„Šilutės sekretai“. Ką mena namas Lietuvininkų g. 20?

Šilokarčemos dvaro valdytojo Hugo Šojaus iniciatyva valstybės iždui priklausomoje žemėje 1897 m. buvo įsteigta ir pastatyta žemės ūkio mokykla. Mokslas šioje mokykloje truko dvejus metus: žiemą mokėsi teorinių dalykų, vasarą atlikdavo praktiką pavyzdiniuose ūkiuose bei Hugo Šojaus dvare. Mokiniai atvykdavo iš Labguvos, Pakalnės, Ragainės, Tilžės, Klaipėdos ir Šilokarčemos apskričių, jiems būdavo suteikiama gyvenamoji vieta.

Pirmojo pasaulinio karo metais pastatas sudegė, 1919 m. mokykla atidaryta Verdainėje.

1919–1920 m. buvo pastatytas naujas pastatas. Jo kieme palei sklypo rytinę ribą atsirado gyvenamasis namas personalui. Pastatas – mūrinis, 2 aukštų, su centre iškelta mansarda ir priestatu iš rytų pusės. Tuo metu tai buvo labai puošnus Lietuvininkų gatvės namo fasadas: dekoratyvūs langų apvadai, ažūrinės balkono tvorelės.

1917 m. atsikėlęs į Šilutę fabriko direktorius Kubillus, pateikė tėvų susirinkime svarstyti planus, kaip privačioms šeimų mokykloms peraugti į realinę gimnaziją ir licėjų. Atvykusi komisija pritarė privačių mokyklų draugijos pasiūlymui. Iš Piekschneiderio už 40 000 markių nupirktas dviaukštis namas, atliktas remontas. Taip 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo (dabar – Lietuvininkų) – Liepų gatvių kampe savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus.

„Patvirtinti, ar tuo pačiu metu jai buvo suteiktas ir Herderio vardas, ar tai padaryta vėliau, duomenų stokojame“, – rašo A. Juška savo darbe „Mažosios Lietuvos mokykla“ (Klaipėdos universiteto leidykla, 2004 m.). G. H. Aschman rašo: „Iš realinės reformuotos gimnazijos išaugusi ji (Herderio gimnazija) turėjo atitikti aukščiausius laiko reikalavimus. Minimą vardą ji gavo tuoj po įkūrimo. Jau 1919 m. ji gavo Herderio vardą (kiti šaltiniai nurodo 1918 m.).“

Pirmieji mokyklos metai buvo labai sudėtingi dėl politinės Klaipėdos krašto situacijos ir dėl pokario metų infliacijos. Mokyklai trūko mokytojų, mokinių gausėjo labai pamažu.

1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos Respublikos, gimnazijai iškilo daug problemų – pasitraukė jos direktorius, sumažėjo mokinių, galiausiai 1924 m. sudegė mokyklos priestatas.

Heinrich Samel (Hainichas Zamelis), Herderio gimnazijos direktorius. Dr. Dietmar Fischer nuotrauka

Nuo 1925 m. sausio 6 d. Herderio mokyklai pradėjus vadovauti dr. Zameliui, reikiamas mokinių skaičius surinktas, sujungus pirmą licėjaus (mergaičių) ir gimnazijos (berniukų) klases.1925 metų rudenį jau buvo 89 mokiniai. Mokykla restauruota, įrengti nauji kabinetai, biblioteka. Suformuotas mokytojų kolektyvas. Mokykla neturėjo sporto salės, tad naudojosi Liaudies mokyklos sporto aikšte, treniruočių sale ir gimnastikos prietaisais.

1926 m. buvo išleista pirmoji Herderio mokyklos abiturientų laida. Kitais metais pradėtomis reformomis akcentuojamas kelių kalbų (lotynų, anglų, prancūzų) vienu metu mokymasis,

1927 m. ponia pastorienė Josephi iš toliau atvykstantiems mokiniams įsteigė pensioną Domrich gatvėje.

1929 m. Herderio mokykloje mokėsi 299 mokiniai.

1930 m. spalio 11 d. įvyko naujo Herderio gimnazijos rūmų atidarymas (dab. K. Kalinausko g. 2).

O žemės ūkio mokykla vėl buvo perkelta į dabartinį Lietuvininkų g. 20 pastatą.

Prieš karą šiame pastate vėl veikė pagrindinė mokykla su žemės ūkio profiliu. Visas antras aukštas priklausė šios mokyklos vedėjui Pauliui Brokof‘ui, kuris vėliau dirbo Šilutės apskrities žemės ūkio viršininku. Mokyklos kieme buvo mokomoji bazė – mokiniai ten augino vištas, turėjo bandymų daržą. (Iš archyvinių nuotraukų matyti, kad visas kiemas buvo aptvertas tvora iš medinių pjautų lentelių – red. pastaba.) Kiemo pastate buvo mergaičių namų ruošos mokykla, bet ji turėjo atskirą  programą, savo direktorę ir mokytojus. Šios mokyklos rengdavo ūkininkus ir namų šeimininkes.

Po Antrojo pasaulinio karo pastatas nacionalizuotas, jame veikė rajoninio laikraščio redakcija ir spaustuvė.

Informacijos šaltiniai:

Šilutės miesto ir rajono pastatų istoriniai tyrimai; Šilutės Hugo Šojaus muziejaus mokslinio archyvo fondai;

Achmann Georg Harry, Herderio mokykla Šilutėje II, Salzgitter, 1985;  Šilutės pirmosios gimnazijos muziejaus fondas, inv. Nr.41016;

Achmann Georg Harry, Herderio mokykla Šilutėje, Salzgitter, 1985; (išvertė R. Dobranskienė); Šilutės pirmosios gimnazijos muziejaus fondas;

Juška A. Mažosios Lietuvos mokykla. Mažosios Lietuvos fondas. Klaipėdos universiteto leidinys. 2003;

Aplankė gimtuosius namus. Pamarys, 2000, liepos 28 d.;

https://www.silaineskrastas.lt/kultura/silaines-sodas/pasakojimas-is-silutes-praeities-ii-dalis/

http://wiki-de.genealogy.net/Prinz-Joachim-Stra%C3%9Fe_in_Heydekrug#Haus_Nr.1;

http://www.pirmojigimnazija.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=7&Itemid=23;

http://wiki-de.genealogy.net/Datei:Kollegium_027.JPG;

http://wiki-en.genealogy.net/File:LandfrauenschuleHeydekrug.jpg.

 

Informaciją parengė Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytoja Laima Toliušienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Durų dizaino patarimai: ką rinktis, norintiems išskirtinumo?

Ką jau ką, tačiau duris surasime kiekvienuose namuose. Belieka tik pridurti, kad šiandieniniai vartotojai durims kelia vis daugiau reikalavimų. Vienas iš jų – norima, kad durys būtų unikalios, išskirtinės. Tad, jei ir jūs esate vienas iš tų žmonės, kuriam taip pat tai yra labai svarbu, labai tikėtina, kad jums padės šie puikūs durų dizaino patarimai. Nevenkite skirtingų žaliavų Dėmesį verta atkreipti į tai, kad gaminys, kuris pagamintas tik iš vienos žaliavos, retai kada gali sužavėti išskirtinumu. Kur kas geriau rinktis

Apklausa: šeši iš dešimties šalies gyventojų mano, kad padėtis Lietuvoje blogėja

Šalyje šiek tiek padaugėjo gyventojų, manančių, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę. Rugpjūčio mėnesį šeši iš dešimties šalies gyventojų pripažino maną, kad padėtis Lietuvoje blogėja. Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 22 – rugsėjo 4 dienomis atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa parodė, kad keturi iš dešimties (38 proc.) apklaustų suaugusių gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o šeši iš dešimties (60 proc.) nurodė, kad reikalai šalyje

Lietuvoje patvirtinti 105 nauji koronaviruso atvejai ir dar viena mirtis

Lietuvoje praėjusią parą nustatyti 105 nauji koronaviruso atvejai. Iš jų 44 registruoti Kauno, 29 – Šiaulių, 28 – Vilniaus, 3 – Panevėžio ir 1 – Klaipėdos apskrityse. 1 mirties atvejis užfiksuotas Vilniuje. Asmuo priklausė rizikos grupei dėl amžiaus. Bendras patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms šiuo metu siekia 4490. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos pirmadienio ryto duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga mūsų šalyje šiuo metu serga 2051 žmogus. Nuo jos mirė 92 žmonės. Nuo COVID-19 infekcijos pasveiko 2327 žmonės. Šią

Pagerbtos Macikų nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių aukos

Rugsėjo 25-ąją, netoli Šilutės, Macikų kaime pagerbtos Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos Gulago lagerių (1941-1955) aukų atminimas. Kartu pašventinta ir Armalėnų kaime rastų palaikų kapavietė. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo užsienio valstybių ambasadoriai ir gynybos atašė Lietuvos Respublikoje, Romos apeigų katalikų, Evangelikų liuteronų ir Stačiatikių ortodoksų bažnyčių Lietuvoje, Kultūros ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos kariuomenės, Šilutės rajono savivaldybės atstovai ir kiti svečiai. Renginį vedė aktorius Gintaras Mikalauskas. Pagerbė tylos minute „Įsiklausydami į Antrojo Pasaulinio karo aidus,