Šilutės viešosios erdvės: ar visiems viskas gražu?

Ši tema diskusijai buvo siūloma jau anksčiau, bet vis rasdavome aktualesnių klausimų, kuriems skirdavome savo laiką. Gaila, kad diskusijoje negalėjo dalyvauti įvairių idėjų turintys meno atstovai, todėl apie miesto viešas erdves, jų tvarkymo ir gražinimo klausimus diskutavo klubo nariai Irena Arlauskienė, Birutė Servienė, Jonas Jaunius, Edvardas Jurjonas ir Petras Skutulas.

Jonas Jaunius:
– Man asmeniškai labai įdomus visuomenės požiūris į miesto išvaizdą. Paskutinis lašas buvo komentatorių atsiliepimai internetinėje žiniasklaidoje, kai praėjusių metų lapkritį „Lietuvininkų vilties“ premija buvo įteikta Andriui Sirtautui. Galiu suprasti, kai kažkas nieko nežino apie jo darbus ir klausia: „O ką jis nuveikė?“ Gal ne visiems įdomu ir nepastebi, arba pamato, bet nežino kieno tai darbai. Tačiau kai sako, kad tai nieko įdomaus, jau susimąstai: gal nežinome, ko norime… Jau daug metų kalbame, kad Šilutė turėtų garsėti ir klestėti kaip turizmo kraštas. O kas įsimena turistui? Buvo laikas, kai šio krašto išeiviai iš Vokietijos gausiai lankėsi, dviračiais keliavo lankydami vaikystės vietas. Dabar vis daugiau galimybių pailsėti unikalios gamtos aplinkoje. Lietuvius gali sudominti ir šiaip miestas, nes tokios mūrinės architektūros kitų rajonų centruose nerasi. O europiečiai savų viduramžiškų kvartalų turi pakankamai. Ką jiems galime parodyti?
Mano nuomone, mezginiais papuošti medžiai, žvejas ant tilto, plūdės, laivelis ant Šyšos pylimo ar panašūs akcentai gali būti tai, apie ką savo draugams pasakos tie šeimos nariai, kurie nenori žvejoti, ar tiesiog keliaudami pro šalį trumpam pasivaikštinėjo po miestą.
Ar yra galimybės visiems norintiems vienodai pasireikšti? Prieš keletą metų, kai Šilutės Rotary klubas pasiūlė Šilutės 500 jubiliejui pastatyti atminimo ženklą, kilo diskusija. Pasirodė, kad norint ką nors pastatyti oficialiai, su visais būtinais derinimais, – laukia ilgas kelias. Gal todėl per 25 metus po nepriklausomybės atgavimo tik du paminklus ir turime: atstatytą H. Zudermanui ir H. Šojui prie dvaro. Rotariečiams nepasisekė – jų siūlomas ženklas nerado savo vietos. Tuo metu Savivaldybės architektūros skyrius pateikė Savivaldybės tarybos nariams miesto planą, kur pažymėtos siūlomos ar galimos įvairių atminimo ženklų ar paminklų statymo vietos. Bet tada tai ir liko tik siūloma schemutė, o kas jos nepaisė, atvežė žuvį ir pastatė.
Gal dar verta paminėti, kad restauruojant H. Šojaus dvarą galiniame kieme atsirado pora įdomių akcentų. Visi girdėjome apie Baldų kombinato iniciatyvą piešiniais išmarginti ilgą sieną Klaipėdos gatvėje. Taigi, norinčių papuošti ir pagražinti Šilutę yra.
Kalbant apie miesto viešąsias erdves ir jų patrauklumą, reikia kalbėti ne tik apie paminklus ar kokias skulptūrėles, bet ir apie bendrą viešųjų erdvių, aikščių vaizdą, apie žaliąsias zonas. Ir nepamiršti reklamos. Labai jau gadina vaizdą sena, nuskurusi ar sudaužyta reklama, ypač kai parduotuvė ar kita įstaigėlė užsidaro, o iškaba lieka laukti naujų šeimininkų.
Man keista, kad atskirų žmonių iniciatyvos sukelia neigiamą aplinkinių reakciją. Kai privačios iniciatyvos dėka mieste atsiranda kažkoks akcentas, kuris nors trumpam pakeičia pilką miesto aplinką, tai nuomonių įvairovė gal ir normali, bet nesuprantu neigiamos reakcijos. Taip nutinka, kad džiaugiamės tyliai, o nepatenkintųjų nuomonė lyg sureikšminama. Įdomiausia, kad kai visuomenėje nesvarstytą vieno politiko iniciatyva pagamintą žuvį pastatė prie Šyšos, visuomenė nesureagavo niekaip.
Ruošdamasis šiai diskusijai sužinojau, kad artimiausiu metu turi būti baigtas Šilutės miesto neužstatytų teritorijų kraštovaizdžio formavimo specialusis planas. Tikėtina, kad ten bus kažkas, apie ką mes šiandien kalbame.
Irena ArlauskieneIrena Arlauskienė:
– Aš turiu pasiūlymą redaktoriui, kad reikia „Pamaryje“ skyrelio, kuris būtų skirtas visuomenei šviesti, įvairiems kultūros reiškiniams komentuoti, supažindinti. Mokykime žmones kultūrėti, reikia tokio skyrelio.
Atsiprašau, bet tos žuvies aš bijau, nes bet koks daiktas su dideliais ratais man tarsi kelia pavojų… Prie muziejaus ji atrodė kraupiai, o dabar norisi ją kepti, į keptuvę įdėti. O jeigu rimtai, manau, kad daug gražiau ji atrodytų, jeigu būtų įdėta į vandenį, tarp didelių akmenų iškišusi galvą, per laiką ir žole apželtų. Kiek būtų grožio!
Prie pašto man norėtųsi matyti seną paštininką su pašto ragu. Ir tai būtų geriau negu tiesiog katinas ar koks lakstantis vaikas, kaip kiti miestai daro. Juo labiau kad šalia rami Gudobelių alėja, kuriai irgi trūksta dėmesio. O tas plūdes ir meškeriotoją visus savo svečius tempdavau parodyti.
Skelbimų stendai – tai gali būti miesto puošmena, o dabar paprastų viešų skelbimų lentų kaip ir nebeliko. Prie universalinės buvo, dabar ten komercinė vaistinės reklama.
Apie daugiabučių namų kiemus ir tvarką juose, ko gero, atskira kalba būtų, nes yra labai baisių, neprižiūrimų kiemų.

Jonas Jaunius:
– Su daugiabučių namų kiemais visoje Lietuvoje yra problemų. Bėda ta, kad žemė po daugiabučiu yra valstybinė, bet Šilutėje yra gražių pavyzdžių, kur namo bendrijos tvarkosi, organizuoja talkas, nelaukia valdiškos priežiūros.
Edvardas Jurjonas:
– Aš Šilutėje pasigendu smulkių aplinkos akcentų. Štai minėtieji skelbimų stendai, kurie nunyko. Su suoliukais jau kaip ir susitvarkėme. Dar labai praverstų geriamojo vandens fontanėliai, ypač vasarą. Kartu derėtų pasvarstyti apie viešųjų tualetų plėtrą, nes turistinis miestas, o prispyrus būtiniausiam reikalui – bėda.
Sutinku, kad žuvis nėra labai priimtinas pavyzdys, bet tikiuosi, jog atsiras ir geresnių. Pavyzdžiui, Lietuvoje tik Vilnius, Klaipėda ir Šilutė yra turėję dujinį gatvių apšvietimą. Klaipėda yra atkūrusi dujinius žibintus. Ir pas mus galėtų stovėti paminklas „Žibintų uždegėjui“ ar kažkas panašaus. Manau, tai būtų įdomu, gal rodytų į buvusį dujų fabriką, kuris yra technikos paminklas.
petrs.02Petras Skutulas:
– Ties SEB banku tebestovi labai senoviškas metalinis elektros laidų stulpas. Jis tarsi ir pripažintas technikos paminklu. Tik ar visi apie tai žinome? Derėtų aiškiau pažymėti.
Dėl erdvių. Gerai, kad sutvarko, pastato suoliukus, bet kaip mūsų žmonės elgiasi tose vietose? Šalia suoliukų įrengtos šiukšliadėžės, bet saulėgrąžų lukštų tie sėdėtojai prilukštena maišus aplinkui save.
Ar patys esame aktyvūs? Pavyzdžiui, senojo turgaus kvartalo sutvarkymui buvo paskelbtas didelis ir gana brangus konkursas, projektai pateikti viešai svarstyti visuomenei, nugalėtojai apdovanoti. Mėnesį laiko projektai buvo kultūros namuose eksponuojami, galima buvo susipažinti. Visuomenės aktyvumo, manau, nebuvo per daug, aktyviau savo mintis reiškė tik specialistai.
Dėl medžių. Taip, Šilutė žalias miestas. Bet kai medis užauga per didelis, vasarą plačia savo laja jis užstoja visą pastatų gražumą. Pastebėkite, kad senosios Šilutės atvirukuose tokių medžių nebuvo. Vadinasi, laikas rimtai galvoti, kaip pasenusius medžius keisti jaunais, kurie gražiais kompaktiškais vainikais ir neužgožtų pastatų bei saulės. Ar ne per daug protestuotojų, kurie prie kiekvieno pjaunamo medžio norėtų prisirakinti?..Edvards

Edvardas Jurjonas:
– Gal galima rasti vietą ir suplanuoti, kad atsirastų naujas parkas – pasodinkime po medį kiekvienam iš užsienio sugrįžusiam šilutiškiui.
Birutė Servienė:
– Aš kaip gidė pasigendu informacinės reklamos. Kitokių, gal net pagal istorinius atvirukus atkurtų reklaminių stendų, kad visi praeinantieji žinotų, jog čia yra buvęs dujų fabrikas ar pan. Dabartinė reklama man nepatinka. Stende gali būti ir minimali informacija, kad paskaitytum, kai lankytina vieta būna uždaryta.
Manau, kad Šilutėje tikrai dar galima plėsti ir yra kur tvarkyti erdves, įrengiant skverelius, kur būtų suoliukai ir žmogus galėtų tiesiog pasėdėti, pabendrauti, jaustis laisvai, netrukdydamas aplinkiniams. Kai sėdi ant suoliuko šalia gatvės, kai šaligatviu pro šalį lekia praeivių srautas – tai nėra tas pat. Turime vieną tokį pavyzdį šalia senojo muziejaus pastato, bet norisi dar.Birute
Manau, kad turėtų ir senieji grindiniai atsirasti Šilutėje arba kažkokie kiti istoriniai elementai. Tai gali puošti miestą, padaryti jį kitokį. O dabar kaip tarybiniais laikais pakelia šaligatvio bordiūrą labai aukštai, nepatogu pėstiesiems.
Tikrai reikia bendradarbiauti su profesionaliais menininkais. Šilutė daug turi, bet tie gražūs, įdomūs elementai yra padriki. Reikia vieningo menininko žvilgsnio, aprėpti visumą. Ir man keista, kad lyg esu šalia tokių dalykų, bet tikrai negirdėjau, kad būtų diskutavę ar svarstę apie Jono minėtą planą. Ar dalyvavo svarstyme šilutiškiai ir ką gali pasiūlyti atvykėlis? Juk sutvarkyta, susisteminta miesto erdvė yra unikali, išskiria iš kitų miestų.

Užrašė Jonas Jaunius
Kovo mėnesį klubas planuoja diskutuoti apie švietimo problemas.
Norintys dalyvauti gali kreiptis į J. Jaunių, tel. 8 656 94 108.

Vienas komentaras

  • Nuomonė

    Šilutės estetiką formuoja ne architektai, o politikai. Nes gražu tai kas gražu politikui. Didžiausiu miesto bjaurotojo nominuočiau Algirdą Balčytį. Beja, tai jam ir į akis esu pasakęs.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotarietiška pavakario talka Mažiuose

talka Mažių kapinaitėse

Jau vienuolikti metai kasmet rudenį ir pavasarį rotariečiai susirenka į talką Mažių kapinaitėse (Šilutės sen.). Darbo netrūksta: per vasarą priželia aukštos žolės, rudenį ir per visą žiemą ąžuolai storai pribarsto lapų,  tai vienur, tai kitur vis išlenda medžių atžalos. Vakar, spalio 18 d., taip pat vyko talka, tik šį kartą su patalkiais ir pokalbiais apie Vydūną.   Kažkur netoliese gimė Vydūnas   Atsiverčiu Šilutės Rotary klubui Vydūno bibliotekos padovanotą storą Vaclovo Bagdonavičiaus ir Aušros Martišiūtės-Linartienės parašytą monografiją VYDŪNAS ir randu

Kelionės išlaidų apmokėjimas – reikšminga pagalba suinteresuotiems darbu užsienyje

Namų remontas, „kapitalinis vizitas“ pas odontologą, svajonių atostogos su šeima ar naujas automobilis – svajonių ir planų turime kiekvienas, deja, ne visi turi palankias galimybes juos įgyvendinti. Bene dažniausia to priežastis – stinga lėšų. Jei Lietuvoje siūlomos darbo vietos jums nėra priimtinos dėl atlyginimo dydžio ar kitų priežasčių, atviros ir kitų valstybių darbo rinkos: tereikia žinoti, kaip išsirinkti geriausią karjeros sprendimą! Darbas užsienyje su apmokama kelione – palanki galimybė ir tiems, kuriems išvyka į vieną ar kitą šalį būtų „neįkandama“

Ar valstybinių ir privačių medicinos įstaigų įranga skiriasi?

Turbūt sutiksite, kad sveikata yra svarbiausias žmogaus turtas. Žinoma, norisi visada jaustis gerai ir kad tiek kūnas, tiek siela visada būtų sveiki. Tokiu atveju reikalinga nuolatinė savo kūno priežiūra, kuri apima tiek mūsų kasdienius ritualus, tiek medicininę įrangą, kuri gali diagnozuoti problemas dar tada, kol jos labai mažos. Tiesa, dažnai girdime, kad medicininė įranga valstybinėse ir privačiose klinikose skiriasi. Dėl to to kinta ir ligos radimo tempai. Ar tai yra tiesa? Negalime pasiremti faktais, kadangi nebuvo atliktas toks tyrimas. Tačiau

Rusniškis Saulius Bukantas – per plauką nuo „Auksinės Krivūlės“ riterio apdovanojimo

Šiandien, spalio 19 d., Vilniuje šešioliktą kartą šalies savivaldybėms bus teikiami svarbiausi metų apdovanojimai – „Auksinės Krivūlės“ statulėlės ir trims savivaldai nusipelniusiems asmenims – „Auksinės Krivūlės“ riterio ženklai. Esame informavę, kad Šilutės r. savivaldybės taryba pasiūlė „Auksinės Krivūlės“ riterio ženklu apdovanoti Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininką Saulių Bukantą. Iškilmių dieną paaiškėjo, kad apdovanoti šiuo ženklu buvo pasiūlyta 14 veiklių, aktyvių ir savo darbais išsiskyrusių asmenų. S. Bukanto kandidatūrą palaikė 7 Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos nariai, tad vos vienas balsas nulėmė,

Taip pat skaitykite