Šilutės ligoninės medikai išgelbėjo nukentėjusįjį nuo žaibo

Šilutės ligoninės gydytojai Audrius Markauskas ir Darius Steponkus džiaugiasi, kad jaunam vyrui pavyko išgyventi, o jį patį vadina laimės kūdikiu.

Antradienį į VšĮ Šilutės ligoninę atvežtas 35-erių metų vyras, nukentėjęs nuo žaibo smūgio sukeltos bangos. Trečiadienį jis buvo gydomas Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Anot jį prižiūrinčio gydytojo anesteziologo–reanimatologo Audriaus Markausko, paciento būklė gerėja, jis yra sąmoningas, skundžiasi tik nežymiais kojų jutimo sutrikimais. Tai pirmasis toks atvejis, kai pacientui akistata su žaibu baigėsi gan sėkmingai.

Antradienio pavakare aplinkui Šilutę pylė lietus, žaibavo. Lapalių kaimo (Saugų sen.) gyventojas skubėjo kuo greičiau grįžti namo, todėl kirto kelią per netoli jo namų esantį mišką. Žaibavimui sustiprėjus, vyriškis nutarė pasislėpti po dideliu beržu. Deja, žaibas trenkė į beržą, o po juo stovėjęs 35-erių metų vyras buvo nublokštas žaibo smūgio sukeltos bangos.
Nustojus lyti, žmona išėjo į kiemą pasižvalgyti negrįžtančio vyro. Jis be gyvybės ženklų gulėjo šalia perpus nukirsto storo beržo.
„Iškart po įvykio Lapalių kaimo gyventojas buvo atvežtas į Priėmimo – skubios pagalbos skyrių be sąmonės. Vėliau ją atgavęs, skundėsi jutimo sutrikimais kojose, valdė tik vieną ranką, širdies ritmas nebuvo sutrikęs. Manoma, kad tiesiogiai elektros iškrova paciento nepaveikė, todėl po paros ar kelių iš Reanimacijos – intensyvios pagalbos skyriaus jis bus perkeltas į kitą skyrių“, – apie įvykį pasakojo gydytojas anesteziologas–reanimatologas A. Markauskas.
Apžiūrėję pacientą, gydytojai nerado jokių nudegimų ar elektros traumų požymių, todėl medikai daro išvadą, kad jis buvo paveiktas nuo žaibo smūgio sukeltos bangos.
Medikai džiaugiasi, kad šiam jaunam vyrui pavyko išgyventi, o jį patį vadina laimės kūdikiu. Mat tokie atvejai pasitaiko ypač retai, dažniausiai jie baigiasi mirtimi. Panašu, kad ši liepos 17-oji bus antroji žmogaus gimimo data.
„Yra buvę ir daugiau atvejų, tačiau jie baigėsi mirtimi. Šiam pacientui susidūrimas su žaibu baigėsi gana sėkmingai. Šiuo metu sunku vertinti, ar pacientui išliks kokių fizinių organizmo pažeidimų, tačiau jei taip nutiks, nerimauti artimiesiems tikrai neverta, vėliau jie palaipsniui atsistatys“, – sakė anesteziologas–reanimatologas.
Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus dėkoja tądien dirbusiems medikams, profesionaliai suteikusiems pagalbą. Operatyviai reagavę jie išgelbėjo šio jauno žmogaus gyvybę.

2008 m. Pagrynių miške žaibas suskaldė storą beržą į šipulius.

Kaip elgtis žaibuojant?
Perkūnijos metu negalima stovėti aukštose vietose: po medžiais, arti vandens. Negalima bėgti.
Žaibui pataikius į medį, atvirkštinis išlydis gali būti mirtinas ir žmogui, ir gyvūnui, jeigu šie slepiasi nuo lietaus po medžiu. Todėl perkūnijos metu atstumas tarp medžio ir žmogaus turi būti ne mažesnis kaip 3 m, dar geriau 8–10 m. Negalima slėptis po aukštais, atokiau nuo kitų augančiais medžiais lygumoje arba pamiškėje.
Pastebėjus kamuolinį žaibą negalima judėti, nes judėjimas sukelia oro sroves, kurios gali žaibą pritraukti. Kad kamuolinis žaibas nepatektų į pastato vidų, siūloma uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad patalpoje nebūtų skersvėjų. Ventiliacijos angas iš anksto būtina perdengti įžeminta metaline 2–2,5 mm skersmens gardele su 3–4 cm² akutėmis.
Labai pavojinga perkūnijos metu būti prie aukšto statinio ar ant kalvos viršūnės, šalia metalinio aptvaro, elektros tiekimo linijos. Nesaugu per perkūniją dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke arba statybinėmis bei žemės ūkio mašinomis.
Jei perkūnija gamtoje užklupo netikėtai, palaukti jos pabaigos geriausia nedidelėje lomoje (įduboje) arba stataus šlaito papėdėje.
Lygioje vietoje patartina pritūpti, apglėbti kojas rankomis arba atsisėsti ant akmens.
Kartais nelaimingi atsitikimai įvyksta arti vandens, atviruose baseinuose, todėl išgirdus nors ir tolimą griaustinį, reikia kuo skubiau lipti į krantą.
Jei žaibas pataiko į automobilį ar traktorių, jame esantys žmonės paprastai nenukenčia. Perkūnijos metu reikia sustoti, įtraukti anteną, nesiliesti prie metalinių detalių ir ramiai palaukti. Jeigu esate pastate, nesinaudokite elektriniais prietaisais, telefonu, nelieskite vandens čiaupų, nebūkite šalia dūmtraukių, krosnių ar stambių metalinių daiktų, t.y., venkite visko, kas gali turėti stiprų elektros krūvį. Tai ypač svarbu, jeigu statinys neturi perkūnsargio.
Kiekvienas namo, kotedžo, sodo namelio ir kitokių statinių savininkas turėtų įsirengti perkūnsargį ir taip pasirūpinti savo bei artimųjų sugumu. Žaibų išvengti neįmanoma, bet apsisaugoti nuo jų tikrai galima.

Šilutės ligoninės ir „Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną. Oficialioji pradžia Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę

Klaipėdos sukilėlių keliais patraukė ir vydūniečiai

Sausio 17-osios vakarą Gargžduose, prie „Kranto“ pagrindinės mokyklos startavo jau devynioliktasis tradicinis žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais”. Šįkart jis skirtas ne tik Klaipėdos krašto prijungimo metinėms, bet ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo 30–mečiui paminėti. Šiemet sukvietė beveik 3 tūkstančius įvairaus amžiaus žygeivių iš visos Lietuvos, tarp jų ir 105 žygeivius iš Vydūno gimnazijos bendruomenės. Susirinkusieji įveikė 25 kilometrų atstumą iš Gargždų į Klaipėdą 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvių keliu. Žinoma, kad žygio išvakarėse užsiregistravusiųjų buvo 2880 įvairaus amžiaus žygeivių, kurie kelionę baigė

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat