Šilutės M. Jankaus pagrindinė mokykla – prasčiausia Lietuvoje?

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė Lietuvos ugdymo įstaigų reitingus. Šilutės Martyno Jankaus pagrindinė mokykla atsidūrė sąrašo gale. Ar tai – blogiausia Lietuvos mokykla?

Praėjusių metu gruodžio mėnesį, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos direktorius Audrius Astasevičius Šilutės rajono savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komiteto nariams aprodė atnaujintas klases.

M. Jankaus mokykloje, kaip ir kitose pagrindinėse, įvertinti pagrindinio ugdymo rezultatai. Surengtoje spaudos konferencijoje „Reitingų“ žurnalo vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, kaip skelbia 15min.Lt, teigė: „Gerus arba pakenčiamus rezultatus pasiekia tik 90 pagrindinių mokyklų iš 400. Tai yra drama“.
Konferencijoje paminėta Šilutės Martyno Jankaus pagrindinė mokykla, kur 32-jų dešimtokų vidurkis nesiekia nė trijų balų. „Paprasčiau tariant, matematikos penkis vaikus išmoko vienetui, dvylika – dvejetui, penkis – trejetui, devynis ketvertui. Nė vieno penketo. Vadinasi, į tokią mokyklą nėra ko eiti, tuščias laiko leidimas“, – vaizdžiai kalbėjo G. Sarafinas.
Šilutės mieste yra dvi gimnazijos, kurias pasirenka gabesnieji mokiniai, dvi pagrindinės mokyklos – M. Jankaus ir Pamario. Įprasta, kad šių Šilutės ir net kaimų pagrindinių mokyklų gabūs mokiniai, vos baigę 8 klases, išeina mokytis į gimnazijas. Gimnazijos dar yra Vainute, Žemaičių Naumiestyje, Švėkšnoje. Gimnazijų nepasirinkusieji mokiniai paprastai savo ateitį sieja su profesinėmis mokyklomis.
Šiemet M. Jankaus pagrindinę mokyklą baigs 38 dešimtokai. Tik du iš jų ketina toliau mokytis gimnazijoje. Visi kiti mokslus tęs profesinėse mokyklose. Pamario krašte yra Šilutės žemės ūkio, Šilutės turizmo ir verslo paslaugų mokyklos. Gal dalis mokinių važiuos mokytis į Klaipėdą.
Parengta pagal 15min.Lt inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti