Šilutės medikų ir tėvelių nuomonės sutampa – vaikus reikia skiepyti

Lietuvoje kyla nauja mada – nebeskiepyti vaikų. Dauguma sveikatos apsaugos specialistų tam nepritaria. Jeigu tėvai atsisako skiepyti vaikus, tai raudoniukė, tymai, poliomielitas vėl gali atgimti. Mat daugiau kaip dešimtmetį trukęs visuotinis vakcinavimas padėjo šių ligų išvengti. Tiek Šilutės medikai, tiek kalbinti tėveliai yra vieningos nuomonės – vaikus skiepyti reikia.

Šilutės šeimų klubo pirmininkė V. Liatukienė nesupranta, kaip atsiranda tokių tėvų, kurie rizikuoja neskiepydami savo vaikų.

Skiepyti privaloma
Skiepyti pradėta XIX a., o XX a. pavyko iš esmės likviduoti tokias ligas, kaip raupai, sparčiai nyksta poliomielitas, baigiama išnaikinti tymus ir raudonukę. Skiepai padėjo pastebimai sumažinti naujagimių sergamumą pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) užsibrėžtas tikslas būtent ir yra, kad iki 2018 metų trys minėtosios ligos visiškai išnyktų.
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija siūlo numatyti privalomas vakcinas nuo poliomielito, tymų ir raudonukės visiems vaikams, išskyrus alergiškus ar tuos, kurie negali būti skiepijami dėl kitų rimtų priežasčių.
Anot sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, daugumoje ES valstybių yra privalomi 7 arba 3 skiepai. Siūloma, kad gydytojams nusprendus, jog vaiko skiepyti negalima dėl jo sveikatos būklės, skiepai nebūtų privalomi. Tačiau tai galės nuspręsti tik medikai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) neseniai skelbė, kad iki šių metų liepos 27 d. Lietuvoje užregistruoti 44 tymų atvejai: susirgo 11 vaikų ir 33 suaugusieji. Dauguma susirgusiųjų – suaugę asmenys, kurie nebuvo skiepyti arba skiepyti tik viena vakcinos doze. Susirgusieji vaikai nebuvo skiepyti dėl įvairių alergijų, tėvų atsisakymo tai daryti, kiti – per jauni skiepytis.
Iki šių metų rugpjūčio 31 d. tokių susirgimų padaugėjo dar 7 atvejais. Pernai užregistruota 11 tymų atvejų. Jeigu privalomi skiepai bus įteisinti, o tai planuojama padaryti nuo 2016 m. sausio 1 d., skiepyti savo atžalas atsisakantiems tėvams grėstų administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda iki 115 eurų. Anot ministrės, taip būtų baudžiama už vaikų nepriežiūrą – nesirūpinimą savo vaikų sveikata.
Ką apie tai mano tėvai?
Vieni savo argumentus dėsto aiškiai: skiepyti vaiką yra privalu, kad jis būtų sveikas, o kiti – argumentų net neieško. Girdi, dabar tokia mada: „jei neskiepija kiti, tai kodėl turime skiepyti mes?“ Šilutės šeimų klubo pirmininkė Vilija Liatukienė su tokia nuostata nesutinka: „Aš pasisakau už skiepus, man be galo keista, kaip kai kurios mamos gali savo vaikų neskiepyti. Man net baisu!“ – kalbėjo V. Liatukienė. Pirmininkė įsitikinusi, jog vakcinavimas – tiesiausias kelias į sveiką ir saugią vaiko aplinką.
Moteris patikino, kad šilutiškės mamos pasisako už skiepus. „Dar neteko girdėti, jog mamos būtų prieš vakcinas. Visada šie trys skiepai buvo privalomi, todėl mamos kaip ankščiau skiepijo, taip ir skiepys“, – sakė V. Liatukienė. Vis dėlto Šilutės šeimų klubo pirmininkė paatviravo skaičiusi, jog kai kurios mamos ypač priešinasi skiepijimui nuo šių ligų, kurios jau išnykusios. Esą gamtoje ir taip daug įvairiausių infekcijų, pavyzdžiui, difterijos sukėlėjų, tačiau visuomenė šia liga vis tiek neserga. Todėl jos ir nematančios būtinybės skiepyti savo atžalas.

Vienintelis būdas išvengti rizikos – laiku paskiepyti vaikus.

Medikai drąsiai atkerta, kad nesergama tik todėl, kad nuolat buvo skiepijamasi. VšĮ Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus priduria: „Džiaukimės, kol Europoje neturime poliomielito ar kito atvejo…“ Pasak jo, jei toks atvejis atsirastų, žmogaus organizmas galėtų reaguoti dvejopai: gali atsirasti imunitetas ir antikūniai sunaikins tą virusą, tačiau kitu atveju virusas gali sunaikinti pacientą…
VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Liutauras Indriuška sakė ne kartą girdėjęs skirtingų ir medikų nuomonių: vieni gydytojai kalbą, kad skiepyti nėra reikalo, kiti įsitikinę, jog skiepai yra privalu vaiko labui. L. Indriuška su pastarąja nuomone sutinka. Auginantis dar metų neturintį sūnų, pašnekovas patikino, kad jo vaikas turi visus jam privalomus skiepus. Anot jo, tai daryti yra būtina.
Medikai įžvelgia pavojų
Vis dėlto Lietuvoje atsiranda tėvelių, kurie savo vaikų neskiepija privalomaisiais skiepais, kurie yra įtraukti į Nacionalinį skiepų kalendorių. Be to, šios vakcinos yra finansuojamos ir valstybės lėšomis.
Lietuvoje privalomi šie skiepai: nuo tymų (15-16 mėn., 6-7 m.), nuo poliomielito (2 mėn., 4 mėn., 6 mėn.), nuo raudonukės (15-16 mėn., 6-7 m.), antrą-trečią parą nuo gimimo skiepijama tuberkuliozės vakcina. Taip pat skiepijama nuo hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, epideminio parotito, pneumokoko infekcijos.
Medikai kol kas tik spelioja, kokių pasėkmių galima sulaukti nepasiskiepijus nuo šių ligų. Pavyzdžiui, VšĮ Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus sako nežinantis, kokie būtų padariniai mažylių neskiepijant… Jis priminė, jog prieš daugelį metų maro, poliomielito epidemijos nusinešdavo 100 tūkstančių gyvybių. „Jei neskiepysime, tai po kokių 10-20 metų atslinkus kuriai nors epidemijai, apgailestausime, kodėl savo vaikų ankščiau nepaskiepijome. Deja, jau bus per vėlu“, – savo nuomonę išsakė vyr. gydytojas.
Nėra skiepų – nebus ir darželio
Nuo kitų metų turėtų įsigalioti tvarka, pagal kurią mažametį į vaikų darželį leidžiantys tėvai privalės pateikti pažymėjimą, kad mažylis yra skiepytas. Jeigu vaikas nebus paskiepytas pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo tymų, raudonukės ir poliomielito, ikimokyklinio ugdymo įstaigos tokiems vaikams bus užtrenktos.
Vieni tėvai tokias pažymas vadina reikalinga prevencija nuo darželiuose siautėjančių ligų. Su tuo sutinka ir V. Liatukienė: „Manau, nepaskiepytų vaikų tėvai turėtų priimti teisingą sprendimą prieš vesdami vaikus į darželį, – jei jau neskiepija vaikų, tai tegu elgiasi taip, kad neužkrėstų kitų“.

Viktorija ŠIMKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite