„Šilutės sekretai“. Ką mena namas Lietuvininkų g. 20?

Šilokarčemos dvaro valdytojo Hugo Šojaus iniciatyva valstybės iždui priklausomoje žemėje 1897 m. buvo įsteigta ir pastatyta žemės ūkio mokykla. Mokslas šioje mokykloje truko dvejus metus: žiemą mokėsi teorinių dalykų, vasarą atlikdavo praktiką pavyzdiniuose ūkiuose bei Hugo Šojaus dvare. Mokiniai atvykdavo iš Labguvos, Pakalnės, Ragainės, Tilžės, Klaipėdos ir Šilokarčemos apskričių, jiems būdavo suteikiama gyvenamoji vieta.

Pirmojo pasaulinio karo metais pastatas sudegė, 1919 m. mokykla atidaryta Verdainėje.

1919–1920 m. buvo pastatytas naujas pastatas. Jo kieme palei sklypo rytinę ribą atsirado gyvenamasis namas personalui. Pastatas – mūrinis, 2 aukštų, su centre iškelta mansarda ir priestatu iš rytų pusės. Tuo metu tai buvo labai puošnus Lietuvininkų gatvės namo fasadas: dekoratyvūs langų apvadai, ažūrinės balkono tvorelės.

1917 m. atsikėlęs į Šilutę fabriko direktorius Kubillus, pateikė tėvų susirinkime svarstyti planus, kaip privačioms šeimų mokykloms peraugti į realinę gimnaziją ir licėjų. Atvykusi komisija pritarė privačių mokyklų draugijos pasiūlymui. Iš Piekschneiderio už 40 000 markių nupirktas dviaukštis namas, atliktas remontas. Taip 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo (dabar – Lietuvininkų) – Liepų gatvių kampe savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus.

„Patvirtinti, ar tuo pačiu metu jai buvo suteiktas ir Herderio vardas, ar tai padaryta vėliau, duomenų stokojame“, – rašo A. Juška savo darbe „Mažosios Lietuvos mokykla“ (Klaipėdos universiteto leidykla, 2004 m.). G. H. Aschman rašo: „Iš realinės reformuotos gimnazijos išaugusi ji (Herderio gimnazija) turėjo atitikti aukščiausius laiko reikalavimus. Minimą vardą ji gavo tuoj po įkūrimo. Jau 1919 m. ji gavo Herderio vardą (kiti šaltiniai nurodo 1918 m.).“

Pirmieji mokyklos metai buvo labai sudėtingi dėl politinės Klaipėdos krašto situacijos ir dėl pokario metų infliacijos. Mokyklai trūko mokytojų, mokinių gausėjo labai pamažu.

1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos Respublikos, gimnazijai iškilo daug problemų – pasitraukė jos direktorius, sumažėjo mokinių, galiausiai 1924 m. sudegė mokyklos priestatas.

Heinrich Samel (Hainichas Zamelis), Herderio gimnazijos direktorius. Dr. Dietmar Fischer nuotrauka

Nuo 1925 m. sausio 6 d. Herderio mokyklai pradėjus vadovauti dr. Zameliui, reikiamas mokinių skaičius surinktas, sujungus pirmą licėjaus (mergaičių) ir gimnazijos (berniukų) klases.1925 metų rudenį jau buvo 89 mokiniai. Mokykla restauruota, įrengti nauji kabinetai, biblioteka. Suformuotas mokytojų kolektyvas. Mokykla neturėjo sporto salės, tad naudojosi Liaudies mokyklos sporto aikšte, treniruočių sale ir gimnastikos prietaisais.

1926 m. buvo išleista pirmoji Herderio mokyklos abiturientų laida. Kitais metais pradėtomis reformomis akcentuojamas kelių kalbų (lotynų, anglų, prancūzų) vienu metu mokymasis,

1927 m. ponia pastorienė Josephi iš toliau atvykstantiems mokiniams įsteigė pensioną Domrich gatvėje.

1929 m. Herderio mokykloje mokėsi 299 mokiniai.

1930 m. spalio 11 d. įvyko naujo Herderio gimnazijos rūmų atidarymas (dab. K. Kalinausko g. 2).

O žemės ūkio mokykla vėl buvo perkelta į dabartinį Lietuvininkų g. 20 pastatą.

Prieš karą šiame pastate vėl veikė pagrindinė mokykla su žemės ūkio profiliu. Visas antras aukštas priklausė šios mokyklos vedėjui Pauliui Brokof‘ui, kuris vėliau dirbo Šilutės apskrities žemės ūkio viršininku. Mokyklos kieme buvo mokomoji bazė – mokiniai ten augino vištas, turėjo bandymų daržą. (Iš archyvinių nuotraukų matyti, kad visas kiemas buvo aptvertas tvora iš medinių pjautų lentelių – red. pastaba.) Kiemo pastate buvo mergaičių namų ruošos mokykla, bet ji turėjo atskirą  programą, savo direktorę ir mokytojus. Šios mokyklos rengdavo ūkininkus ir namų šeimininkes.

Po Antrojo pasaulinio karo pastatas nacionalizuotas, jame veikė rajoninio laikraščio redakcija ir spaustuvė.

Informacijos šaltiniai:

Šilutės miesto ir rajono pastatų istoriniai tyrimai; Šilutės Hugo Šojaus muziejaus mokslinio archyvo fondai;

Achmann Georg Harry, Herderio mokykla Šilutėje II, Salzgitter, 1985;  Šilutės pirmosios gimnazijos muziejaus fondas, inv. Nr.41016;

Achmann Georg Harry, Herderio mokykla Šilutėje, Salzgitter, 1985; (išvertė R. Dobranskienė); Šilutės pirmosios gimnazijos muziejaus fondas;

Juška A. Mažosios Lietuvos mokykla. Mažosios Lietuvos fondas. Klaipėdos universiteto leidinys. 2003;

Aplankė gimtuosius namus. Pamarys, 2000, liepos 28 d.;

https://www.silaineskrastas.lt/kultura/silaines-sodas/pasakojimas-is-silutes-praeities-ii-dalis/

http://wiki-de.genealogy.net/Prinz-Joachim-Stra%C3%9Fe_in_Heydekrug#Haus_Nr.1;

http://www.pirmojigimnazija.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=7&Itemid=23;

http://wiki-de.genealogy.net/Datei:Kollegium_027.JPG;

http://wiki-en.genealogy.net/File:LandfrauenschuleHeydekrug.jpg.

 

Informaciją parengė Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytoja Laima Toliušienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Geriausias automobilis šiuolaikinei šeimai – miesto visureigis

Į klausimą, koks automobilis geriausiai tinka lietuviškai šeimai, atsakyti gali tik pačios šeimos, žinančios, kur renkantis reikia sudėti visus akcentus: ar skaičiuoti litrus bagažinėje, ar matuoti erdvę ant galinės sėdynės, ar patikrinti, kiek telefono įkrovos lizdų salone. Dėl šios priežasties „Lietuvos metų automobilio 2020“ nominaciją – „Šeimos automobilį 2020“ – rinkti patikėta ne kam kitam, o šeimoms, į specialius automobilių bandymus atkeliavusioms iš visos Lietuvos. „Šeimos automobilis 2020“ – viena iš svarbiausių „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų nominacijų, mėgstama tiek

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,