Šilutės ligoninėje – keturi nauji gydytojai

Daugelis Lietuvos rajoninių ligoninių baiminasi, kad nebeliks gydytojų. Neva į provinciją jauni specialistai nevažiuoja. Tačiau VšĮ Šilutės ligoninės kolektyvą vien šiemet papildė 7 nauji gydytojai, keturi iš jų atvyko rugpjūtį.

Naujas Šilutės ligoninės gydytojas ortopedas–traumatologas Gintaras Drūlia.
Mariaus Bartkaus nuotr.

To nebuvo 20 metų
Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus sako, kad tokio gausaus kolektyvo papildymo Šilutės ligoninėje nebuvo daugiau kaip 20 metų. Ligoninės vadovas džiaugiasi, kad veržlus ir šiuolaikiškas jaunimas sėkmingai įsilieja į ligoninės specialistų gretas, o vyresni kolegos noriai bendradarbiauja su jaunaisiais gydytojais.
Anot D. Steponkaus, jaunam, vos baigusiam studijas gydytojui, darbo vietoje svarbu ne tik finansinės galimybės, bet ir dėmesys jam. „Jaunimui labai svarbu save realizuoti profesine prasme, darbo užmokestis, perspektyvos ir dėmesys, bendradarbiavimas su vyresniais kolegomis. Mūsų gydymo įstaiga yra atvira jauniems specialistams. Ir pacientai džiaugiasi matydami jaunus veidus, to siekia ir ligoninės administracija, – sakė vyr. gydytojas D. Steponkus. – Šis ryšys ir bendras darbas naudingas ir pacientui. Nauji kolegos įneša gaivaus vėjo į mūsų įstaigą, o senbuviai supranta, kad jų darbas turi tęstinumą. Viskas priklausys tik nuo to, kaip mes gebėsime panaudoti jaunatvišką energiją“.
Nauji ortopedai–traumatologai
Gal jau spėjote susipažinti su šiais metais atvykusiais naujais gydytojais ortopedais–traumatologais ir gydytoja neurologe? Nuo rugpjūčio Šilutės ligoninėje pradėjo dirbti dar keturi nauji specialistai. Vienas iš jų – gydytojas ortopedas–traumatologas Gintaras Drūlia.
Kaune atlikęs rezidentūrą, G. Drūlia gydytojo karjerą pradėjo Pasvalio ligoninėje. Anot jo, Pasvalys gražus miestas, dirbti ten sekėsi. Vis dėlto su šeima nusprendė paieškoti laimės svetur. „Širdis mus atvedė į Pamario kraštą – čia žmonės kitokie ir gamta unikali. Tiesa, visada norėjome būti arčiau jūros, todėl ilgai nesvarstėme. Viliojo ir laisva darbo vieta Šilutės ligoninėje“, – atviravo jaunasis medikas.
Jis pasakojo, kad visada norėjo tapti gydytoju, ir jei reikėtų pakartoti visas medicinos studijas, jis taip ir padarytų. „Visada jaučiau, kad noriu padėti kitiems žmonėms. Medicina man įdomi, dar labiau – traumatologija“, – sakė pašnekovas.
Kartu su G. Drūlia pradėjo dirbti kolega ortopedas–traumatologas Alius Pauža. Iš Prienų rajono kilęs gydytojas jau po pirmų studijų metų praktikavosi Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) Kauno klinikose, o po antrojo – papildomai budėdavo Šilalės rajone. Baigęs studijas A. Pauža rinkosi darbą Utenos ar Šilutės ligoninėje. „Apsilankiau vienur ir kitur, tik tada nusprendžiau. Aš su šio krašto žmonėmis susipažinau jau studijuodamas – geri, malonūs žmonės. Tiesa, mano gyvenimo draugė yra iš Kretingos, todėl norėjosi būti ir arčiau šeimos“,– prisipažino jaunasis gydytojas.

Gydytojas ortopedas–traumatologas Alius Pauža darbą rinkosi tarp Utenos ir Šilutės ligoninių.

Pasak jo, labiausiai domina darbas operacinėje. Esą, kai kurie ortopedai–traumatologai būna mokslo žmonės – mažiau operuoja, daugiau imasi įvairių tyrimų. Gydytojui A. Paužai labiau prie širdies darbas operacinėje. „Man tai kaip konstrukcija traumos metu – viską privalai tiksliai sudėlioti į reikiamas vietas. Vaikystėje patiko įvairios dėlionės…“ – pajuokavo medikas.
Anot jo, kiekvienas atvejis yra skirtingas, todėl be patirties negali eiti į operacinę, nors ir būtum perskaitęs kelias dešimtis vadovėlių.
Girdėjo gerų atsiliepimų
Chirurgijos skyrių papildė naujas abdominalinės chirurgijos gydytojas Paulius Vaitiekūnas. Kilęs iš Panevėžio, Kaune baigęs LSMU medicinos studijas, gydytojas kartu su žmona atvyko į Šilutę. „Kartu taip nusprendėme, nes žmona yra vaikų chirurgė ir gavo darbą Klaipėdoje, o aš – šioje ligoninėje. Apie Šilutės ligoninę buvau girdėjęs gerų atsiliepimų“, – pasakojo P. Vaitiekūnas.

Abdominalinės (pilvo) chirurgijos gydytojas Paulius Vaitiekūnas atvyko Kaune baigęs LSMU medicinos studijas.

Jau studijų metais chirurgas praktikavosi respublikinėse Kauno ir Panevėžio ligoninėse, Kauno onkologinėje ligoninėje, dirbo chirurgu asistentu Anykščiuose. Anot gydytojo, svarbiausia darbe –ryšys tarp paciento ir gydytojo, geri santykiai su personalu. Visa tai turi įtakos paciento gydymui. Jis pilvo (abdominalinė) chirurgiją rinkosi gal ir todėl, kad greitai pastebimas rezultatas. „Džiugu iškart matyti pacientą geresnės būklės, negu atvykus į ligoninę. Juk chirurgas iškart gali išspręsti problemą – greičiau negu gydant vaistais“, – kalbėjo abdominalinės chirurgijos specialistas.
Gydytojas radiologas
Ligoninės kolektyvą papildė ir gydytojas radiologas Povilas Čepanauskas, atvykęs iš Vilniaus. Ketverius metus praktikavęsis Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, gydytojas džiaugiasi įgijęs radiologo specialybę.

Gydytojas radiologas Povilas Čepanauskas atvyko iš Vilniaus.

„Tiesa, tirti galime ir nematydami paciento, tačiau jei nori gerų rezultatų, turi žinoti jo ligos simptomus, perskaityti ligos istoriją, susipažinti su klinikinio tyrimo ir laboratorinių tyrimų duomenimis. Yra visiškai skirtingų ligų, kurių radiologinis vaizdas panašus ar net identiškas. Todėl labai svarbu papildomi duomenys apie pacientą. Vien žiūrėti į ekraną neužtenka, dažnai tenka apžiūrėti ir patį pacientą. Juk svarbu pateikti aiškų ir išsamų atsakymą, suformuluoti tikslią išvadą, nes nuo to priklausys tolimesnis paciento ištyrimo ir gydymo planas“, – aiškino radiologas.
Radiologas atviravo, kad darbo daug, todėl įsikurti ir susipažinti su Pamario kraštu dar nebuvo kada. Anot jo, visa tai spės padaryti, šiuo metu svarbiau laukiantys pacientai.
x x x
Nors nauji gydytojai Šilutės ligoninėje dirba tik kelias savaites, jie jaučiasi čia esą reikalingi. „Kolektyvas draugiškas, neatsisako padėti ar patarti. Tiesa, reikia laiko priprasti prie ligoninės, prie jos sienų ir ilgų koridorių. Šiuo metu yra nemažai darbo, tikiuosi, kad nestigs ir vėliau“, – sakė ortopedas – traumatologas G. Drūlia.
Apie kiekvieną iš šių gydytojų galite pasiskaityti Šilutės ligoninės interneto svetainėje www.silutesligonine.lt.
Parengė
Viktorija SKUTULIENĖ

Hits: 5486

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Balandžio 12–13 dienomis abiturientai gali pasitikrinti matematikos žinias nuotoliniu būdu

Balandžio 12–13 dienomis visi abiturientai, kurie pasirinko laikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą, gali nuotoliniu būdu dalyvauti elektroniniame nuotoliniame matematikos žinių patikrinime. Jis nėra privalomas, matematikos žinias galės savo noru pasitikrinti kiekvienas abiturientas. Bandomajam matematikos žinių patikrinimui užsiregistravo 16 848 abiturientai. Tai beveik visi abiturientai, šiemet laikysiantys valstybinį matematikos brandos egzaminą, sakoma ministerijos pranešime. „Tikimės, kad šis patikrinimas padės abiturientams geriau pasirengti tikram egzaminui. Tai yra dar viena priemonė rengiantis egzaminui, galimybė abiturientams įsivertinti, kokias dalyko temas dar reikia pastiprinti“, –

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Taip pat skaitykite