Šilutės ligoninės gydytojai Audrius Markauskas ir Darius Steponkus džiaugiasi, kad jaunam vyrui pavyko išgyventi, o jį patį vadina laimės kūdikiu.

Antradienį į VšĮ Šilutės ligoninę atvežtas 35-erių metų vyras, nukentėjęs nuo žaibo smūgio sukeltos bangos. Trečiadienį jis buvo gydomas Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Anot jį prižiūrinčio gydytojo anesteziologo–reanimatologo Audriaus Markausko, paciento būklė gerėja, jis yra sąmoningas, skundžiasi tik nežymiais kojų jutimo sutrikimais. Tai pirmasis toks atvejis, kai pacientui akistata su žaibu baigėsi gan sėkmingai.

Antradienio pavakare aplinkui Šilutę pylė lietus, žaibavo. Lapalių kaimo (Saugų sen.) gyventojas skubėjo kuo greičiau grįžti namo, todėl kirto kelią per netoli jo namų esantį mišką. Žaibavimui sustiprėjus, vyriškis nutarė pasislėpti po dideliu beržu. Deja, žaibas trenkė į beržą, o po juo stovėjęs 35-erių metų vyras buvo nublokštas žaibo smūgio sukeltos bangos.
Nustojus lyti, žmona išėjo į kiemą pasižvalgyti negrįžtančio vyro. Jis be gyvybės ženklų gulėjo šalia perpus nukirsto storo beržo.
„Iškart po įvykio Lapalių kaimo gyventojas buvo atvežtas į Priėmimo – skubios pagalbos skyrių be sąmonės. Vėliau ją atgavęs, skundėsi jutimo sutrikimais kojose, valdė tik vieną ranką, širdies ritmas nebuvo sutrikęs. Manoma, kad tiesiogiai elektros iškrova paciento nepaveikė, todėl po paros ar kelių iš Reanimacijos – intensyvios pagalbos skyriaus jis bus perkeltas į kitą skyrių“, – apie įvykį pasakojo gydytojas anesteziologas–reanimatologas A. Markauskas.
Apžiūrėję pacientą, gydytojai nerado jokių nudegimų ar elektros traumų požymių, todėl medikai daro išvadą, kad jis buvo paveiktas nuo žaibo smūgio sukeltos bangos.
Medikai džiaugiasi, kad šiam jaunam vyrui pavyko išgyventi, o jį patį vadina laimės kūdikiu. Mat tokie atvejai pasitaiko ypač retai, dažniausiai jie baigiasi mirtimi. Panašu, kad ši liepos 17-oji bus antroji žmogaus gimimo data.
„Yra buvę ir daugiau atvejų, tačiau jie baigėsi mirtimi. Šiam pacientui susidūrimas su žaibu baigėsi gana sėkmingai. Šiuo metu sunku vertinti, ar pacientui išliks kokių fizinių organizmo pažeidimų, tačiau jei taip nutiks, nerimauti artimiesiems tikrai neverta, vėliau jie palaipsniui atsistatys“, – sakė anesteziologas–reanimatologas.
Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus dėkoja tądien dirbusiems medikams, profesionaliai suteikusiems pagalbą. Operatyviai reagavę jie išgelbėjo šio jauno žmogaus gyvybę.

2008 m. Pagrynių miške žaibas suskaldė storą beržą į šipulius.

Kaip elgtis žaibuojant?
Perkūnijos metu negalima stovėti aukštose vietose: po medžiais, arti vandens. Negalima bėgti.
Žaibui pataikius į medį, atvirkštinis išlydis gali būti mirtinas ir žmogui, ir gyvūnui, jeigu šie slepiasi nuo lietaus po medžiu. Todėl perkūnijos metu atstumas tarp medžio ir žmogaus turi būti ne mažesnis kaip 3 m, dar geriau 8–10 m. Negalima slėptis po aukštais, atokiau nuo kitų augančiais medžiais lygumoje arba pamiškėje.
Pastebėjus kamuolinį žaibą negalima judėti, nes judėjimas sukelia oro sroves, kurios gali žaibą pritraukti. Kad kamuolinis žaibas nepatektų į pastato vidų, siūloma uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad patalpoje nebūtų skersvėjų. Ventiliacijos angas iš anksto būtina perdengti įžeminta metaline 2–2,5 mm skersmens gardele su 3–4 cm² akutėmis.
Labai pavojinga perkūnijos metu būti prie aukšto statinio ar ant kalvos viršūnės, šalia metalinio aptvaro, elektros tiekimo linijos. Nesaugu per perkūniją dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke arba statybinėmis bei žemės ūkio mašinomis.
Jei perkūnija gamtoje užklupo netikėtai, palaukti jos pabaigos geriausia nedidelėje lomoje (įduboje) arba stataus šlaito papėdėje.
Lygioje vietoje patartina pritūpti, apglėbti kojas rankomis arba atsisėsti ant akmens.
Kartais nelaimingi atsitikimai įvyksta arti vandens, atviruose baseinuose, todėl išgirdus nors ir tolimą griaustinį, reikia kuo skubiau lipti į krantą.
Jei žaibas pataiko į automobilį ar traktorių, jame esantys žmonės paprastai nenukenčia. Perkūnijos metu reikia sustoti, įtraukti anteną, nesiliesti prie metalinių detalių ir ramiai palaukti. Jeigu esate pastate, nesinaudokite elektriniais prietaisais, telefonu, nelieskite vandens čiaupų, nebūkite šalia dūmtraukių, krosnių ar stambių metalinių daiktų, t.y., venkite visko, kas gali turėti stiprų elektros krūvį. Tai ypač svarbu, jeigu statinys neturi perkūnsargio.
Kiekvienas namo, kotedžo, sodo namelio ir kitokių statinių savininkas turėtų įsirengti perkūnsargį ir taip pasirūpinti savo bei artimųjų sugumu. Žaibų išvengti neįmanoma, bet apsisaugoti nuo jų tikrai galima.

Šilutės ligoninės ir „Pamario“ inf.