Šilutės medikų ir tėvelių nuomonės sutampa – vaikus reikia skiepyti

Lietuvoje kyla nauja mada – nebeskiepyti vaikų. Dauguma sveikatos apsaugos specialistų tam nepritaria. Jeigu tėvai atsisako skiepyti vaikus, tai raudoniukė, tymai, poliomielitas vėl gali atgimti. Mat daugiau kaip dešimtmetį trukęs visuotinis vakcinavimas padėjo šių ligų išvengti. Tiek Šilutės medikai, tiek kalbinti tėveliai yra vieningos nuomonės – vaikus skiepyti reikia.

Šilutės šeimų klubo pirmininkė V. Liatukienė nesupranta, kaip atsiranda tokių tėvų, kurie rizikuoja neskiepydami savo vaikų.

Skiepyti privaloma
Skiepyti pradėta XIX a., o XX a. pavyko iš esmės likviduoti tokias ligas, kaip raupai, sparčiai nyksta poliomielitas, baigiama išnaikinti tymus ir raudonukę. Skiepai padėjo pastebimai sumažinti naujagimių sergamumą pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) užsibrėžtas tikslas būtent ir yra, kad iki 2018 metų trys minėtosios ligos visiškai išnyktų.
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija siūlo numatyti privalomas vakcinas nuo poliomielito, tymų ir raudonukės visiems vaikams, išskyrus alergiškus ar tuos, kurie negali būti skiepijami dėl kitų rimtų priežasčių.
Anot sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, daugumoje ES valstybių yra privalomi 7 arba 3 skiepai. Siūloma, kad gydytojams nusprendus, jog vaiko skiepyti negalima dėl jo sveikatos būklės, skiepai nebūtų privalomi. Tačiau tai galės nuspręsti tik medikai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) neseniai skelbė, kad iki šių metų liepos 27 d. Lietuvoje užregistruoti 44 tymų atvejai: susirgo 11 vaikų ir 33 suaugusieji. Dauguma susirgusiųjų – suaugę asmenys, kurie nebuvo skiepyti arba skiepyti tik viena vakcinos doze. Susirgusieji vaikai nebuvo skiepyti dėl įvairių alergijų, tėvų atsisakymo tai daryti, kiti – per jauni skiepytis.
Iki šių metų rugpjūčio 31 d. tokių susirgimų padaugėjo dar 7 atvejais. Pernai užregistruota 11 tymų atvejų. Jeigu privalomi skiepai bus įteisinti, o tai planuojama padaryti nuo 2016 m. sausio 1 d., skiepyti savo atžalas atsisakantiems tėvams grėstų administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda iki 115 eurų. Anot ministrės, taip būtų baudžiama už vaikų nepriežiūrą – nesirūpinimą savo vaikų sveikata.
Ką apie tai mano tėvai?
Vieni savo argumentus dėsto aiškiai: skiepyti vaiką yra privalu, kad jis būtų sveikas, o kiti – argumentų net neieško. Girdi, dabar tokia mada: „jei neskiepija kiti, tai kodėl turime skiepyti mes?“ Šilutės šeimų klubo pirmininkė Vilija Liatukienė su tokia nuostata nesutinka: „Aš pasisakau už skiepus, man be galo keista, kaip kai kurios mamos gali savo vaikų neskiepyti. Man net baisu!“ – kalbėjo V. Liatukienė. Pirmininkė įsitikinusi, jog vakcinavimas – tiesiausias kelias į sveiką ir saugią vaiko aplinką.
Moteris patikino, kad šilutiškės mamos pasisako už skiepus. „Dar neteko girdėti, jog mamos būtų prieš vakcinas. Visada šie trys skiepai buvo privalomi, todėl mamos kaip ankščiau skiepijo, taip ir skiepys“, – sakė V. Liatukienė. Vis dėlto Šilutės šeimų klubo pirmininkė paatviravo skaičiusi, jog kai kurios mamos ypač priešinasi skiepijimui nuo šių ligų, kurios jau išnykusios. Esą gamtoje ir taip daug įvairiausių infekcijų, pavyzdžiui, difterijos sukėlėjų, tačiau visuomenė šia liga vis tiek neserga. Todėl jos ir nematančios būtinybės skiepyti savo atžalas.

Vienintelis būdas išvengti rizikos – laiku paskiepyti vaikus.

Medikai drąsiai atkerta, kad nesergama tik todėl, kad nuolat buvo skiepijamasi. VšĮ Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus priduria: „Džiaukimės, kol Europoje neturime poliomielito ar kito atvejo…“ Pasak jo, jei toks atvejis atsirastų, žmogaus organizmas galėtų reaguoti dvejopai: gali atsirasti imunitetas ir antikūniai sunaikins tą virusą, tačiau kitu atveju virusas gali sunaikinti pacientą…
VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Liutauras Indriuška sakė ne kartą girdėjęs skirtingų ir medikų nuomonių: vieni gydytojai kalbą, kad skiepyti nėra reikalo, kiti įsitikinę, jog skiepai yra privalu vaiko labui. L. Indriuška su pastarąja nuomone sutinka. Auginantis dar metų neturintį sūnų, pašnekovas patikino, kad jo vaikas turi visus jam privalomus skiepus. Anot jo, tai daryti yra būtina.
Medikai įžvelgia pavojų
Vis dėlto Lietuvoje atsiranda tėvelių, kurie savo vaikų neskiepija privalomaisiais skiepais, kurie yra įtraukti į Nacionalinį skiepų kalendorių. Be to, šios vakcinos yra finansuojamos ir valstybės lėšomis.
Lietuvoje privalomi šie skiepai: nuo tymų (15-16 mėn., 6-7 m.), nuo poliomielito (2 mėn., 4 mėn., 6 mėn.), nuo raudonukės (15-16 mėn., 6-7 m.), antrą-trečią parą nuo gimimo skiepijama tuberkuliozės vakcina. Taip pat skiepijama nuo hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, epideminio parotito, pneumokoko infekcijos.
Medikai kol kas tik spelioja, kokių pasėkmių galima sulaukti nepasiskiepijus nuo šių ligų. Pavyzdžiui, VšĮ Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus sako nežinantis, kokie būtų padariniai mažylių neskiepijant… Jis priminė, jog prieš daugelį metų maro, poliomielito epidemijos nusinešdavo 100 tūkstančių gyvybių. „Jei neskiepysime, tai po kokių 10-20 metų atslinkus kuriai nors epidemijai, apgailestausime, kodėl savo vaikų ankščiau nepaskiepijome. Deja, jau bus per vėlu“, – savo nuomonę išsakė vyr. gydytojas.
Nėra skiepų – nebus ir darželio
Nuo kitų metų turėtų įsigalioti tvarka, pagal kurią mažametį į vaikų darželį leidžiantys tėvai privalės pateikti pažymėjimą, kad mažylis yra skiepytas. Jeigu vaikas nebus paskiepytas pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo tymų, raudonukės ir poliomielito, ikimokyklinio ugdymo įstaigos tokiems vaikams bus užtrenktos.
Vieni tėvai tokias pažymas vadina reikalinga prevencija nuo darželiuose siautėjančių ligų. Su tuo sutinka ir V. Liatukienė: „Manau, nepaskiepytų vaikų tėvai turėtų priimti teisingą sprendimą prieš vesdami vaikus į darželį, – jei jau neskiepija vaikų, tai tegu elgiasi taip, kad neužkrėstų kitų“.

Viktorija ŠIMKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite