Šilutės teatras ruošiasi gaivinti Zudermaną

Šiemet, rugsėjo 30 dieną minėsime įžymaus mūsų kraštiečio Hermano Zudermano 160-ąsias gimimo metines. Šilutės kamerinis dramos teatras šią datą žada paminėti pristatydamas žiūrovams premjerą. Tiesa, kol tai bus padaryta, teatrui teks nemažai paplušėti.

Šilutės kamerinio dramos teatro režisierius Sergėjus Paciukas atskleidė paslaptį, kad Hermano Zudermano 160-osiosms gimimo metinių proga planuoja žiūrovams premjerą apysakos „Jonas ir Erdmė“ motyvais.

Spektaklis pagal Zudermano veikalą
„Hermano Zudermano apysakos „Jonas ir Erdmė“ motyvais pastatytas spektaklis bus pagrindinis mūsų kolektyvo šių metų įvykis. Kol kas spektaklis turi tik darbinį pavadinimą „Namo statyba“. Kaip vadinsis galutinė versija, dar nežinia“, – sakė Šilutės kamerinio dramos teatro režisierius Sergėjus Paciukas.
Režisierius pasakojo, kad Hermanu Zudermanu susidomėjo artėjant jubiliejui, šiek tiek žinodamas apie jį iš bendro išprusimo. Tačiau giliau pastudijavęs, susižavėjo šiuo autoriumi ir dabar jo kūrybą laiko išskirtiniu unikaliu šio krašto istorijos reiškiniu. Keista, bet daugiausiai informacijos apie H. Zudermaną ir jo kūrybą S. Paciukas rado rusiškuose leidiniuose. Anot jo, tokios radęs daugiau negu lietuvių kalba.
„Tuo nereikėtų stebėtis, nes spektaklius Hermano Zudermano kūrinių motyvais iki revoliucijos statė garsiausi rusų režisieriai. Susidomėjimas Zudermanu buvo didelis, tad ir informacijos surinkta nemažai. Juo labiau, kad ir pats H. Zudermanas tuo metu buvo gyvas ir tebekūrė. Beje, filmas „Kelionė į Tilžę“ 1928 m. gavo pirmą ir vienintelį kol kas įteiktą Oskaro apdovanojimą už aukštą meninį lygį. Tokios nominacijos vėliau nėra gavęs nė vienas filmas“, – dalijosi surinktomis žiniomis režisierius Sergėjus Paciukas.
Vaidins Žalgirių pelkynuose..
Pasak Šilutės teatro režisieriaus, spektakliui bus specialiai sukurta muzika, esą ir daugiau minčių bei kūrybinių sumanymų. Vienas iš jų – suvaidinti šį kūrinį autentiškoje aplinkoje – Žalgirių miško pelkyne…
Yra žinoma, kad H. Zudermanas kūrė remdamasis realiomis istorijomis ir gyvais jų personažais. „Jono ir Erdmės“ istorija nutiko Žalgirių pelkėse, kur kūrėsi žmonės, augino bulves ir kentė dėl potvynių. Pasak S. Paciuko, ten būtų galima ne tik vaidinti spektaklį, bet ir bendromis jėgomis sutvarkius aplinką rengti Žalgirių miške nuolatinius festivalius. Tai garbė, kuria ne kiekvienas galėtų pasigirti. Dar sovietiniais laikais užsieniečiai Žalgirių miško pelkynuose norėjo sukti filmą H. Zudermano kūrinių motyvais, tačiau tuometinė valdžia to daryti neleido ir kūrėjams teko aplinką atkurti dekoracijomis. O mes turime viską. Tik gaila, kad dar deramai to neįvertinome ir per mažai dėmesio skiriame H. Zudermano kūrybai.
Ar realu sulaukti premjeros?
Premjera turėtų būti įspūdinga, tačiau iki tol Šilutės kameriniam dramos teatrui teks įveikti nemažai problemų. Nedidelis profesionalus teatras šiandien susidūrė su keista problema – trūksta aktorių. Viena aktorė paliko teatrą, kitas praėjusių metų pabaigoje patyrė traumą ir galės vaidinti tik nuo balandžio ir tai su tam tikrais apribojimais. Beje, auginti vaikučio išėjo ir dailininkė-apšvietėja…
Šilutiškiai – vieninteliai Lietuvoje moka vaidinti vaikščiodami su kojūkais (dar vadinami gervakojėmis), todėl kviečiami į renginius visoje Lietuvoje.
Režisierius sakė, kad intensyviai ieškoma aktorių. Su keliais jau buvo susitikęs, tačiau nepavyko susitarti dėl atlyginimo. Siūlomas darbo užmokestis jiems pasirodė per mažas, nes viena iš įdarbinimo sąlygų buvo ta, kad aktorius įsikurtų Šilutėje arba, jei gyvena netoliese, kasdien čia atvažiuotų. Ieškota teatro meną studijuojančių studentų, domėtasi kituose teatruose dirbančiais šilutiškiais. Kol kas paieškos rezultatų nedavė, o režisierius nori, kad teatre vaidintų profesionalai.

Pirmasis spektaklis, kurį šiemet Šilutės kameriniame dramos teatre pamatė šilutiškiai, yra „Antrininkas“, kurio premjera įvyko 2014 m. kovo 27 d.

„Antrininkas“
Pirmasis spektaklis, kurį šiemet pamatė šilutiškiai, yra „Antrininkas“. Šio spektaklio premjera įvyko 2014 m. kovo 27 d., minint Tarptautinę teatro dieną. Tai ir savotiška repeticija, nes šis vaidinimas bus rodomas performanso ir kamerinių teatrų festivalyje, kuris vasario 28 d. vyks Ukmergėje.
„Tai, kad rodome ne naują kūrinį – nieko blogo. Kai kurie spektakliai scenoje gyvena po 20-30 metų. Tampa kultūros istorijos dalimi, paveldu, todėl pakviesdami šilutiškius ne į premjerą, didelės nuodėmės nedarome, juo labiau, kad esame atsidūrę tokioje nepavydėtinoje padėtyje“, – sakė Sergėjus Paciukas.
Vaidotas VILKAS

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

Pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas

Šilutės šventė šiemet prasidėjo gražiu veiksmu – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų centro (Lietuvininkų g. 6) vasarą galėsime gėrėtis žalia, balta, raudona spalvomis   (Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos spalvos).  Akcijos dalyviai atstovavo skirtingiems laiko tarpams: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Visi kartu, nuotaikingai,  dalyvaujant Savivaldybės administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojai, miesto mokyklų atstovams, Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro vadovėms, Šilutės seniūnui, istorinėms asmenybėms – lietuvininkei ir  dvarininkui Hugo Šojui – 

Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje. Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių: Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius.

Saulės poveikis plaukams. Patarimai, kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra vasarą yra ypatingai svarbi, todėl šiandien žeriame patarimus kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo ir kitų bėdų. Saugus dažymas Saulė – tai laimės šaltinis. Jos dėka žmogaus organizme gaminasi vitaminas D, gerėja nuotaika ir bendra savijauta. Nors grožio specialistai gali nepagailėti karčių žodžių saulei dėl jos žalos odai ir plaukams, visgi svarbiausia čia – ne vengti saulės, o išmokti saugiai ja

Taip pat skaitykite