Šilutės rajono meno mėgėjų kolektyvams – 77 420 eurų

Tokią pinigų sumą Šilutės r. savivaldybės taryba planuoja paskirstyti rajono meno mėgėjų kolektyvams šių metų programoms parengti. Iš viso siūloma finansuoti 33 kolektyvus.

Asociacijų, draugijų, bendrijų, viešųjų įstaigų grupėje – Šilutės mišrus choras ,,Pamario aidas“ – 2200 Eur; Šilutės r. vokiečių bendrijos „Heide“ choras – 2200 Eur; Neįgaliųjų draugijos moterų vokalinis ansamblis „Šilainė“ – 700 Eur; Šilutės „Bočių“ mišrus vokalinis ansamblis ir „Bočių“ kaimo kapela – po 850 Eur.

Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo.

Šilutės turizmo ir informacijos centras: Inkaklių folkloro ansamblis ,,Dainoriai“ – 2400 Eur; Švėkšnos vyresniojo amžiaus žmonių šokių kolektyvas ,,Šalna“ – 3000 Eur; Inkaklių kaimo kapela ,,Ašvelė“ – 1000 Eur.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus folkloro kolektyvas ,,Ramytė“ – 3300 Eur.

Šilutės kultūros ir pramogų centro folkloro ansamblis ,,Verdainė“ – 3700 Eur, mišrus vokalinis ansamblis ,,Mingė“ – 3300 Eur, varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario Brass“ – 3370 Eur, vokalinis moterų ansamblis ,,Vaivora“ – 3550 Eur, liaudiškos muzikos kapela „Karčema“ – 3550 Eur, choras „Laudamus“ – 3300 Eur, vokalinis ansamblis „Vox Libris“ – 3100 Eur.

Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro folkloro kolektyvas „Vainuta“ – 2200 Eur.

Kintų Vydūno kultūros centro moterų vokalinis ansamblis ,,Vakarė“ – 3400 Eur, Kintų moterų vokalinis ansamblis „Nendra“, merginų šokių grupė „Kaitra“ ir suaugusiųjų šokių grupė „Kintai“ –  po 2200 Eur, Kintų moterų šokių grupė „Kanarėlės” – 1000 Eur.

Žemaičių krašto etnokultūros centro Degučių kaimo folkloro kolektyvas ,,Pilutė“ – 2400 Eur, moterų vokalinis ansamblis ,,Raskila“ –  1900 Eur, kaimiškos muzikos kapela „Žaliakalnis“ – 1700 Eur, Gardamo moterų vokalinis ansamblis „Aušrinė“ – 950 Eur.

Salos etnokultūros ir informacijos centro Juknaičių seniūnijos vyresniųjų šokių grupė ,,Juknaičiai“ – 3550 Eur, Rusnės moterų vokalinis ansamblis ,,Luotužė“ – 3400 Eur, Usėnų seniūnijos etnografinis mėgėjų teatras „Negelys“ – 2600 Eur, Juknaičių moterų vokalinis ansamblis „Vėjūnė“ – 3300 Eur,

Usėnų moterų vokalinis ansamblis „Smiltė“ – 2200 Eur, Usėnų Kiemo teatras – 850 Eur,

Salos etnokultūros folkloro ansamblis „Sklada“ – 1000 Eur.

Verta priminti, kad Salos etnokultūros ir informacijos centras veikia Rusnėje, jam priskirta rūpintis kultūrine veikla ir Juknaičių bei Usėnų seniūnijose, o Kintų Vydūno kultūros centras globoja ir Saugų seniūniją, Bikavėnuose esantis Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras aptarnauja Vainuto ir Katyčių seniūnijas, Žemaičių Naumiestyje veikiantis Žemaičių krašto etnokultūros centras rūpinasi ir Gardamo seniūnija. Išimtis – Švėkšnai: čia veikia Šilutės turizmo ir informacijos centro skyrius, yra Tradicinių amatų centras, rūpinamasi ir kultūros veikla.

Jeigu Savivaldybės taryba pritars, šiemet programoms parengti mėgėjų meno kolektyvai gaus 77 420 Eur.

Pavasario ir praėjusių metų gale paskelbti karantinai sutrukdė kolektyvams rinktis į repeticijas, nebuvo progų pasirodyti suplanuotose švenčių programose, nes praėjusią vasarą rajone seniūnijų šventės nevyko, o kas laukia šiais metais, kol kas niekas nežino.

pamarys.eu inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite