Šilutės ligoninėje – keturi nauji gydytojai

Daugelis Lietuvos rajoninių ligoninių baiminasi, kad nebeliks gydytojų. Neva į provinciją jauni specialistai nevažiuoja. Tačiau VšĮ Šilutės ligoninės kolektyvą vien šiemet papildė 7 nauji gydytojai, keturi iš jų atvyko rugpjūtį.

Naujas Šilutės ligoninės gydytojas ortopedas–traumatologas Gintaras Drūlia.
Mariaus Bartkaus nuotr.

To nebuvo 20 metų
Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus sako, kad tokio gausaus kolektyvo papildymo Šilutės ligoninėje nebuvo daugiau kaip 20 metų. Ligoninės vadovas džiaugiasi, kad veržlus ir šiuolaikiškas jaunimas sėkmingai įsilieja į ligoninės specialistų gretas, o vyresni kolegos noriai bendradarbiauja su jaunaisiais gydytojais.
Anot D. Steponkaus, jaunam, vos baigusiam studijas gydytojui, darbo vietoje svarbu ne tik finansinės galimybės, bet ir dėmesys jam. „Jaunimui labai svarbu save realizuoti profesine prasme, darbo užmokestis, perspektyvos ir dėmesys, bendradarbiavimas su vyresniais kolegomis. Mūsų gydymo įstaiga yra atvira jauniems specialistams. Ir pacientai džiaugiasi matydami jaunus veidus, to siekia ir ligoninės administracija, – sakė vyr. gydytojas D. Steponkus. – Šis ryšys ir bendras darbas naudingas ir pacientui. Nauji kolegos įneša gaivaus vėjo į mūsų įstaigą, o senbuviai supranta, kad jų darbas turi tęstinumą. Viskas priklausys tik nuo to, kaip mes gebėsime panaudoti jaunatvišką energiją“.
Nauji ortopedai–traumatologai
Gal jau spėjote susipažinti su šiais metais atvykusiais naujais gydytojais ortopedais–traumatologais ir gydytoja neurologe? Nuo rugpjūčio Šilutės ligoninėje pradėjo dirbti dar keturi nauji specialistai. Vienas iš jų – gydytojas ortopedas–traumatologas Gintaras Drūlia.
Kaune atlikęs rezidentūrą, G. Drūlia gydytojo karjerą pradėjo Pasvalio ligoninėje. Anot jo, Pasvalys gražus miestas, dirbti ten sekėsi. Vis dėlto su šeima nusprendė paieškoti laimės svetur. „Širdis mus atvedė į Pamario kraštą – čia žmonės kitokie ir gamta unikali. Tiesa, visada norėjome būti arčiau jūros, todėl ilgai nesvarstėme. Viliojo ir laisva darbo vieta Šilutės ligoninėje“, – atviravo jaunasis medikas.
Jis pasakojo, kad visada norėjo tapti gydytoju, ir jei reikėtų pakartoti visas medicinos studijas, jis taip ir padarytų. „Visada jaučiau, kad noriu padėti kitiems žmonėms. Medicina man įdomi, dar labiau – traumatologija“, – sakė pašnekovas.
Kartu su G. Drūlia pradėjo dirbti kolega ortopedas–traumatologas Alius Pauža. Iš Prienų rajono kilęs gydytojas jau po pirmų studijų metų praktikavosi Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) Kauno klinikose, o po antrojo – papildomai budėdavo Šilalės rajone. Baigęs studijas A. Pauža rinkosi darbą Utenos ar Šilutės ligoninėje. „Apsilankiau vienur ir kitur, tik tada nusprendžiau. Aš su šio krašto žmonėmis susipažinau jau studijuodamas – geri, malonūs žmonės. Tiesa, mano gyvenimo draugė yra iš Kretingos, todėl norėjosi būti ir arčiau šeimos“,– prisipažino jaunasis gydytojas.

Gydytojas ortopedas–traumatologas Alius Pauža darbą rinkosi tarp Utenos ir Šilutės ligoninių.

Pasak jo, labiausiai domina darbas operacinėje. Esą, kai kurie ortopedai–traumatologai būna mokslo žmonės – mažiau operuoja, daugiau imasi įvairių tyrimų. Gydytojui A. Paužai labiau prie širdies darbas operacinėje. „Man tai kaip konstrukcija traumos metu – viską privalai tiksliai sudėlioti į reikiamas vietas. Vaikystėje patiko įvairios dėlionės…“ – pajuokavo medikas.
Anot jo, kiekvienas atvejis yra skirtingas, todėl be patirties negali eiti į operacinę, nors ir būtum perskaitęs kelias dešimtis vadovėlių.
Girdėjo gerų atsiliepimų
Chirurgijos skyrių papildė naujas abdominalinės chirurgijos gydytojas Paulius Vaitiekūnas. Kilęs iš Panevėžio, Kaune baigęs LSMU medicinos studijas, gydytojas kartu su žmona atvyko į Šilutę. „Kartu taip nusprendėme, nes žmona yra vaikų chirurgė ir gavo darbą Klaipėdoje, o aš – šioje ligoninėje. Apie Šilutės ligoninę buvau girdėjęs gerų atsiliepimų“, – pasakojo P. Vaitiekūnas.

Abdominalinės (pilvo) chirurgijos gydytojas Paulius Vaitiekūnas atvyko Kaune baigęs LSMU medicinos studijas.

Jau studijų metais chirurgas praktikavosi respublikinėse Kauno ir Panevėžio ligoninėse, Kauno onkologinėje ligoninėje, dirbo chirurgu asistentu Anykščiuose. Anot gydytojo, svarbiausia darbe –ryšys tarp paciento ir gydytojo, geri santykiai su personalu. Visa tai turi įtakos paciento gydymui. Jis pilvo (abdominalinė) chirurgiją rinkosi gal ir todėl, kad greitai pastebimas rezultatas. „Džiugu iškart matyti pacientą geresnės būklės, negu atvykus į ligoninę. Juk chirurgas iškart gali išspręsti problemą – greičiau negu gydant vaistais“, – kalbėjo abdominalinės chirurgijos specialistas.
Gydytojas radiologas
Ligoninės kolektyvą papildė ir gydytojas radiologas Povilas Čepanauskas, atvykęs iš Vilniaus. Ketverius metus praktikavęsis Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, gydytojas džiaugiasi įgijęs radiologo specialybę.

„Tiesa, tirti galime ir nematydami paciento, tačiau jei nori gerų rezultatų, turi žinoti jo ligos simptomus, perskaityti ligos istoriją, susipažinti su klinikinio tyrimo ir laboratorinių tyrimų duomenimis. Yra visiškai skirtingų ligų, kurių radiologinis vaizdas panašus ar net identiškas. Todėl labai svarbu papildomi duomenys apie pacientą. Vien žiūrėti į ekraną neužtenka, dažnai tenka apžiūrėti ir patį pacientą. Juk svarbu pateikti aiškų ir išsamų atsakymą, suformuluoti tikslią išvadą, nes nuo to priklausys tolimesnis paciento ištyrimo ir gydymo planas“, – aiškino radiologas.
Radiologas atviravo, kad darbo daug, todėl įsikurti ir susipažinti su Pamario kraštu dar nebuvo kada. Anot jo, visa tai spės padaryti, šiuo metu svarbiau laukiantys pacientai.
x x x
Nors nauji gydytojai Šilutės ligoninėje dirba tik kelias savaites, jie jaučiasi čia esą reikalingi. „Kolektyvas draugiškas, neatsisako padėti ar patarti. Tiesa, reikia laiko priprasti prie ligoninės, prie jos sienų ir ilgų koridorių. Šiuo metu yra nemažai darbo, tikiuosi, kad nestigs ir vėliau“, – sakė ortopedas – traumatologas G. Drūlia.
Apie kiekvieną iš šių gydytojų galite pasiskaityti Šilutės ligoninės interneto svetainėje www.silutesligonine.lt.
Parengė
Viktorija SKUTULIENĖ

Vienas komentaras

  • Šaunuoliai

    Šilutiškiai, tai ne Klaipėdos verkšlemtojai, kažin kur , kaip
    tie Klaipėdos snaudaliai, versniai išvaikė medikus, kad pas juos trūksta šimtais gydytojų ir jie jų niekaip neranda. MANAU, ČIA jų tų lodorių tyčinis darbas, juk jie nemoka ir su žmogum bendrauti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite