Šilutės teatras ruošiasi gaivinti Zudermaną

Šiemet, rugsėjo 30 dieną minėsime įžymaus mūsų kraštiečio Hermano Zudermano 160-ąsias gimimo metines. Šilutės kamerinis dramos teatras šią datą žada paminėti pristatydamas žiūrovams premjerą. Tiesa, kol tai bus padaryta, teatrui teks nemažai paplušėti.

Šilutės kamerinio dramos teatro režisierius Sergėjus Paciukas atskleidė paslaptį, kad Hermano Zudermano 160-osiosms gimimo metinių proga planuoja žiūrovams premjerą apysakos „Jonas ir Erdmė“ motyvais.

Spektaklis pagal Zudermano veikalą
„Hermano Zudermano apysakos „Jonas ir Erdmė“ motyvais pastatytas spektaklis bus pagrindinis mūsų kolektyvo šių metų įvykis. Kol kas spektaklis turi tik darbinį pavadinimą „Namo statyba“. Kaip vadinsis galutinė versija, dar nežinia“, – sakė Šilutės kamerinio dramos teatro režisierius Sergėjus Paciukas.
Režisierius pasakojo, kad Hermanu Zudermanu susidomėjo artėjant jubiliejui, šiek tiek žinodamas apie jį iš bendro išprusimo. Tačiau giliau pastudijavęs, susižavėjo šiuo autoriumi ir dabar jo kūrybą laiko išskirtiniu unikaliu šio krašto istorijos reiškiniu. Keista, bet daugiausiai informacijos apie H. Zudermaną ir jo kūrybą S. Paciukas rado rusiškuose leidiniuose. Anot jo, tokios radęs daugiau negu lietuvių kalba.
„Tuo nereikėtų stebėtis, nes spektaklius Hermano Zudermano kūrinių motyvais iki revoliucijos statė garsiausi rusų režisieriai. Susidomėjimas Zudermanu buvo didelis, tad ir informacijos surinkta nemažai. Juo labiau, kad ir pats H. Zudermanas tuo metu buvo gyvas ir tebekūrė. Beje, filmas „Kelionė į Tilžę“ 1928 m. gavo pirmą ir vienintelį kol kas įteiktą Oskaro apdovanojimą už aukštą meninį lygį. Tokios nominacijos vėliau nėra gavęs nė vienas filmas“, – dalijosi surinktomis žiniomis režisierius Sergėjus Paciukas.
Vaidins Žalgirių pelkynuose..
Pasak Šilutės teatro režisieriaus, spektakliui bus specialiai sukurta muzika, esą ir daugiau minčių bei kūrybinių sumanymų. Vienas iš jų – suvaidinti šį kūrinį autentiškoje aplinkoje – Žalgirių miško pelkyne…
Yra žinoma, kad H. Zudermanas kūrė remdamasis realiomis istorijomis ir gyvais jų personažais. „Jono ir Erdmės“ istorija nutiko Žalgirių pelkėse, kur kūrėsi žmonės, augino bulves ir kentė dėl potvynių. Pasak S. Paciuko, ten būtų galima ne tik vaidinti spektaklį, bet ir bendromis jėgomis sutvarkius aplinką rengti Žalgirių miške nuolatinius festivalius. Tai garbė, kuria ne kiekvienas galėtų pasigirti. Dar sovietiniais laikais užsieniečiai Žalgirių miško pelkynuose norėjo sukti filmą H. Zudermano kūrinių motyvais, tačiau tuometinė valdžia to daryti neleido ir kūrėjams teko aplinką atkurti dekoracijomis. O mes turime viską. Tik gaila, kad dar deramai to neįvertinome ir per mažai dėmesio skiriame H. Zudermano kūrybai.
Ar realu sulaukti premjeros?
Premjera turėtų būti įspūdinga, tačiau iki tol Šilutės kameriniam dramos teatrui teks įveikti nemažai problemų. Nedidelis profesionalus teatras šiandien susidūrė su keista problema – trūksta aktorių. Viena aktorė paliko teatrą, kitas praėjusių metų pabaigoje patyrė traumą ir galės vaidinti tik nuo balandžio ir tai su tam tikrais apribojimais. Beje, auginti vaikučio išėjo ir dailininkė-apšvietėja…
Šilutiškiai – vieninteliai Lietuvoje moka vaidinti vaikščiodami su kojūkais (dar vadinami gervakojėmis), todėl kviečiami į renginius visoje Lietuvoje.
Režisierius sakė, kad intensyviai ieškoma aktorių. Su keliais jau buvo susitikęs, tačiau nepavyko susitarti dėl atlyginimo. Siūlomas darbo užmokestis jiems pasirodė per mažas, nes viena iš įdarbinimo sąlygų buvo ta, kad aktorius įsikurtų Šilutėje arba, jei gyvena netoliese, kasdien čia atvažiuotų. Ieškota teatro meną studijuojančių studentų, domėtasi kituose teatruose dirbančiais šilutiškiais. Kol kas paieškos rezultatų nedavė, o režisierius nori, kad teatre vaidintų profesionalai.

Pirmasis spektaklis, kurį šiemet Šilutės kameriniame dramos teatre pamatė šilutiškiai, yra „Antrininkas“, kurio premjera įvyko 2014 m. kovo 27 d.

„Antrininkas“
Pirmasis spektaklis, kurį šiemet pamatė šilutiškiai, yra „Antrininkas“. Šio spektaklio premjera įvyko 2014 m. kovo 27 d., minint Tarptautinę teatro dieną. Tai ir savotiška repeticija, nes šis vaidinimas bus rodomas performanso ir kamerinių teatrų festivalyje, kuris vasario 28 d. vyks Ukmergėje.
„Tai, kad rodome ne naują kūrinį – nieko blogo. Kai kurie spektakliai scenoje gyvena po 20-30 metų. Tampa kultūros istorijos dalimi, paveldu, todėl pakviesdami šilutiškius ne į premjerą, didelės nuodėmės nedarome, juo labiau, kad esame atsidūrę tokioje nepavydėtinoje padėtyje“, – sakė Sergėjus Paciukas.
Vaidotas VILKAS

 

Hits: 834

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite