Šilutės ligoninės medikai išgelbėjo nukentėjusįjį nuo žaibo

Šilutės ligoninės gydytojai Audrius Markauskas ir Darius Steponkus džiaugiasi, kad jaunam vyrui pavyko išgyventi, o jį patį vadina laimės kūdikiu.

Antradienį į VšĮ Šilutės ligoninę atvežtas 35-erių metų vyras, nukentėjęs nuo žaibo smūgio sukeltos bangos. Trečiadienį jis buvo gydomas Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Anot jį prižiūrinčio gydytojo anesteziologo–reanimatologo Audriaus Markausko, paciento būklė gerėja, jis yra sąmoningas, skundžiasi tik nežymiais kojų jutimo sutrikimais. Tai pirmasis toks atvejis, kai pacientui akistata su žaibu baigėsi gan sėkmingai.

Antradienio pavakare aplinkui Šilutę pylė lietus, žaibavo. Lapalių kaimo (Saugų sen.) gyventojas skubėjo kuo greičiau grįžti namo, todėl kirto kelią per netoli jo namų esantį mišką. Žaibavimui sustiprėjus, vyriškis nutarė pasislėpti po dideliu beržu. Deja, žaibas trenkė į beržą, o po juo stovėjęs 35-erių metų vyras buvo nublokštas žaibo smūgio sukeltos bangos.
Nustojus lyti, žmona išėjo į kiemą pasižvalgyti negrįžtančio vyro. Jis be gyvybės ženklų gulėjo šalia perpus nukirsto storo beržo.
„Iškart po įvykio Lapalių kaimo gyventojas buvo atvežtas į Priėmimo – skubios pagalbos skyrių be sąmonės. Vėliau ją atgavęs, skundėsi jutimo sutrikimais kojose, valdė tik vieną ranką, širdies ritmas nebuvo sutrikęs. Manoma, kad tiesiogiai elektros iškrova paciento nepaveikė, todėl po paros ar kelių iš Reanimacijos – intensyvios pagalbos skyriaus jis bus perkeltas į kitą skyrių“, – apie įvykį pasakojo gydytojas anesteziologas–reanimatologas A. Markauskas.
Apžiūrėję pacientą, gydytojai nerado jokių nudegimų ar elektros traumų požymių, todėl medikai daro išvadą, kad jis buvo paveiktas nuo žaibo smūgio sukeltos bangos.
Medikai džiaugiasi, kad šiam jaunam vyrui pavyko išgyventi, o jį patį vadina laimės kūdikiu. Mat tokie atvejai pasitaiko ypač retai, dažniausiai jie baigiasi mirtimi. Panašu, kad ši liepos 17-oji bus antroji žmogaus gimimo data.
„Yra buvę ir daugiau atvejų, tačiau jie baigėsi mirtimi. Šiam pacientui susidūrimas su žaibu baigėsi gana sėkmingai. Šiuo metu sunku vertinti, ar pacientui išliks kokių fizinių organizmo pažeidimų, tačiau jei taip nutiks, nerimauti artimiesiems tikrai neverta, vėliau jie palaipsniui atsistatys“, – sakė anesteziologas–reanimatologas.
Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus dėkoja tądien dirbusiems medikams, profesionaliai suteikusiems pagalbą. Operatyviai reagavę jie išgelbėjo šio jauno žmogaus gyvybę.

2008 m. Pagrynių miške žaibas suskaldė storą beržą į šipulius.

Kaip elgtis žaibuojant?
Perkūnijos metu negalima stovėti aukštose vietose: po medžiais, arti vandens. Negalima bėgti.
Žaibui pataikius į medį, atvirkštinis išlydis gali būti mirtinas ir žmogui, ir gyvūnui, jeigu šie slepiasi nuo lietaus po medžiu. Todėl perkūnijos metu atstumas tarp medžio ir žmogaus turi būti ne mažesnis kaip 3 m, dar geriau 8–10 m. Negalima slėptis po aukštais, atokiau nuo kitų augančiais medžiais lygumoje arba pamiškėje.
Pastebėjus kamuolinį žaibą negalima judėti, nes judėjimas sukelia oro sroves, kurios gali žaibą pritraukti. Kad kamuolinis žaibas nepatektų į pastato vidų, siūloma uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad patalpoje nebūtų skersvėjų. Ventiliacijos angas iš anksto būtina perdengti įžeminta metaline 2–2,5 mm skersmens gardele su 3–4 cm² akutėmis.
Labai pavojinga perkūnijos metu būti prie aukšto statinio ar ant kalvos viršūnės, šalia metalinio aptvaro, elektros tiekimo linijos. Nesaugu per perkūniją dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke arba statybinėmis bei žemės ūkio mašinomis.
Jei perkūnija gamtoje užklupo netikėtai, palaukti jos pabaigos geriausia nedidelėje lomoje (įduboje) arba stataus šlaito papėdėje.
Lygioje vietoje patartina pritūpti, apglėbti kojas rankomis arba atsisėsti ant akmens.
Kartais nelaimingi atsitikimai įvyksta arti vandens, atviruose baseinuose, todėl išgirdus nors ir tolimą griaustinį, reikia kuo skubiau lipti į krantą.
Jei žaibas pataiko į automobilį ar traktorių, jame esantys žmonės paprastai nenukenčia. Perkūnijos metu reikia sustoti, įtraukti anteną, nesiliesti prie metalinių detalių ir ramiai palaukti. Jeigu esate pastate, nesinaudokite elektriniais prietaisais, telefonu, nelieskite vandens čiaupų, nebūkite šalia dūmtraukių, krosnių ar stambių metalinių daiktų, t.y., venkite visko, kas gali turėti stiprų elektros krūvį. Tai ypač svarbu, jeigu statinys neturi perkūnsargio.
Kiekvienas namo, kotedžo, sodo namelio ir kitokių statinių savininkas turėtų įsirengti perkūnsargį ir taip pasirūpinti savo bei artimųjų sugumu. Žaibų išvengti neįmanoma, bet apsisaugoti nuo jų tikrai galima.

Šilutės ligoninės ir „Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Karantinas paskatino atsigręžti į namus: išmanūs įrankiai lengvam namų erdvės planavimui

2020–ieji daugeliui lietuvių tapo „interjero metais“. Į namų erdvę persikėlė visas mūsų gyvenimas: laisvalaikis, darbas, susitikimai ir šventės. Žmonės grįžo į savo namus ir iš naujo juos įvertino – perorganizavo ar atnaujino. Renovacija gali būti paprasta ir smagi, pasitelkus keletą išmanių įrankių. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi penkiomis patogiomis interjero planavimo programėlėmis. #1. „Room Planner: Home Interior & Floorplan Design 3D“. Su šia programėle galėsite išmatuoti savo erdvę, sukurti 2D ir 3D planus bei įrengti

Regionuose trūksta kvalifikuotų vaistininkų

Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima kritiškai trūkti. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) skelbia, kad šiuo metu rinkoje trūksta 145 vaistininkų. LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad ypatingai vaistininkų trūksta mažesniuose šalies regionuose, kur šiuo metu dar darbuojasi ir nemažai farmakotechnikų. „Apie vaistininkų trūkumą Lietuvoje kalbame jau seniai. Problemos rimtumą atskleidžia tai, kad per vienerius metus vaistininkų trūkumas išaugo dvigubai – pernai vaistinės nuolat ieškojo 30-40 vaistininkų, o šiuo metu darbą

Du karantinai: pavasarį – tikras, dabar – laisvas

Ypač sparčiai gausėjant užsikrėtusiųjų COVID-19 virusu asmenų, dėl kontaktų su jais daug žmonių privalo laikytis griežtos izoliacijos – nekelti kojos iš buto, namų, niekur nevažiuoti, su niekuo nesusitikti ir nebendrauti. Visuomenės sveikatos specialistai skambina, domisi, policija vyksta tikrinti. Pažeidusių izoliacijos reikalavimus laukia didelės baudos. Nubaustųjų Lietuvoje jau nemažai. Tad ir Šilutės verslininkai siūlo pagalbą – tiekia maisto prekes į namus. Maisto į namus niekas neužsako Uždarosios akcinės bendrovės „Egmina“ savininkai Remigijus Baltutis ir Česlovas Barauskas su kolektyvu Šilutėje siūlo paslaugą:

„Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą

Anykščių rajono ūkininkai Rūta ir Rolandas Lančickai „Vitaminų ūkį“ pradėjo kurti prieš aštuonerius metus. Rūtos mamos dovanotoje žemėje jie augina šilauoges, gervuoges, avietes, trešnes, slyvas, vyšnias ir kitokias uogas. Orientuojasi į didelį asortimentą, nes kasmet gamtos sąlygos yra labai permainingos, tad jei vienoms uogoms orai nėra palankūs, užderi kitos. Nuo darbo paieškos – prie ūkininkavimo 2013 metais baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas Šiaulių universitete, R. Lančickas sugrįžo į gimtinę. „Tuomet Anykščiuose buvo ganėtinai sunku gauti darbą, tad pradėjau domėtis uogininkyste.