„Šilutės sekretai“. Ką mena namas Lietuvininkų g. 20?

Šilokarčemos dvaro valdytojo Hugo Šojaus iniciatyva valstybės iždui priklausomoje žemėje 1897 m. buvo įsteigta ir pastatyta žemės ūkio mokykla. Mokslas šioje mokykloje truko dvejus metus: žiemą mokėsi teorinių dalykų, vasarą atlikdavo praktiką pavyzdiniuose ūkiuose bei Hugo Šojaus dvare. Mokiniai atvykdavo iš Labguvos, Pakalnės, Ragainės, Tilžės, Klaipėdos ir Šilokarčemos apskričių, jiems būdavo suteikiama gyvenamoji vieta.

Pirmojo pasaulinio karo metais pastatas sudegė, 1919 m. mokykla atidaryta Verdainėje.

1919–1920 m. buvo pastatytas naujas pastatas. Jo kieme palei sklypo rytinę ribą atsirado gyvenamasis namas personalui. Pastatas – mūrinis, 2 aukštų, su centre iškelta mansarda ir priestatu iš rytų pusės. Tuo metu tai buvo labai puošnus Lietuvininkų gatvės namo fasadas: dekoratyvūs langų apvadai, ažūrinės balkono tvorelės.

1917 m. atsikėlęs į Šilutę fabriko direktorius Kubillus, pateikė tėvų susirinkime svarstyti planus, kaip privačioms šeimų mokykloms peraugti į realinę gimnaziją ir licėjų. Atvykusi komisija pritarė privačių mokyklų draugijos pasiūlymui. Iš Piekschneiderio už 40 000 markių nupirktas dviaukštis namas, atliktas remontas. Taip 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo (dabar – Lietuvininkų) – Liepų gatvių kampe savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus.

„Patvirtinti, ar tuo pačiu metu jai buvo suteiktas ir Herderio vardas, ar tai padaryta vėliau, duomenų stokojame“, – rašo A. Juška savo darbe „Mažosios Lietuvos mokykla“ (Klaipėdos universiteto leidykla, 2004 m.). G. H. Aschman rašo: „Iš realinės reformuotos gimnazijos išaugusi ji (Herderio gimnazija) turėjo atitikti aukščiausius laiko reikalavimus. Minimą vardą ji gavo tuoj po įkūrimo. Jau 1919 m. ji gavo Herderio vardą (kiti šaltiniai nurodo 1918 m.).“

Pirmieji mokyklos metai buvo labai sudėtingi dėl politinės Klaipėdos krašto situacijos ir dėl pokario metų infliacijos. Mokyklai trūko mokytojų, mokinių gausėjo labai pamažu.

1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos Respublikos, gimnazijai iškilo daug problemų – pasitraukė jos direktorius, sumažėjo mokinių, galiausiai 1924 m. sudegė mokyklos priestatas.

Heinrich Samel (Hainichas Zamelis), Herderio gimnazijos direktorius. Dr. Dietmar Fischer nuotrauka

Nuo 1925 m. sausio 6 d. Herderio mokyklai pradėjus vadovauti dr. Zameliui, reikiamas mokinių skaičius surinktas, sujungus pirmą licėjaus (mergaičių) ir gimnazijos (berniukų) klases.1925 metų rudenį jau buvo 89 mokiniai. Mokykla restauruota, įrengti nauji kabinetai, biblioteka. Suformuotas mokytojų kolektyvas. Mokykla neturėjo sporto salės, tad naudojosi Liaudies mokyklos sporto aikšte, treniruočių sale ir gimnastikos prietaisais.

1926 m. buvo išleista pirmoji Herderio mokyklos abiturientų laida. Kitais metais pradėtomis reformomis akcentuojamas kelių kalbų (lotynų, anglų, prancūzų) vienu metu mokymasis,

1927 m. ponia pastorienė Josephi iš toliau atvykstantiems mokiniams įsteigė pensioną Domrich gatvėje.

1929 m. Herderio mokykloje mokėsi 299 mokiniai.

1930 m. spalio 11 d. įvyko naujo Herderio gimnazijos rūmų atidarymas (dab. K. Kalinausko g. 2).

O žemės ūkio mokykla vėl buvo perkelta į dabartinį Lietuvininkų g. 20 pastatą.

Prieš karą šiame pastate vėl veikė pagrindinė mokykla su žemės ūkio profiliu. Visas antras aukštas priklausė šios mokyklos vedėjui Pauliui Brokof‘ui, kuris vėliau dirbo Šilutės apskrities žemės ūkio viršininku. Mokyklos kieme buvo mokomoji bazė – mokiniai ten augino vištas, turėjo bandymų daržą. (Iš archyvinių nuotraukų matyti, kad visas kiemas buvo aptvertas tvora iš medinių pjautų lentelių – red. pastaba.) Kiemo pastate buvo mergaičių namų ruošos mokykla, bet ji turėjo atskirą  programą, savo direktorę ir mokytojus. Šios mokyklos rengdavo ūkininkus ir namų šeimininkes.

Po Antrojo pasaulinio karo pastatas nacionalizuotas, jame veikė rajoninio laikraščio redakcija ir spaustuvė.

Informacijos šaltiniai:

Šilutės miesto ir rajono pastatų istoriniai tyrimai; Šilutės Hugo Šojaus muziejaus mokslinio archyvo fondai;

Achmann Georg Harry, Herderio mokykla Šilutėje II, Salzgitter, 1985;  Šilutės pirmosios gimnazijos muziejaus fondas, inv. Nr.41016;

Achmann Georg Harry, Herderio mokykla Šilutėje, Salzgitter, 1985; (išvertė R. Dobranskienė); Šilutės pirmosios gimnazijos muziejaus fondas;

Juška A. Mažosios Lietuvos mokykla. Mažosios Lietuvos fondas. Klaipėdos universiteto leidinys. 2003;

Aplankė gimtuosius namus. Pamarys, 2000, liepos 28 d.;

https://www.silaineskrastas.lt/kultura/silaines-sodas/pasakojimas-is-silutes-praeities-ii-dalis/

http://wiki-de.genealogy.net/Prinz-Joachim-Stra%C3%9Fe_in_Heydekrug#Haus_Nr.1;

http://www.pirmojigimnazija.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=7&Itemid=23;

http://wiki-de.genealogy.net/Datei:Kollegium_027.JPG;

http://wiki-en.genealogy.net/File:LandfrauenschuleHeydekrug.jpg.

 

Informaciją parengė Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytoja Laima Toliušienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus