Šilutės muziejų vėl žada privatizuoti

Artimiausiam Savivaldybės tarybos posėdžiui rengiamas Tarybos sprendimo projektas dėl Šilutės muziejaus pastato (Lietuvininkų g. 36) įtraukimo į privatizuojamų objektų sąrašą.

Šilutės muziejaus pastatą, esantį Lietuvininkų g. 36, vėl rengiamasi įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą.

Minėtasis pastatas į privatizuojamų objektų sąrašą įtraukiamas jau ne pirmą kartą. Sykį tai buvo padaryta 2014 metų vasarį, tačiau po kilusių aštrių diskusijų politikai persigalvojo ir iš privatizuojamų objektų sąrašo pastatą išbraukė. Jame norėjo įsikurti nevyriausybinės organizacijos „Heide“, Šilutės gražinimo draugija, „Muzikos paletė“, kitos. Buvo įsteigta nevyriausybinių organizacijų asociacija „Šilutės bendruomenių namai“, kuri norėjo, kad buvęs Šilutės muziejus taptų kelių bendruomenių būstine. Tačiau praėjo nemažai laiko, o gyvybės sename pastate taip ir neatsirado.
Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis sakė, įsikurti muziejaus pastate norinčios organizacijos nesugeba įrodyti, jog sugebės tą pastatą išlaikyti. O laikas miesto viduryje esančiam statiniui negailestingas, jo būklė nuolat blogėja. Todėl šios savaitės pradžioje administracijos direktorius davė nurodymą parengti Šilutės r. savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl buvusio Šilutės muziejaus statinio įtraukimo į privatizuojamų objektų sąrašą.
Senajame Šilutės muziejaus pastate vis dar yra Šilutės Hugo Šojaus muziejui priklausančio turto. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sakė, kad ten saugoti muziejaus eksponatai pamažu perkeliami į H. Šojaus dvare esančias patalpas, tas procesas jau į pabaigą.
„Apie statinio įtraukimą į privatizuojamų objektų sąrašą dar nieko negirdėjau, bet pastatas mums nebepriklauso. Viską, ką ten laikėme, perkeliame į Šojaus dvarą. Šis tas dar liko, bet meras sakė, kad galime labai neskubėti“, – kalbėjo Indrė Skablauskaitė.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų