Šilutės tremtinių šventė ,,Atmink tą laiką“ Šarkiškės miške                    

LPKTS Šilutės filialo buvusieji tremtiniai prie Skomantų piliakalnio. Antano Balvočiaus nuotr.

Sekmadienio popietę Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilutės r. filialo vadovai Regina Tamošauskienė  ir Antanas Balvočius, draugijos  nariai iš Švėkšnos, Juknaičių, Saugų dalyvavo tradicinėje partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventėje.

Tai viena iš reikšmingiausių dienų krašto apsaugos sistemoje, suteikianti kariuomenei drąsos, stiprybės, patvirtinanti visuomenės pasitikėjimą ir palaikymą. Penktą gegužę Šarkiškių miške (Klaipėdos r.)  skambėjo politinės patriotinės dainos, eilės, kovotojų už laisvę  ir jų artimųjų prisiminimai apie skaudžius išgyvenimus. Šioje vietoje 1950 m. skulptorius–dailininkas iš Švėkšnos Adomas Jakševičius suprojektavo ir pastatė Šilavos Šenčiausios Mergelės Marijos paminklą žuvusiam partizanui Juozui Auškalniui–Kudirkai. Tai ir partizanų P. Toleikio–Šturmo ir A. Kimininiaus–Laisvūno žuvimo vieta.

Renginyje dalyvavo seimo narys Laurynas Kasčiūnas, LPKTS tarybos pirmininkė V. V. Margevičienė, LPKTS Klaipėdos r. koordinatorius J. Endziulaitis,  Klaipėdos savivaldybės atstovai, politikai, TS-LKD Šilutės skyriaus pirmininkė S. Tamošauskienė ir partijos nariai,  LPKTS Kauno  filialo vadovai ir kiti svečiai.

Šventėje prisiminti partizanų žygdarbiai, paminėtos vieno iš žymiausių  Lietuvos partizanų vado, generolo Adolfo Ramanausko–Vanago  100–osios gimimo metinės. Šių žmonių pasirinktas kelias įgavo lemtingą gyvenimo ar mirties vertę, ištikimybės sau ir Tėvynei nuostatą.

Šv. Mišias aukojo Telšių dekanato dekanas, prelatas Juozas Šiurys, Švėkšnos šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios klebonas Saulius Katkus, Gargždų parapijos kanauninkas Jonas Paulauskas, vikaras kun. Donatas Žukauskas. J. Šiurio pamoksle išsakytos mintys ir žodžiai apie patriotizmo dvasią, jausmus, skaudžius praradimus ir didingas asmenybes, paaukojusias gyvybes dėl kilnių tikslų už laisvę,  kėlė susirinkusiems jautrią emocinę būseną.

Iškilminga rikiuote ir šūvių salvėmis  LK KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės, 302 pėstininkų kuopos kariai  pagerbė kovojusius ir žuvusius už Tėvynės laisvę. Toli mišku sklido Lietuvos kariuomenės Klaipėdos Karinių jūrų pajėgų orkestro  (kapelmeisteris P. Memėnas) atliekamų karinių ir patriotinių kūrinių aidai. LR himną ir šventines giesmes giedojo Gargždų tremtinių  choras  ,,Atminties aidai”.

Skulptoriaus–dailininko iš Švėkšnos Adomo Jakševičiaus suprojektuotas Mergelės Marijos paminklas žuvusiam partizanui Juozui Auškalniui–Kudirkai. Antano Balvočiaus nuotr.

Šventei baigiantis susirinkusieji buvo vaišinami kareiviška koše, kurios didžiuliai miniai nepristigo, net buvo siūloma ,,pakartoti“.

Po šventės Antanas Balvočius šilutiškiams pasiūlė aplankyti Skomantų piliakalnį, įrengtą pirmaisiais amžiais po Kristaus ir naudotą iki XIII a. Įspūdinga vietos aplinka, 1928 m. ant aukščiausios piliakalnio vietos pastatytas paminklas, skirtas Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos įamžinti, A. Balvočiaus pasakojamos istorijos apie piliakalnį ir senų laikų įvykius dienos kelionę užbaigė gera ir pakilia nuotaika.

Aldona Toleikė

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po