Šilutės ligoninės medikai išgelbėjo nukentėjusįjį nuo žaibo

Šilutės ligoninės gydytojai Audrius Markauskas ir Darius Steponkus džiaugiasi, kad jaunam vyrui pavyko išgyventi, o jį patį vadina laimės kūdikiu.

Antradienį į VšĮ Šilutės ligoninę atvežtas 35-erių metų vyras, nukentėjęs nuo žaibo smūgio sukeltos bangos. Trečiadienį jis buvo gydomas Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Anot jį prižiūrinčio gydytojo anesteziologo–reanimatologo Audriaus Markausko, paciento būklė gerėja, jis yra sąmoningas, skundžiasi tik nežymiais kojų jutimo sutrikimais. Tai pirmasis toks atvejis, kai pacientui akistata su žaibu baigėsi gan sėkmingai.

Antradienio pavakare aplinkui Šilutę pylė lietus, žaibavo. Lapalių kaimo (Saugų sen.) gyventojas skubėjo kuo greičiau grįžti namo, todėl kirto kelią per netoli jo namų esantį mišką. Žaibavimui sustiprėjus, vyriškis nutarė pasislėpti po dideliu beržu. Deja, žaibas trenkė į beržą, o po juo stovėjęs 35-erių metų vyras buvo nublokštas žaibo smūgio sukeltos bangos.
Nustojus lyti, žmona išėjo į kiemą pasižvalgyti negrįžtančio vyro. Jis be gyvybės ženklų gulėjo šalia perpus nukirsto storo beržo.
„Iškart po įvykio Lapalių kaimo gyventojas buvo atvežtas į Priėmimo – skubios pagalbos skyrių be sąmonės. Vėliau ją atgavęs, skundėsi jutimo sutrikimais kojose, valdė tik vieną ranką, širdies ritmas nebuvo sutrikęs. Manoma, kad tiesiogiai elektros iškrova paciento nepaveikė, todėl po paros ar kelių iš Reanimacijos – intensyvios pagalbos skyriaus jis bus perkeltas į kitą skyrių“, – apie įvykį pasakojo gydytojas anesteziologas–reanimatologas A. Markauskas.
Apžiūrėję pacientą, gydytojai nerado jokių nudegimų ar elektros traumų požymių, todėl medikai daro išvadą, kad jis buvo paveiktas nuo žaibo smūgio sukeltos bangos.
Medikai džiaugiasi, kad šiam jaunam vyrui pavyko išgyventi, o jį patį vadina laimės kūdikiu. Mat tokie atvejai pasitaiko ypač retai, dažniausiai jie baigiasi mirtimi. Panašu, kad ši liepos 17-oji bus antroji žmogaus gimimo data.
„Yra buvę ir daugiau atvejų, tačiau jie baigėsi mirtimi. Šiam pacientui susidūrimas su žaibu baigėsi gana sėkmingai. Šiuo metu sunku vertinti, ar pacientui išliks kokių fizinių organizmo pažeidimų, tačiau jei taip nutiks, nerimauti artimiesiems tikrai neverta, vėliau jie palaipsniui atsistatys“, – sakė anesteziologas–reanimatologas.
Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus dėkoja tądien dirbusiems medikams, profesionaliai suteikusiems pagalbą. Operatyviai reagavę jie išgelbėjo šio jauno žmogaus gyvybę.

2008 m. Pagrynių miške žaibas suskaldė storą beržą į šipulius.

Kaip elgtis žaibuojant?
Perkūnijos metu negalima stovėti aukštose vietose: po medžiais, arti vandens. Negalima bėgti.
Žaibui pataikius į medį, atvirkštinis išlydis gali būti mirtinas ir žmogui, ir gyvūnui, jeigu šie slepiasi nuo lietaus po medžiu. Todėl perkūnijos metu atstumas tarp medžio ir žmogaus turi būti ne mažesnis kaip 3 m, dar geriau 8–10 m. Negalima slėptis po aukštais, atokiau nuo kitų augančiais medžiais lygumoje arba pamiškėje.
Pastebėjus kamuolinį žaibą negalima judėti, nes judėjimas sukelia oro sroves, kurios gali žaibą pritraukti. Kad kamuolinis žaibas nepatektų į pastato vidų, siūloma uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad patalpoje nebūtų skersvėjų. Ventiliacijos angas iš anksto būtina perdengti įžeminta metaline 2–2,5 mm skersmens gardele su 3–4 cm² akutėmis.
Labai pavojinga perkūnijos metu būti prie aukšto statinio ar ant kalvos viršūnės, šalia metalinio aptvaro, elektros tiekimo linijos. Nesaugu per perkūniją dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke arba statybinėmis bei žemės ūkio mašinomis.
Jei perkūnija gamtoje užklupo netikėtai, palaukti jos pabaigos geriausia nedidelėje lomoje (įduboje) arba stataus šlaito papėdėje.
Lygioje vietoje patartina pritūpti, apglėbti kojas rankomis arba atsisėsti ant akmens.
Kartais nelaimingi atsitikimai įvyksta arti vandens, atviruose baseinuose, todėl išgirdus nors ir tolimą griaustinį, reikia kuo skubiau lipti į krantą.
Jei žaibas pataiko į automobilį ar traktorių, jame esantys žmonės paprastai nenukenčia. Perkūnijos metu reikia sustoti, įtraukti anteną, nesiliesti prie metalinių detalių ir ramiai palaukti. Jeigu esate pastate, nesinaudokite elektriniais prietaisais, telefonu, nelieskite vandens čiaupų, nebūkite šalia dūmtraukių, krosnių ar stambių metalinių daiktų, t.y., venkite visko, kas gali turėti stiprų elektros krūvį. Tai ypač svarbu, jeigu statinys neturi perkūnsargio.
Kiekvienas namo, kotedžo, sodo namelio ir kitokių statinių savininkas turėtų įsirengti perkūnsargį ir taip pasirūpinti savo bei artimųjų sugumu. Žaibų išvengti neįmanoma, bet apsisaugoti nuo jų tikrai galima.

Šilutės ligoninės ir „Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,