Šilutės valymo įrenginiuose sukaupiama sauso dumblo

FONDASŠilutės dumblo apdorojimo įrenginiai iškilmingai buvo atidaryti praėjusių metų birželio 7 d., tačiau pradėjo veikti 14 mėnesių anksčiau. Per tą laiką apdorota beveik 11 tūkst. kubinių metrų dumblo, kurio svoris išdžiovinus sudaro apie 132 tonas. Ką su tuo sausu dumblu daryti?

UAB „Šilutės vandenys“ Nuotekų tvarkymo padalinio vadovas Vytautas Grunskis prie paruoštų išvežti didmaišių su sausu dumblu.

Dumblu tręšia medelius
Nuo veiklos pradžios valymo įrenginiuose susikaupė apie 132 tonos išdžiovinto dumblo, kurio valymo įrenginius eksploatuojančiai UAB „Šilutės vandenys“ reikia kažkaip atsikratyti. Ieškoma būdų, kaip parduoti besikaupiantį dumblą. Jį galima panaudoti ir kurui, ir trąšoms, tačiau niekas neskuba pirkti. Priešingai, dažniausiai už išvežamą dumblą dar norima priemokos.
Būdas, kaip išvengti papildomų išlaidų, bent jau laikinai, surastas. Didmaišius su džiovintu dumblu savo transportu išsiveža UAB „Euromediena“ ir naudoja dumblą biokurui auginamiems medeliams tręšti. Pernai taip išgabenta apie 50 tonų džiovinto dumblo, šiemet sutarta dar dėl 60 tonų.

Apie projektą
Praėjusiais metais įgyvendintas projektas „Šilutės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ – trečias tokio pobūdžio projektas, įgyvendintas Lietuvoje.
Buvimas bendroje Europos Sąjungos erdvėje leido pasinaudoti ir finansine parama, ir tapo lengviau prieinamos moderniausios pasaulinio lygio technologijos.
Projekto vertė – apie 13 mln. Lt. Daugiau kaip 80 proc. Šios sumos gauta iš ES struktūrinių fondų, apie 9,5 proc. sudarė šalies biudžeto lėšos ir apie 10,5 proc. išlaidų padengta iš UAB „Šilutės vandenys“ bei Šilutės r. savivaldybės lėšų.
Projektas finansuojamas pagal 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir jos įgyvendinimo programas.

Pasak UAB „Šilutės vandenys“ nuotekų tvarkymo padalinio vadovo Vytauto Grunskio, iš vienos pusės ieškoma būdų, kaip atsikratyti dumblo, o ateityje gal ir parduoti, iš kitos pusės – tą dumblą būtų galima deginti patiems ir gaminti elektros energiją įmonės poreikiams. Deja, neapsimoka, nes to dumblo susidaro per mažai.
Dabartinis sandoris su UAB „Euromediena“ – kol kas geriausia išeitis.
Anot V. Grunskio, prieš kurį laiką sulaukta svečių iš Klaipėdos, kurie siūlė savo paslaugas išvežti dumblą, bet paprašė mokėti po 90 litų už toną.
V. Grunskis pasakojo, kad nusodintuvuose ir biologiniuose valymo įrenginiuose per 14 mėnesių apdorota 10 756 kub. metrai dumblo, kuris surenkamas pūdytuvuose. Tokio dumblo kiekio pakaktų užpildyti 4 olimpiniams plaukimo baseinus…
Pūvant dumblui, susidariusios dujos deginamos. Nuo valymo įrenginių veiklos pradžios taip pagaminti 107 tūkst. kubinių metrų biodujų. Deginant biodujas išgaunama šiluma naudojama tam pačiam dumblui džiovinti. Sausas dumblas saugomas 1,5 kubinio metro talpos sandariuose didmaišiuose, kuriuos vėliau ir išgabena UAB „Euromediena“.
Pradėjo veikti pernai
Eksploatuoti dumblo valymo įrenginius atiduota pernai, vasarį. Naujoji dumblo valymo įranga jungia keletą gamybinių procesų, padedančių apdoroti pavojingą dumblą. Per parą jie pajėgūs išvalyti 32 kub. metrus dumblo, kuris perdirbamas į maždaug dvi tonas sausųjų medžiagų. Gamybinio proceso metu dumblo tūris sumažėja 10 kartų. Išvalytas sausas dumblas pilamas į specialius 1,5 kubinio metro tūrio maišus. Cechas pajėgus išvalyti ne tik Šilutės valymo įrenginiuose besikaupiantį dumblą – numatyta apie 20 proc. rezervinių pajėgumų, todėl dalis dumblo gali būti atgabenama ir iš kitų rajono vandens valymo įrenginių.
Pripažintas „2013 metų gaminiu“
Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje, Vyriausybės rūmuose, premjeras Algirdas Butkevičius UAB „Šilutės vandenys“ direktoriui Alfredui Markvaldui įteikė „Metų gaminio – 2013“ aukso medalį.
UAB „Šilutės vandenys“ aukso medaliu įvertinti Ekologijos ir aplinkosauginės pramonės grupėje už miesto nuotekų valyklos teritorijoje pradėjusius veikti dumblo valymo įrenginius.
Kasmetiniame konkurse „Lietuvos metų gaminys“ apdovanojimams buvo nominuotos 82 įmonės dešimtyje vertinimo grupių iš 15-os šalies ūkio šakų. Konkurso „Lietuvos metų gaminys“ pagrindinis tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes ir paslaugas vietiniam ar tarptautiniam vartotojui, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip plėtojant Lietuvos verslą.
UAB „Šilutės vandenys“ savo grupėje aukso medaliu apdovanoti kartu su UAB „Sweco Lietuva“, kuri nominuota už Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo ir susijusios infrastruktūros statybos bei eksploatavimo poveikio aplinkai vertinimą.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jau – kalendorinis pavasaris

Šiandien – kovo 1 d. – prasideda kalendorinis pavasaris. Hidrometeorologijos tarnyba meteo.lt šia proga primena, kokia buvo žiemos pabaiga, pateikia įdomių faktų apie klimato pokyčius, kurių sparčiai daugėja, panašu, kad ir daugės. Ir ne viskas žmogų džiugins. Jau priėjome vasario ir kalendorinės žiemos pabaigą, tačiau paskutinis žiemos mėnuo nebuvo panašus į žiemišką. Daugelis dienų priminė kovo mėnesį. Pašvietus saulei bei orui dieną sušilus virš +10°C nedaug betrūksta iki naujų šilumos rekordų. Štai ir antradienį popiet Druskininkuose oras sušilo iki +11,2°C.

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Taip pat skaitykite