Šilutės ligoninėje gausėja modernios įrangos

Šilutės ligoninė yra viena iš keliolikos šalies ligoninių, kurioms skirta Šveicarijos paramos nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių priežiūrai gerinti. Šiai Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programai lėšų skyrė ir Lietuvos Vyriausybė.

Per tris šių metų mėnesius Šilutės ligoninėje pagimdyti 55 vaikai, sausį ir kovą – po 21, vasarį – 13. Akušerijos skyriui vadovauja Arvydas Savulionis.

Už 150 tūkst. eurų

Šilutės ligoninė jau gauna modernios medicinos įrangos, vienoje palatoje dukrelę pagimdžiusi moteris jau naudojasi kelis tūkstančius eurų kainuojančia funkcine lova.

Akušerijos skyriaus vedėjas Arvydas Savulionis parodė Seimo nariui Artūrui Skardžiui, naują gimdyvės lovą.

Akušerijos skyriaus vedėjas Arvydas Savulionis parodė Seimo nariui Artūrui Skardžiui, naują gimdyvės lovą.      Stasės Skuutulienės nuotr.

Akušerijos skyriaus vedėjas Arvydas Savulionis palinko prie lovos gale sumontuoto pulto ir rodė, ką galima valdyti spaudant mygtukus. Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus Seimo nariui Artūrui Skardžiui pasakojo, kad reikėtų keliolikos tokių lovų.

Iš viso pagal Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programą Šilutės ligoninė turėtų gauti 25 pavadinimų įrangos, modernių medicinos priemonių komplektų ir priemonių, reikalingų nėščiosioms, gimdyvėms bei naujagimiams, už 150 tūkst. Eur.

Tai portatyvinis ultragarsinis aparatas su akušerijai tinkamais davikliais (kaina – 72,7 tūkst. Eur), po kelis tūkstančius eurų kainuojantys naujagimio gyvybinių funkcijų monitoriai, prietaisas naujagimių klausai tikrinti, per 15 tūkst. Eur kainuojantis kardiotokografas, ginekologinė kėdė, universali gimdymo lova, šildomas naujagimio reanimacijos stalelis, sistema teigiamam slėgiui kvėpavimo takuose palaikyti, laringoskopas naujagimio trachėjai inkubuoti, elektroninis mobilusis siurblys, fototerapijos prietaisas, apšvietimo lempa, rinkinys Cezario pjūvio operacijai, naujagimio lovytė su šildymo įranga ir kiti po vieną ar kelis tūkstančius eurų įvertinti instrumentų rinkiniai.

Šveicarijos finansuojamą projektą, skirtą nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių priežiūrai Lietuvoje gerinti, vykdo Kauno klinikos, Šilutės ligoninė – projekto partnerė, kuriai skirta ne tik modernios įrangos, priemonių, tačiau ir konsultacijų, mokymų Kauno klinikose.

„Vienu šūviu – du zuikiai“, – šią naudą apibūdino D. Steponkus, akcentavęs, kad gaunamos medicinos priemonės, įranga yra medikams žinomos, tik naujesnės, modernesnės, šiuolaikiškesnės. Šilutės ligoninė turi panašios įrangos, tačiau viskas bėgant metams nusidėvi.

Dalis įrangos ir priemonių jau gauta, dalies dar laukiama.

Pasikalbės su ministru

Vyr. gydytojas D. Steponkus Seimo nariui A. Skardžiui sakė norįs susitikti su naujuoju sveikatos apsaugos ministru Juru Požela. Verta pasikalbėti apie tai, kad Šilutės ligoninė, teikdama pacientams naujų paslaugų, turi teisę gauti ir didesnį finansavimą. Pavyzdžiui, šilutiškiai jau daro klubo sąnario operacijas, kurios pacientui nieko nekainuoja ir nereikia laukti ilgoje eilėje.

Būtina didinti atlyginimus slaugytojoms. Gauta dalis lėšų Vidaus ligų ir Neurologijos skyrių vidaus remontui, tačiau šis investicinis projektas yra tęstinis, metas rūpintis ir kita lėšų dalimi. Šilutės ligoninė turi labai seną kompiuterinį tomografą, Ligonių kasos nebemoka už kai kuriuos tyrimus, nes jie neatitinka reikalavimų (beje, naujas modernus tomografas kainuoja 450 tūkst. Eur). Gal ministerija galėtų prisidėti perkant šį labai reikalingą aparatą?

Seimo narys A. Skardžius pažadėjo organizuoti D. Steponkaus susitikimą su ministru.

Stasė Rimaitė

Hits: 135

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite