Šilutės viešosios erdvės: ar visiems viskas gražu?

Ši tema diskusijai buvo siūloma jau anksčiau, bet vis rasdavome aktualesnių klausimų, kuriems skirdavome savo laiką. Gaila, kad diskusijoje negalėjo dalyvauti įvairių idėjų turintys meno atstovai, todėl apie miesto viešas erdves, jų tvarkymo ir gražinimo klausimus diskutavo klubo nariai Irena Arlauskienė, Birutė Servienė, Jonas Jaunius, Edvardas Jurjonas ir Petras Skutulas.

Jonas Jaunius:
– Man asmeniškai labai įdomus visuomenės požiūris į miesto išvaizdą. Paskutinis lašas buvo komentatorių atsiliepimai internetinėje žiniasklaidoje, kai praėjusių metų lapkritį „Lietuvininkų vilties“ premija buvo įteikta Andriui Sirtautui. Galiu suprasti, kai kažkas nieko nežino apie jo darbus ir klausia: „O ką jis nuveikė?“ Gal ne visiems įdomu ir nepastebi, arba pamato, bet nežino kieno tai darbai. Tačiau kai sako, kad tai nieko įdomaus, jau susimąstai: gal nežinome, ko norime… Jau daug metų kalbame, kad Šilutė turėtų garsėti ir klestėti kaip turizmo kraštas. O kas įsimena turistui? Buvo laikas, kai šio krašto išeiviai iš Vokietijos gausiai lankėsi, dviračiais keliavo lankydami vaikystės vietas. Dabar vis daugiau galimybių pailsėti unikalios gamtos aplinkoje. Lietuvius gali sudominti ir šiaip miestas, nes tokios mūrinės architektūros kitų rajonų centruose nerasi. O europiečiai savų viduramžiškų kvartalų turi pakankamai. Ką jiems galime parodyti?
Mano nuomone, mezginiais papuošti medžiai, žvejas ant tilto, plūdės, laivelis ant Šyšos pylimo ar panašūs akcentai gali būti tai, apie ką savo draugams pasakos tie šeimos nariai, kurie nenori žvejoti, ar tiesiog keliaudami pro šalį trumpam pasivaikštinėjo po miestą.
Ar yra galimybės visiems norintiems vienodai pasireikšti? Prieš keletą metų, kai Šilutės Rotary klubas pasiūlė Šilutės 500 jubiliejui pastatyti atminimo ženklą, kilo diskusija. Pasirodė, kad norint ką nors pastatyti oficialiai, su visais būtinais derinimais, – laukia ilgas kelias. Gal todėl per 25 metus po nepriklausomybės atgavimo tik du paminklus ir turime: atstatytą H. Zudermanui ir H. Šojui prie dvaro. Rotariečiams nepasisekė – jų siūlomas ženklas nerado savo vietos. Tuo metu Savivaldybės architektūros skyrius pateikė Savivaldybės tarybos nariams miesto planą, kur pažymėtos siūlomos ar galimos įvairių atminimo ženklų ar paminklų statymo vietos. Bet tada tai ir liko tik siūloma schemutė, o kas jos nepaisė, atvežė žuvį ir pastatė.
Gal dar verta paminėti, kad restauruojant H. Šojaus dvarą galiniame kieme atsirado pora įdomių akcentų. Visi girdėjome apie Baldų kombinato iniciatyvą piešiniais išmarginti ilgą sieną Klaipėdos gatvėje. Taigi, norinčių papuošti ir pagražinti Šilutę yra.
Kalbant apie miesto viešąsias erdves ir jų patrauklumą, reikia kalbėti ne tik apie paminklus ar kokias skulptūrėles, bet ir apie bendrą viešųjų erdvių, aikščių vaizdą, apie žaliąsias zonas. Ir nepamiršti reklamos. Labai jau gadina vaizdą sena, nuskurusi ar sudaužyta reklama, ypač kai parduotuvė ar kita įstaigėlė užsidaro, o iškaba lieka laukti naujų šeimininkų.
Man keista, kad atskirų žmonių iniciatyvos sukelia neigiamą aplinkinių reakciją. Kai privačios iniciatyvos dėka mieste atsiranda kažkoks akcentas, kuris nors trumpam pakeičia pilką miesto aplinką, tai nuomonių įvairovė gal ir normali, bet nesuprantu neigiamos reakcijos. Taip nutinka, kad džiaugiamės tyliai, o nepatenkintųjų nuomonė lyg sureikšminama. Įdomiausia, kad kai visuomenėje nesvarstytą vieno politiko iniciatyva pagamintą žuvį pastatė prie Šyšos, visuomenė nesureagavo niekaip.
Ruošdamasis šiai diskusijai sužinojau, kad artimiausiu metu turi būti baigtas Šilutės miesto neužstatytų teritorijų kraštovaizdžio formavimo specialusis planas. Tikėtina, kad ten bus kažkas, apie ką mes šiandien kalbame.
Irena ArlauskieneIrena Arlauskienė:
– Aš turiu pasiūlymą redaktoriui, kad reikia „Pamaryje“ skyrelio, kuris būtų skirtas visuomenei šviesti, įvairiems kultūros reiškiniams komentuoti, supažindinti. Mokykime žmones kultūrėti, reikia tokio skyrelio.
Atsiprašau, bet tos žuvies aš bijau, nes bet koks daiktas su dideliais ratais man tarsi kelia pavojų… Prie muziejaus ji atrodė kraupiai, o dabar norisi ją kepti, į keptuvę įdėti. O jeigu rimtai, manau, kad daug gražiau ji atrodytų, jeigu būtų įdėta į vandenį, tarp didelių akmenų iškišusi galvą, per laiką ir žole apželtų. Kiek būtų grožio!
Prie pašto man norėtųsi matyti seną paštininką su pašto ragu. Ir tai būtų geriau negu tiesiog katinas ar koks lakstantis vaikas, kaip kiti miestai daro. Juo labiau kad šalia rami Gudobelių alėja, kuriai irgi trūksta dėmesio. O tas plūdes ir meškeriotoją visus savo svečius tempdavau parodyti.
Skelbimų stendai – tai gali būti miesto puošmena, o dabar paprastų viešų skelbimų lentų kaip ir nebeliko. Prie universalinės buvo, dabar ten komercinė vaistinės reklama.
Apie daugiabučių namų kiemus ir tvarką juose, ko gero, atskira kalba būtų, nes yra labai baisių, neprižiūrimų kiemų.

Jonas Jaunius:
– Su daugiabučių namų kiemais visoje Lietuvoje yra problemų. Bėda ta, kad žemė po daugiabučiu yra valstybinė, bet Šilutėje yra gražių pavyzdžių, kur namo bendrijos tvarkosi, organizuoja talkas, nelaukia valdiškos priežiūros.
Edvardas Jurjonas:
– Aš Šilutėje pasigendu smulkių aplinkos akcentų. Štai minėtieji skelbimų stendai, kurie nunyko. Su suoliukais jau kaip ir susitvarkėme. Dar labai praverstų geriamojo vandens fontanėliai, ypač vasarą. Kartu derėtų pasvarstyti apie viešųjų tualetų plėtrą, nes turistinis miestas, o prispyrus būtiniausiam reikalui – bėda.
Sutinku, kad žuvis nėra labai priimtinas pavyzdys, bet tikiuosi, jog atsiras ir geresnių. Pavyzdžiui, Lietuvoje tik Vilnius, Klaipėda ir Šilutė yra turėję dujinį gatvių apšvietimą. Klaipėda yra atkūrusi dujinius žibintus. Ir pas mus galėtų stovėti paminklas „Žibintų uždegėjui“ ar kažkas panašaus. Manau, tai būtų įdomu, gal rodytų į buvusį dujų fabriką, kuris yra technikos paminklas.
petrs.02Petras Skutulas:
– Ties SEB banku tebestovi labai senoviškas metalinis elektros laidų stulpas. Jis tarsi ir pripažintas technikos paminklu. Tik ar visi apie tai žinome? Derėtų aiškiau pažymėti.
Dėl erdvių. Gerai, kad sutvarko, pastato suoliukus, bet kaip mūsų žmonės elgiasi tose vietose? Šalia suoliukų įrengtos šiukšliadėžės, bet saulėgrąžų lukštų tie sėdėtojai prilukštena maišus aplinkui save.
Ar patys esame aktyvūs? Pavyzdžiui, senojo turgaus kvartalo sutvarkymui buvo paskelbtas didelis ir gana brangus konkursas, projektai pateikti viešai svarstyti visuomenei, nugalėtojai apdovanoti. Mėnesį laiko projektai buvo kultūros namuose eksponuojami, galima buvo susipažinti. Visuomenės aktyvumo, manau, nebuvo per daug, aktyviau savo mintis reiškė tik specialistai.
Dėl medžių. Taip, Šilutė žalias miestas. Bet kai medis užauga per didelis, vasarą plačia savo laja jis užstoja visą pastatų gražumą. Pastebėkite, kad senosios Šilutės atvirukuose tokių medžių nebuvo. Vadinasi, laikas rimtai galvoti, kaip pasenusius medžius keisti jaunais, kurie gražiais kompaktiškais vainikais ir neužgožtų pastatų bei saulės. Ar ne per daug protestuotojų, kurie prie kiekvieno pjaunamo medžio norėtų prisirakinti?..Edvards

Edvardas Jurjonas:
– Gal galima rasti vietą ir suplanuoti, kad atsirastų naujas parkas – pasodinkime po medį kiekvienam iš užsienio sugrįžusiam šilutiškiui.
Birutė Servienė:
– Aš kaip gidė pasigendu informacinės reklamos. Kitokių, gal net pagal istorinius atvirukus atkurtų reklaminių stendų, kad visi praeinantieji žinotų, jog čia yra buvęs dujų fabrikas ar pan. Dabartinė reklama man nepatinka. Stende gali būti ir minimali informacija, kad paskaitytum, kai lankytina vieta būna uždaryta.
Manau, kad Šilutėje tikrai dar galima plėsti ir yra kur tvarkyti erdves, įrengiant skverelius, kur būtų suoliukai ir žmogus galėtų tiesiog pasėdėti, pabendrauti, jaustis laisvai, netrukdydamas aplinkiniams. Kai sėdi ant suoliuko šalia gatvės, kai šaligatviu pro šalį lekia praeivių srautas – tai nėra tas pat. Turime vieną tokį pavyzdį šalia senojo muziejaus pastato, bet norisi dar.Birute
Manau, kad turėtų ir senieji grindiniai atsirasti Šilutėje arba kažkokie kiti istoriniai elementai. Tai gali puošti miestą, padaryti jį kitokį. O dabar kaip tarybiniais laikais pakelia šaligatvio bordiūrą labai aukštai, nepatogu pėstiesiems.
Tikrai reikia bendradarbiauti su profesionaliais menininkais. Šilutė daug turi, bet tie gražūs, įdomūs elementai yra padriki. Reikia vieningo menininko žvilgsnio, aprėpti visumą. Ir man keista, kad lyg esu šalia tokių dalykų, bet tikrai negirdėjau, kad būtų diskutavę ar svarstę apie Jono minėtą planą. Ar dalyvavo svarstyme šilutiškiai ir ką gali pasiūlyti atvykėlis? Juk sutvarkyta, susisteminta miesto erdvė yra unikali, išskiria iš kitų miestų.

Užrašė Jonas Jaunius
Kovo mėnesį klubas planuoja diskutuoti apie švietimo problemas.
Norintys dalyvauti gali kreiptis į J. Jaunių, tel. 8 656 94 108.

Vienas komentaras

  • Nuomonė

    Šilutės estetiką formuoja ne architektai, o politikai. Nes gražu tai kas gražu politikui. Didžiausiu miesto bjaurotojo nominuočiau Algirdą Balčytį. Beja, tai jam ir į akis esu pasakęs.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Suomijos bibliotekose – jaukios erdvės lankytojų poreikiams

Vykdant „Erasmus+“ mobilumo projektą „Naujos kompetencijos bibliotekininkams vystant neformalųjį suaugusiųjų švietimą“ gegužės 9–13 d. grupė Šilutės r. savivaldybės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos, Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės viešosios bibliotekos, Kretingos r. savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkių lankėsi Suomijos bibliotekose, jų padaliniuose ir kitose įstaigose, teikiančiose kultūros, švietimo, skaitmeninio raštingumo bei kitas paslaugas. Projekto metu tobulintos edukacinių programų rengimo ir vykdymo kompetencijos, domėtasi  neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, semtasi patirties stebint skandinavišką bibliotekinės veiklos modelį. Pirmąją kelionės dieną Lankytasi Helsinkio universiteto bibliotekoje, kuri

Taip pat skaitykite