Šilutės meno mokykla – vis atviresnė visuomenei

Šilutės meno mokykla, kurioje mokosi per 500 mokinių, išlydėjo 27 parengtus muzikantus, 10 šokėjų, 13 Dailės skyriaus auklėtinių Šilutėje, 6 Švėkšnoje, 3 Kintuose. Gegužės 29 d. Šilutėje nuskambėjo šios mokyklos mokinių, įvairių konkursų laureatų, koncertas.

Kviečia darželinukus

Šilutės meno mokyklos direktorė Daiva Pielikienė. Petro Skutulo nuotr.

Pirmasis priėmimas į Šilutės meno mokyklą vyko gegužę, nebe birželį, kai visi jau gyvena atostogų nuotaikomis. Vaikų mažėja visose rajono mokyklose. Tad ir Šilutės meno mokyklos bendruomenei tenka padirbėti, kad skleistų žinią apie save, kad sudomintų krašto žmones.

„Ir vaikų darželių mažieji, ir būsimieji pirmokai lankėsi mūsų mokykloje net ir su tėveliais, ateityje ketiname tokias ekskursijas rengti du kartus metuose. Surengus koncertą, parodžius mokyklą, mažiesiems tampa aiškiau, ko čia galima išmokti. Parodėme suremontuotą šokių salę, lankėsi Dailės skyriuje, matė mokinių kūrybos. O kurie vaikų darželiai mūsų neaplankė, ten nuvykome mes su koncertu, parodėme visus muzikos instrumentus.

Kai paklausi, ar vaikai nori mokytis mūsų mokykloje, visi iki vieno kelia rankutes ir sako, kad nori. Tačiau ne visi ateis, nes tėveliai, manau, ypač jauni, bijo atsakomybės. Reikės vaiką vedžioti į mokyklą, reikės pirkti brangų instrumentą, teks mokėti ir už mokslą. Tiesiog jie nesiryžta, jeigu vaikas nesiveržia. Pavyzdžiui, aš pati mamą nuvedžiau į muzikos mokyklą… Taip, esu tikra šilutiškė. Buvau jauniausia mokinukė muzikos mokykloje, nes septynerių metukų tuomet dar nepriimdavo. Man buvo tik septyneri….“ – pasakojo  Šilutės meno mokyklos direktorė Daiva Pielikienė.

Groja ir fleita

Pokalbis pakrypo apie Šilutėje įvykusią „Baltąją vakarienę“ H. Šojaus dvaro kiemelyje, kai koncertavo iš Klaipėdos atvykęs baroko ir renesanso laikų muzikos ir šokių kolektyvas „Dolce musica“, o tame muzikantų būrelyje buvo ir D. Pielikienė, ji grojo barokine išilgine fleita. Pasirodo, D. Pielikienė studijavo ir fleitos mokslus. Prieš 20 metų įkūrė „Dolce musica“. Mat 25 metus 3 dienas per savaitę važinėjo dirbti į Klaipėdą, dvi likdavo mokyklai Šilutėje. Dabar nebėra ano  kolektyvo vadovė, tačiau visi vaikai yra jos užauginti, dvaro rūbai pagal jos eskizus siūti, kiekviena juostelė suieškota, suderinta, pritaikyta. Vaikų kolektyvas „Dolce musica“ Klaipėdoje – vienintelis toks Lietuvoje.  Koncertuota Čekijoje, Italijoje, Austrijoje, Graikijoje, Lenkijoje, važiuota kas vasarą, kai kur – po kelis kartus.

Klavesinu ir fleita D. Pielikienė yra grojusi ir kituose Klaipėdos kolektyvuose.

Apie Meno mokyklą

Šilutės meno mokykla darosi vis žinomesnė ir garsesnė. Į tai direktorė atsako, kad vadovauja labai geranoriškų pedagogų kolektyvui, kolegos vertina jos didelę koncertinę patirtį, net pasikviečia į perklausą, kai ruošiasi koncertui. Nebūna taip, kad į konkursą, šventę vyktų tik šiek tiek pasiruošę.

„Dvare vyko „Baltoji vakarienė“ su baroko muzika. Sutarėme, kad nesiblaškysime, visa kita galėsime pagroti kitose šventėse. Tad ir mūsų mokyklos koncerto dalis, ir kolektyvo iš Klaipėdos muzika buvo artima baroko stiliui“, – pasakojo D. Pielikienė.

Šilutiškiams puikiai pažįstamas Šilutės meno mokyklos fanfarinis pučiamųjų orkestras „Pamarys“, jo šokėjų grupė, kolektyvo vadovai Judrė ir Gražvydas Railos žinomi ne tik Pamario krašte, bet ir Lietuvoje. Jiems patikėta pradėti svarbiausias šventes, iškilmes. Bendruomenei naudinga draugystė sieja mokyklą ir „Šilutės baldų“ įmonę – išpiešta siena, ruošiami „Šilutės sekretai“, kurie primins miesto istoriją. Dailės mokytojas Andrius Sirtautas su mokiniais nuolatos papuošia miestą įdomiais akcentais.

D. Pielikienė neslepia siekio, kad ten, kur groja šios mokyklos mokiniai, labai tiktų ir Dailės skyriaus vaikų piešinių, kitų darbų parodos, galbūt ir parodomasis paveikslo tapymas.

„Nuostabu parodėlėje matyti vaiko ir motinos piešinius…“ – sakė direktorė, nusiteikusi vis plačiau atverti žiūrovams ne tik muzikos, bet ir dailės kūrybos duris. Anksčiau buvo įprasta net šios mokyklos baigimo pažymėjimus mokiniams įteikti ne vienu kartu: Dailės skyriaus – atskirai. Šito jau atsisakyta. „Esame po vienu stogu…“ – džiaugiasi direktorė, kad kolektyvas tai suprato ir ši iškilmių diena tapo bendra visų švente, be ilgo koncerto, tačiau su dailės darbų paroda.

Kas dveji metai vykstančiame nacionaliniame pučiamųjų instrumentų ir tautinės muzikos instrumentų konkurse mokykla pasirodė įspūdingai: nuvyko 6 mokiniai, parvežė 5 laureatų diplomus… Pianistai dalyvavo konkursuose Rygoje, Kaune, kitur. Ir ten lydėjo sėkmė.

„Mūsų vaikų pasirodymus labai vertina užsieniečiai. Dalyvausime Lietuvos dainų šventėje „Vardan tos…“ Vyksta „Pamario“ orkestras ir šokėjos, jaunių choras, tautinių instrumentų orkestras. Prieš tai birželio 9–10 d. mūsų laukia Klaipėdoje rengiamoje Mažosios Lietuvos dainų šventėje“, – džiaugiasi  direktorė.

Dirigentė

„Du kartus jau teko diriguoti dainų šventėse Vilniuje, o šiemet pakvietė ir Klaipėda. Per 20 metų buvau pirmoji, pakviesta diriguoti Vingio parke vykusios dainų šventės bendram chorui. Tai buvo prieš dvejus metus, kai dirigavau dešimčiai tūkstančių įvairaus amžiaus dainininkų… Tuomet skambėjo visų Lietuvos regionų dainos, viena buvo skirta ir Mažajai Lietuvai. Anksčiau, prieš ketverius metus, vykusioje moksleivių šventėje dirigavau jaunučių chorams. Koks jausmas? Neapsakomas, daug nervų kainuoja… Nuo dirigento labai daug priklauso. Kojos dreba, bet jausmas – puikus, neapsakomas. Šiemet vyks dainų šventė, kurioje dalyvauja suaugusiųjų ir jaunių chorai, vaikučiai – ne. Mūsų orkestras „Pamarys“ dalyvaus, tiesa, be naujų rūbų… Tik šokėjų grupė naujai pasipuoš. Ir tautinių rūbų norėtume. Turiu pasidžiaugti, kad šiemet Savivaldybė prisidėjo perkant du naujus muzikos instrumentus, remontuoja mokyklos pirmąjį aukštą, ten turėsime erdvę parodoms, norime būti dar atviresni. Jau turime gražiai atnaujintą šokių salę, tik aktų salės kol kas nežada tvarkyti. Dailės klasę įsirengėme, 10 kompiuterių nupirko. Už 4500 eurų mokykla nusipirko naują itališką akordeoną. Metai – geri…“ – prisiminimus apie dirigentės darbą greitai pakeitė D. Pielikienės kasdieniai rūpesčiai: „drebantis“ bokštelis, prakiuręs stogas…

Apie šeimą

D. Pielikienė – muzikos moteris, mokyklos vadovė. Jos vyras Rimas turi įmonę. Šeima užaugino dvynius Žilviną ir Viktoriją, abu yra baigę tuometinę Šilutės muzikos mokyklą. Sūnus pasirinko tarptautinį verslą, po bakalauro studijų pats išėjo į karo tarnybą, po jos tęsė pasirinktus ekonomikos magistro mokslus, dirba. Dukra Viktorija studijavo viešąjį administravimą, irgi turi darbą. Šiemet vaikams bus 25-as gimtadienis.

„Smagu, kad tebeturiu abu tėvelius. Jau atšventėme tėvelio 80-metį. Jie eina į koncertus, šventes. Esu jų vienintelė“, – pasakojo D. Pielikienė, labai vertinanti pedagogų paraginimus, kad įvairiuose Šilutės rajono kampeliuose gyvenantys gabūs vaikai lankytų ir meno mokyklą.

Stasė SKUTULIENĖ  

 

 

 

 

Petro Skutulo nuotr.

Koncerte „Mūsų talentai“ Šilutės kultūros ir pramogų centre koncertavo Šilutės meno mokyklos jaunieji muzikos virtuozai. Savo ir kolegų mokinių koncertą atidžiai stebėjo mokyklos vadovė Daiva Pielikienė, vicemeras Algis Bekeris.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų