„Šilutės sekretai“. Ką mena namas Lietuvininkų g. 20?

Šilokarčemos dvaro valdytojo Hugo Šojaus iniciatyva valstybės iždui priklausomoje žemėje 1897 m. buvo įsteigta ir pastatyta žemės ūkio mokykla. Mokslas šioje mokykloje truko dvejus metus: žiemą mokėsi teorinių dalykų, vasarą atlikdavo praktiką pavyzdiniuose ūkiuose bei Hugo Šojaus dvare. Mokiniai atvykdavo iš Labguvos, Pakalnės, Ragainės, Tilžės, Klaipėdos ir Šilokarčemos apskričių, jiems būdavo suteikiama gyvenamoji vieta.

Pirmojo pasaulinio karo metais pastatas sudegė, 1919 m. mokykla atidaryta Verdainėje.

1919–1920 m. buvo pastatytas naujas pastatas. Jo kieme palei sklypo rytinę ribą atsirado gyvenamasis namas personalui. Pastatas – mūrinis, 2 aukštų, su centre iškelta mansarda ir priestatu iš rytų pusės. Tuo metu tai buvo labai puošnus Lietuvininkų gatvės namo fasadas: dekoratyvūs langų apvadai, ažūrinės balkono tvorelės.

1917 m. atsikėlęs į Šilutę fabriko direktorius Kubillus, pateikė tėvų susirinkime svarstyti planus, kaip privačioms šeimų mokykloms peraugti į realinę gimnaziją ir licėjų. Atvykusi komisija pritarė privačių mokyklų draugijos pasiūlymui. Iš Piekschneiderio už 40 000 markių nupirktas dviaukštis namas, atliktas remontas. Taip 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo (dabar – Lietuvininkų) – Liepų gatvių kampe savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus.

„Patvirtinti, ar tuo pačiu metu jai buvo suteiktas ir Herderio vardas, ar tai padaryta vėliau, duomenų stokojame“, – rašo A. Juška savo darbe „Mažosios Lietuvos mokykla“ (Klaipėdos universiteto leidykla, 2004 m.). G. H. Aschman rašo: „Iš realinės reformuotos gimnazijos išaugusi ji (Herderio gimnazija) turėjo atitikti aukščiausius laiko reikalavimus. Minimą vardą ji gavo tuoj po įkūrimo. Jau 1919 m. ji gavo Herderio vardą (kiti šaltiniai nurodo 1918 m.).“

Pirmieji mokyklos metai buvo labai sudėtingi dėl politinės Klaipėdos krašto situacijos ir dėl pokario metų infliacijos. Mokyklai trūko mokytojų, mokinių gausėjo labai pamažu.

1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos Respublikos, gimnazijai iškilo daug problemų – pasitraukė jos direktorius, sumažėjo mokinių, galiausiai 1924 m. sudegė mokyklos priestatas.

Heinrich Samel (Hainichas Zamelis), Herderio gimnazijos direktorius. Dr. Dietmar Fischer nuotrauka

Nuo 1925 m. sausio 6 d. Herderio mokyklai pradėjus vadovauti dr. Zameliui, reikiamas mokinių skaičius surinktas, sujungus pirmą licėjaus (mergaičių) ir gimnazijos (berniukų) klases.1925 metų rudenį jau buvo 89 mokiniai. Mokykla restauruota, įrengti nauji kabinetai, biblioteka. Suformuotas mokytojų kolektyvas. Mokykla neturėjo sporto salės, tad naudojosi Liaudies mokyklos sporto aikšte, treniruočių sale ir gimnastikos prietaisais.

1926 m. buvo išleista pirmoji Herderio mokyklos abiturientų laida. Kitais metais pradėtomis reformomis akcentuojamas kelių kalbų (lotynų, anglų, prancūzų) vienu metu mokymasis,

1927 m. ponia pastorienė Josephi iš toliau atvykstantiems mokiniams įsteigė pensioną Domrich gatvėje.

1929 m. Herderio mokykloje mokėsi 299 mokiniai.

1930 m. spalio 11 d. įvyko naujo Herderio gimnazijos rūmų atidarymas (dab. K. Kalinausko g. 2).

O žemės ūkio mokykla vėl buvo perkelta į dabartinį Lietuvininkų g. 20 pastatą.

Prieš karą šiame pastate vėl veikė pagrindinė mokykla su žemės ūkio profiliu. Visas antras aukštas priklausė šios mokyklos vedėjui Pauliui Brokof‘ui, kuris vėliau dirbo Šilutės apskrities žemės ūkio viršininku. Mokyklos kieme buvo mokomoji bazė – mokiniai ten augino vištas, turėjo bandymų daržą. (Iš archyvinių nuotraukų matyti, kad visas kiemas buvo aptvertas tvora iš medinių pjautų lentelių – red. pastaba.) Kiemo pastate buvo mergaičių namų ruošos mokykla, bet ji turėjo atskirą  programą, savo direktorę ir mokytojus. Šios mokyklos rengdavo ūkininkus ir namų šeimininkes.

Po Antrojo pasaulinio karo pastatas nacionalizuotas, jame veikė rajoninio laikraščio redakcija ir spaustuvė.

Informacijos šaltiniai:

Šilutės miesto ir rajono pastatų istoriniai tyrimai; Šilutės Hugo Šojaus muziejaus mokslinio archyvo fondai;

Achmann Georg Harry, Herderio mokykla Šilutėje II, Salzgitter, 1985;  Šilutės pirmosios gimnazijos muziejaus fondas, inv. Nr.41016;

Achmann Georg Harry, Herderio mokykla Šilutėje, Salzgitter, 1985; (išvertė R. Dobranskienė); Šilutės pirmosios gimnazijos muziejaus fondas;

Juška A. Mažosios Lietuvos mokykla. Mažosios Lietuvos fondas. Klaipėdos universiteto leidinys. 2003;

Aplankė gimtuosius namus. Pamarys, 2000, liepos 28 d.;

https://www.silaineskrastas.lt/kultura/silaines-sodas/pasakojimas-is-silutes-praeities-ii-dalis/

http://wiki-de.genealogy.net/Prinz-Joachim-Stra%C3%9Fe_in_Heydekrug#Haus_Nr.1;

http://www.pirmojigimnazija.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=7&Itemid=23;

http://wiki-de.genealogy.net/Datei:Kollegium_027.JPG;

http://wiki-en.genealogy.net/File:LandfrauenschuleHeydekrug.jpg.

 

Informaciją parengė Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytoja Laima Toliušienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Draudikai perspėja apie dažnėjančias automobilių ir jų dalių vagystes

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pavasarį kartu su gamta pabunda ir vagys. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kovo mėnesį pastebimai išauga automobilių ir jų dalių bei įrangos vagysčių skaičius. Populiariausi tarp ilgapirščių – BMW ir „Toyota“ markių automobiliai, o dažniausiai vagystės įvyksta didžiuosiuose šalies miestuose. „Lietuvos draudimo“ surinkti duomenys rodo, jog bendras lengvųjų automobilių vagysčių skaičius 2023 m. išaugo 35 proc. (lyginant su 2022 m.). Padaugėjo ir dėl automobilių vagysčių patiriami nuostoliai – automobilių vagysčių nuostoliams padengti per metus suma padidėjo 170

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Taip pat skaitykite