Šilutės tremtinių šventė ,,Atmink tą laiką“ Šarkiškės miške                    

LPKTS Šilutės filialo buvusieji tremtiniai prie Skomantų piliakalnio. Antano Balvočiaus nuotr.

Sekmadienio popietę Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilutės r. filialo vadovai Regina Tamošauskienė  ir Antanas Balvočius, draugijos  nariai iš Švėkšnos, Juknaičių, Saugų dalyvavo tradicinėje partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventėje.

Tai viena iš reikšmingiausių dienų krašto apsaugos sistemoje, suteikianti kariuomenei drąsos, stiprybės, patvirtinanti visuomenės pasitikėjimą ir palaikymą. Penktą gegužę Šarkiškių miške (Klaipėdos r.)  skambėjo politinės patriotinės dainos, eilės, kovotojų už laisvę  ir jų artimųjų prisiminimai apie skaudžius išgyvenimus. Šioje vietoje 1950 m. skulptorius–dailininkas iš Švėkšnos Adomas Jakševičius suprojektavo ir pastatė Šilavos Šenčiausios Mergelės Marijos paminklą žuvusiam partizanui Juozui Auškalniui–Kudirkai. Tai ir partizanų P. Toleikio–Šturmo ir A. Kimininiaus–Laisvūno žuvimo vieta.

Renginyje dalyvavo seimo narys Laurynas Kasčiūnas, LPKTS tarybos pirmininkė V. V. Margevičienė, LPKTS Klaipėdos r. koordinatorius J. Endziulaitis,  Klaipėdos savivaldybės atstovai, politikai, TS-LKD Šilutės skyriaus pirmininkė S. Tamošauskienė ir partijos nariai,  LPKTS Kauno  filialo vadovai ir kiti svečiai.

Šventėje prisiminti partizanų žygdarbiai, paminėtos vieno iš žymiausių  Lietuvos partizanų vado, generolo Adolfo Ramanausko–Vanago  100–osios gimimo metinės. Šių žmonių pasirinktas kelias įgavo lemtingą gyvenimo ar mirties vertę, ištikimybės sau ir Tėvynei nuostatą.

Šv. Mišias aukojo Telšių dekanato dekanas, prelatas Juozas Šiurys, Švėkšnos šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios klebonas Saulius Katkus, Gargždų parapijos kanauninkas Jonas Paulauskas, vikaras kun. Donatas Žukauskas. J. Šiurio pamoksle išsakytos mintys ir žodžiai apie patriotizmo dvasią, jausmus, skaudžius praradimus ir didingas asmenybes, paaukojusias gyvybes dėl kilnių tikslų už laisvę,  kėlė susirinkusiems jautrią emocinę būseną.

Iškilminga rikiuote ir šūvių salvėmis  LK KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės, 302 pėstininkų kuopos kariai  pagerbė kovojusius ir žuvusius už Tėvynės laisvę. Toli mišku sklido Lietuvos kariuomenės Klaipėdos Karinių jūrų pajėgų orkestro  (kapelmeisteris P. Memėnas) atliekamų karinių ir patriotinių kūrinių aidai. LR himną ir šventines giesmes giedojo Gargždų tremtinių  choras  ,,Atminties aidai”.

Skulptoriaus–dailininko iš Švėkšnos Adomo Jakševičiaus suprojektuotas Mergelės Marijos paminklas žuvusiam partizanui Juozui Auškalniui–Kudirkai. Antano Balvočiaus nuotr.

Šventei baigiantis susirinkusieji buvo vaišinami kareiviška koše, kurios didžiuliai miniai nepristigo, net buvo siūloma ,,pakartoti“.

Po šventės Antanas Balvočius šilutiškiams pasiūlė aplankyti Skomantų piliakalnį, įrengtą pirmaisiais amžiais po Kristaus ir naudotą iki XIII a. Įspūdinga vietos aplinka, 1928 m. ant aukščiausios piliakalnio vietos pastatytas paminklas, skirtas Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos įamžinti, A. Balvočiaus pasakojamos istorijos apie piliakalnį ir senų laikų įvykius dienos kelionę užbaigė gera ir pakilia nuotaika.

Aldona Toleikė

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų