Šilutės meno mokykla – vis atviresnė visuomenei

Šilutės meno mokykla, kurioje mokosi per 500 mokinių, išlydėjo 27 parengtus muzikantus, 10 šokėjų, 13 Dailės skyriaus auklėtinių Šilutėje, 6 Švėkšnoje, 3 Kintuose. Gegužės 29 d. Šilutėje nuskambėjo šios mokyklos mokinių, įvairių konkursų laureatų, koncertas.

Kviečia darželinukus

Šilutės meno mokyklos direktorė Daiva Pielikienė. Petro Skutulo nuotr.

Pirmasis priėmimas į Šilutės meno mokyklą vyko gegužę, nebe birželį, kai visi jau gyvena atostogų nuotaikomis. Vaikų mažėja visose rajono mokyklose. Tad ir Šilutės meno mokyklos bendruomenei tenka padirbėti, kad skleistų žinią apie save, kad sudomintų krašto žmones.

„Ir vaikų darželių mažieji, ir būsimieji pirmokai lankėsi mūsų mokykloje net ir su tėveliais, ateityje ketiname tokias ekskursijas rengti du kartus metuose. Surengus koncertą, parodžius mokyklą, mažiesiems tampa aiškiau, ko čia galima išmokti. Parodėme suremontuotą šokių salę, lankėsi Dailės skyriuje, matė mokinių kūrybos. O kurie vaikų darželiai mūsų neaplankė, ten nuvykome mes su koncertu, parodėme visus muzikos instrumentus.

Kai paklausi, ar vaikai nori mokytis mūsų mokykloje, visi iki vieno kelia rankutes ir sako, kad nori. Tačiau ne visi ateis, nes tėveliai, manau, ypač jauni, bijo atsakomybės. Reikės vaiką vedžioti į mokyklą, reikės pirkti brangų instrumentą, teks mokėti ir už mokslą. Tiesiog jie nesiryžta, jeigu vaikas nesiveržia. Pavyzdžiui, aš pati mamą nuvedžiau į muzikos mokyklą… Taip, esu tikra šilutiškė. Buvau jauniausia mokinukė muzikos mokykloje, nes septynerių metukų tuomet dar nepriimdavo. Man buvo tik septyneri….“ – pasakojo  Šilutės meno mokyklos direktorė Daiva Pielikienė.

Groja ir fleita

Pokalbis pakrypo apie Šilutėje įvykusią „Baltąją vakarienę“ H. Šojaus dvaro kiemelyje, kai koncertavo iš Klaipėdos atvykęs baroko ir renesanso laikų muzikos ir šokių kolektyvas „Dolce musica“, o tame muzikantų būrelyje buvo ir D. Pielikienė, ji grojo barokine išilgine fleita. Pasirodo, D. Pielikienė studijavo ir fleitos mokslus. Prieš 20 metų įkūrė „Dolce musica“. Mat 25 metus 3 dienas per savaitę važinėjo dirbti į Klaipėdą, dvi likdavo mokyklai Šilutėje. Dabar nebėra ano  kolektyvo vadovė, tačiau visi vaikai yra jos užauginti, dvaro rūbai pagal jos eskizus siūti, kiekviena juostelė suieškota, suderinta, pritaikyta. Vaikų kolektyvas „Dolce musica“ Klaipėdoje – vienintelis toks Lietuvoje.  Koncertuota Čekijoje, Italijoje, Austrijoje, Graikijoje, Lenkijoje, važiuota kas vasarą, kai kur – po kelis kartus.

Klavesinu ir fleita D. Pielikienė yra grojusi ir kituose Klaipėdos kolektyvuose.

Apie Meno mokyklą

Šilutės meno mokykla darosi vis žinomesnė ir garsesnė. Į tai direktorė atsako, kad vadovauja labai geranoriškų pedagogų kolektyvui, kolegos vertina jos didelę koncertinę patirtį, net pasikviečia į perklausą, kai ruošiasi koncertui. Nebūna taip, kad į konkursą, šventę vyktų tik šiek tiek pasiruošę.

„Dvare vyko „Baltoji vakarienė“ su baroko muzika. Sutarėme, kad nesiblaškysime, visa kita galėsime pagroti kitose šventėse. Tad ir mūsų mokyklos koncerto dalis, ir kolektyvo iš Klaipėdos muzika buvo artima baroko stiliui“, – pasakojo D. Pielikienė.

Šilutiškiams puikiai pažįstamas Šilutės meno mokyklos fanfarinis pučiamųjų orkestras „Pamarys“, jo šokėjų grupė, kolektyvo vadovai Judrė ir Gražvydas Railos žinomi ne tik Pamario krašte, bet ir Lietuvoje. Jiems patikėta pradėti svarbiausias šventes, iškilmes. Bendruomenei naudinga draugystė sieja mokyklą ir „Šilutės baldų“ įmonę – išpiešta siena, ruošiami „Šilutės sekretai“, kurie primins miesto istoriją. Dailės mokytojas Andrius Sirtautas su mokiniais nuolatos papuošia miestą įdomiais akcentais.

D. Pielikienė neslepia siekio, kad ten, kur groja šios mokyklos mokiniai, labai tiktų ir Dailės skyriaus vaikų piešinių, kitų darbų parodos, galbūt ir parodomasis paveikslo tapymas.

„Nuostabu parodėlėje matyti vaiko ir motinos piešinius…“ – sakė direktorė, nusiteikusi vis plačiau atverti žiūrovams ne tik muzikos, bet ir dailės kūrybos duris. Anksčiau buvo įprasta net šios mokyklos baigimo pažymėjimus mokiniams įteikti ne vienu kartu: Dailės skyriaus – atskirai. Šito jau atsisakyta. „Esame po vienu stogu…“ – džiaugiasi direktorė, kad kolektyvas tai suprato ir ši iškilmių diena tapo bendra visų švente, be ilgo koncerto, tačiau su dailės darbų paroda.

Kas dveji metai vykstančiame nacionaliniame pučiamųjų instrumentų ir tautinės muzikos instrumentų konkurse mokykla pasirodė įspūdingai: nuvyko 6 mokiniai, parvežė 5 laureatų diplomus… Pianistai dalyvavo konkursuose Rygoje, Kaune, kitur. Ir ten lydėjo sėkmė.

„Mūsų vaikų pasirodymus labai vertina užsieniečiai. Dalyvausime Lietuvos dainų šventėje „Vardan tos…“ Vyksta „Pamario“ orkestras ir šokėjos, jaunių choras, tautinių instrumentų orkestras. Prieš tai birželio 9–10 d. mūsų laukia Klaipėdoje rengiamoje Mažosios Lietuvos dainų šventėje“, – džiaugiasi  direktorė.

Dirigentė

„Du kartus jau teko diriguoti dainų šventėse Vilniuje, o šiemet pakvietė ir Klaipėda. Per 20 metų buvau pirmoji, pakviesta diriguoti Vingio parke vykusios dainų šventės bendram chorui. Tai buvo prieš dvejus metus, kai dirigavau dešimčiai tūkstančių įvairaus amžiaus dainininkų… Tuomet skambėjo visų Lietuvos regionų dainos, viena buvo skirta ir Mažajai Lietuvai. Anksčiau, prieš ketverius metus, vykusioje moksleivių šventėje dirigavau jaunučių chorams. Koks jausmas? Neapsakomas, daug nervų kainuoja… Nuo dirigento labai daug priklauso. Kojos dreba, bet jausmas – puikus, neapsakomas. Šiemet vyks dainų šventė, kurioje dalyvauja suaugusiųjų ir jaunių chorai, vaikučiai – ne. Mūsų orkestras „Pamarys“ dalyvaus, tiesa, be naujų rūbų… Tik šokėjų grupė naujai pasipuoš. Ir tautinių rūbų norėtume. Turiu pasidžiaugti, kad šiemet Savivaldybė prisidėjo perkant du naujus muzikos instrumentus, remontuoja mokyklos pirmąjį aukštą, ten turėsime erdvę parodoms, norime būti dar atviresni. Jau turime gražiai atnaujintą šokių salę, tik aktų salės kol kas nežada tvarkyti. Dailės klasę įsirengėme, 10 kompiuterių nupirko. Už 4500 eurų mokykla nusipirko naują itališką akordeoną. Metai – geri…“ – prisiminimus apie dirigentės darbą greitai pakeitė D. Pielikienės kasdieniai rūpesčiai: „drebantis“ bokštelis, prakiuręs stogas…

Apie šeimą

D. Pielikienė – muzikos moteris, mokyklos vadovė. Jos vyras Rimas turi įmonę. Šeima užaugino dvynius Žilviną ir Viktoriją, abu yra baigę tuometinę Šilutės muzikos mokyklą. Sūnus pasirinko tarptautinį verslą, po bakalauro studijų pats išėjo į karo tarnybą, po jos tęsė pasirinktus ekonomikos magistro mokslus, dirba. Dukra Viktorija studijavo viešąjį administravimą, irgi turi darbą. Šiemet vaikams bus 25-as gimtadienis.

„Smagu, kad tebeturiu abu tėvelius. Jau atšventėme tėvelio 80-metį. Jie eina į koncertus, šventes. Esu jų vienintelė“, – pasakojo D. Pielikienė, labai vertinanti pedagogų paraginimus, kad įvairiuose Šilutės rajono kampeliuose gyvenantys gabūs vaikai lankytų ir meno mokyklą.

Stasė SKUTULIENĖ  

 

 

 

 

Petro Skutulo nuotr.

Koncerte „Mūsų talentai“ Šilutės kultūros ir pramogų centre koncertavo Šilutės meno mokyklos jaunieji muzikos virtuozai. Savo ir kolegų mokinių koncertą atidžiai stebėjo mokyklos vadovė Daiva Pielikienė, vicemeras Algis Bekeris.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite