepastebi, arba pamato, bet nežino kieno tai darbai. Tačiau kai sako, kad tai nieko įdomaus, jau susimąstai: gal nežinome, ko norime… Jau daug metų kalbame, kad Šilutė turėtų garsėti ir klestėti kaip turizmo kraštas. O kas įsimena turistui? Buvo laikas, kai šio krašto išeiviai iš Vokietijos gausiai lankėsi, dviračiais keliavo lankydami vaikystės vietas. Dabar vis daugiau galimybių pailsėti unikalios gamtos aplinkoje. Lietuvius gali sudominti ir šiaip miestas, nes tokios mūrinės architektūros kitų rajonų centruose nerasi. O europiečiai savų viduramžiškų kvartalų turi pakankamai. Ką jiems galime parodyti?
Mano nuomone, mezginiais papuošti medžiai, žvejas ant tilto, plūdės, laivelis ant Šyšos pylimo ar panašūs akcentai gali būti tai, apie ką savo draugams pasakos tie šeimos nariai, kurie nenori žvejoti, ar tiesiog keliaudami pro šalį trumpam pasivaikštinėjo po miestą.
Ar yra galimybės visiems norintiems vienodai pasireikšti? Prieš keletą metų, kai Šilutės Rotary klubas pasiūlė Šilutės 500 jubiliejui pastatyti atminimo ženklą, kilo diskusija. Pasirodė, kad norint ką nors pastatyti oficialiai, su visais būtinais derinimais, – laukia ilgas kelias. Gal todėl per 25 metus po nepriklausomybės atgavimo tik du paminklus ir turime: atstatytą H. Zudermanui ir H. Šojui prie dvaro. Rotariečiams nepasisekė – jų siūlomas ženklas nerado savo vietos. Tuo metu Savivaldybės architektūros skyrius pateikė Savivaldybės tarybos nariams miesto planą, kur pažymėtos siūlomos ar galimos įvairių atminimo ženklų ar paminklų statymo vietos. Bet tada tai ir liko tik siūloma schemutė, o kas jos nepaisė, atvežė žuvį ir pastatė.
Gal dar verta paminėti, kad restauruojant H. Šojaus dvarą galiniame kieme atsirado pora įdomių akcentų. Visi girdėjome apie Baldų kombinato iniciatyvą piešiniais išmarginti ilgą sieną Klaipėdos gatvėje. Taigi, norinčių papuošti ir pagražinti Šilutę yra.
Kalbant apie miesto viešąsias erdves ir jų patrauklumą, reikia kalbėti ne tik apie paminklus ar kokias skulptūrėles, bet ir apie bendrą viešųjų erdvių, aikščių vaizdą, apie žaliąsias zonas. Ir nepamiršti reklamos. Labai jau gadina vaizdą sena, nuskurusi ar sudaužyta reklama, ypač kai parduotuvė ar kita įstaigėlė užsidaro, o iškaba lieka laukti naujų šeimininkų.
Man keista, kad atskirų žmonių iniciatyvos sukelia neigiamą aplinkinių reakciją. Kai privačios iniciatyvos dėka mieste atsiranda kažkoks akcentas, kuris nors trumpam pakeičia pilką miesto aplinką, tai nuomonių įvairovė gal ir normali, bet nesuprantu neigiamos reakcijos. Taip nutinka, kad džiaugiamės tyliai, o nepatenkintųjų nuomonė lyg sureikšminama. Įdomiausia, kad kai visuomenėje nesvarstytą vieno politiko iniciatyva pagamintą žuvį pastatė prie Šyšos, visuomenė nesureagavo niekaip.
Ruošdamasis šiai diskusijai sužinojau, kad artimiausiu metu turi būti baigtas Šilutės miesto neužstatytų teritorijų kraštovaizdžio formavimo specialusis planas. Tikėtina, kad ten bus kažkas, apie ką mes šiandien kalbame.
Irena ArlauskieneIrena Arlauskienė:
– Aš turiu pasiūlymą redaktoriui, kad reikia „Pamaryje“ skyrelio, kuris būtų skirtas visuomenei šviesti, įvairiems kultūros reiškiniams komentuoti, supažindinti. Mokykime žmones kultūrėti, reikia tokio skyrelio.
Atsiprašau, bet tos žuvies aš bijau, nes bet koks daiktas su dideliais ratais man tarsi kelia pavojų… Prie muziejaus ji atrodė kraupiai, o dabar norisi ją kepti, į keptuvę įdėti. O jeigu rimtai, manau, kad daug gražiau ji atrodytų, jeigu būtų įdėta į vandenį, tarp didelių akmenų iškišusi galvą, per laiką ir žole apželtų. Kiek būtų grožio!
Prie pašto man norėtųsi matyti seną paštininką su pašto ragu. Ir tai būtų geriau negu tiesiog katinas ar koks lakstantis vaikas, kaip kiti miestai daro. Juo labiau kad šalia rami Gudobelių alėja, kuriai irgi trūksta dėmesio. O tas plūdes ir meškeriotoją visus savo svečius tempdavau parodyti.
Skelbimų stendai – tai gali būti miesto puošmena, o dabar paprastų viešų skelbimų lentų kaip ir nebeliko. Prie universalinės buvo, dabar ten komercinė vaistinės reklama.
Apie daugiabučių namų kiemus ir tvarką juose, ko gero, atskira kalba būtų, nes yra labai baisių, neprižiūrimų kiemų.

Jonas Jaunius:
– Su daugiabučių namų kiemais visoje Lietuvoje yra problemų. Bėda ta, kad žemė po daugiabučiu yra valstybinė, bet Šilutėje yra gražių pavyzdžių, kur namo bendrijos tvarkosi, organizuoja talkas, nelaukia valdiškos priežiūros.
Edvardas Jurjonas:
– Aš Šilutėje pasigendu smulkių aplinkos akcentų. Štai minėtieji skelbimų stendai, kurie nunyko. Su suoliukais jau kaip ir susitvarkėme. Dar labai praverstų geriamojo vandens fontanėliai, ypač vasarą. Kartu derėtų pasvarstyti apie viešųjų tualetų plėtrą, nes turistinis miestas, o prispyrus būtiniausiam reikalui – bėda.
Sutinku, kad žuvis nėra labai priimtinas pavyzdys, bet tikiuosi, jog atsiras ir geresnių. Pavyzdžiui, Lietuvoje tik Vilnius, Klaipėda ir Šilutė yra turėję dujinį gatvių apšvietimą. Klaipėda yra atkūrusi dujinius žibintus. Ir pas mus galėtų stovėti paminklas „Žibintų uždegėjui“ ar kažkas panašaus. Manau, tai būtų įdomu, gal rodytų į buvusį dujų fabriką, kuris yra technikos paminklas.
petrs.02Petras Skutulas:
– Ties SEB banku tebestovi labai senoviškas metalinis elektros laidų stulpas. Jis tarsi ir pripažintas technikos paminklu. Tik ar visi apie tai žinome? Derėtų aiškiau pažymėti.
Dėl erdvių. Gerai, kad sutvarko, pastato suoliukus, bet kaip mūsų žmonės elgiasi tose vietose? Šalia suoliukų įrengtos šiukšliadėžės, bet saulėgrąžų lukštų tie sėdėtojai prilukštena maišus aplinkui save.
Ar patys esame aktyvūs? Pavyzdžiui, senojo turgaus kvartalo sutvarkymui buvo paskelbtas didelis ir gana brangus konkursas, projektai pateikti viešai svarstyti visuomenei, nugalėtojai apdovanoti. Mėnesį laiko projektai buvo kultūros namuose eksponuojami, galima buvo susipažinti. Visuomenės aktyvumo, manau, nebuvo per daug, aktyviau savo mintis reiškė tik specialistai.
Dėl medžių. Taip, Šilutė žalias miestas. Bet kai medis užauga per didelis, vasarą plačia savo laja jis užstoja visą pastatų gražumą. Pastebėkite, kad senosios Šilutės atvirukuose tokių medžių nebuvo. Vadinasi, laikas rimtai galvoti, kaip pasenusius medžius keisti jaunais, kurie gražiais kompaktiškais vainikais ir neužgožtų pastatų bei saulės. Ar ne per daug protestuotojų, kurie prie kiekvieno pjaunamo medžio norėtų prisirakinti?..Edvards

Edvardas Jurjonas:
– Gal galima rasti vietą ir suplanuoti, kad atsirastų naujas parkas – pasodinkime po medį kiekvienam iš užsienio sugrįžusiam šilutiškiui.
Birutė Servienė:
– Aš kaip gidė pasigendu informacinės reklamos. Kitokių, gal net pagal istorinius atvirukus atkurtų reklaminių stendų, kad visi praeinantieji žinotų, jog čia yra buvęs dujų fabrikas ar pan. Dabartinė reklama man nepatinka. Stende gali būti ir minimali informacija, kad paskaitytum, kai lankytina vieta būna uždaryta.
Manau, kad Šilutėje tikrai dar galima plėsti ir yra kur tvarkyti erdves, įrengiant skverelius, kur būtų suoliukai ir žmogus galėtų tiesiog pasėdėti, pabendrauti, jaustis laisvai, netrukdydamas aplinkiniams. Kai sėdi ant suoliuko šalia gatvės, kai šaligatviu pro šalį lekia praeivių srautas – tai nėra tas pat. Turime vieną tokį pavyzdį šalia senojo muziejaus pastato, bet norisi dar.Birute
Manau, kad turėtų ir senieji grindiniai atsirasti Šilutėje arba kažkokie kiti istoriniai elementai. Tai gali puošti miestą, padaryti jį kitokį. O dabar kaip tarybiniais laikais pakelia šaligatvio bordiūrą labai aukštai, nepatogu pėstiesiems.
Tikrai reikia bendradarbiauti su profesionaliais menininkais. Šilutė daug turi, bet tie gražūs, įdomūs elementai yra padriki. Reikia vieningo menininko žvilgsnio, aprėpti visumą. Ir man keista, kad lyg esu šalia tokių dalykų, bet tikrai negirdėjau, kad būtų diskutavę ar svarstę apie Jono minėtą planą. Ar dalyvavo svarstyme šilutiškiai ir ką gali pasiūlyti atvykėlis? Juk sutvarkyta, susisteminta miesto erdvė yra unikali, išskiria iš kitų miestų.

Užrašė Jonas Jaunius
Kovo mėnesį klubas planuoja diskutuoti apie švietimo problemas.
Norintys dalyvauti gali kreiptis į J. Jaunių, tel. 8 656 94 108.

Hits: 60

Vienas komentaras

  • Nuomonė

    Šilutės estetiką formuoja ne architektai, o politikai. Nes gražu tai kas gražu politikui. Didžiausiu miesto bjaurotojo nominuočiau Algirdą Balčytį. Beja, tai jam ir į akis esu pasakęs.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite