Šilutės ligoninėje atliekamos plyšusio menisko susiuvimo operacijos, planuose – ir peties sąnario artroskopinės operacijos

Chirurgijos-traumatologijos skyriaus vedėjas G. Drūlia atlieka plyšusio kelio menisko susiuvimo operaciją.

Kelio sąnario skausmas – dažnas įvairaus amžiaus pacientų nusiskundimas. Jį gali sukelti tiek trauma, kaip plyšęs raištis, meniskas, tiek natūralus kremzlės nusidėvėjimas dėl amžiaus, tiek įvairios ligos. Kai skausmas nedidelis, jį galima numalšinti vaistais, tačiau yra ir tokių atvejų, kai skaudančius kelius tenka operuoti.

Didžiosiose Lietuvos ligoninėse artroskopinių kelio operacijų pacientai priversti laukti iki dvejų metų, rajoninėse ligoninėse paslaugos laukimo laikas – tik dvi savaitės ar trumpiau. Tai patvirtina ir Šilutės ligoninės gydytojai ortopedai traumatologai, kurie visai nesenai pradėjo teikti  ir naują Šilutės ligoninėje paslaugą – plyšusio menisko susiuvimo operaciją.

Šilutės ligoninės Chirurgijos-traumatologijos skyriuje atliekamos visos ilgųjų ir trumpųjų kaulų osteosintezės operacijos, klubo sąnario endoprotezavimas, kelio sąnario artroskopinės operacijos, pėdų deformacijų korekcinės operacijos. Nuo lapkričio pradžios pradėtos ir plyšusio menisko susiuvimo operacijos.

Meniskas – pusmėnulio  formos kremzlinis darinys kelio sąnaryje, atliekantis amortizacinę, stabilizacinę bei kitas funkcijas. Vienas kelio sąnarys turi du meniskus – vidinį ir išorinį. Menisko pažeidimas gali atsirasti bet kuriame amžiuje, tačiau skirtingose amžiaus grupėse pakenkimo pobūdžiai skiriasi, tad skiriasi ir taikomo gydymo būdai.

Pasak Chirurgijos-traumatologijos skyriaus vedėjo Gintaro Drūlios, esant kelio sąnario menisko pažeidimui, chirurginės intervencijos poreikis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į paciento amžių, patirtą traumą, skausmo lygį, diagnostinių tyrimų išvadas. Meniskas skirstomas į baltąją ir raudonąją zonas. Baltosios zonos plyšimai nesugyja, juos galima tik sufiksuoti. Raudonosios zonos menisko plyšimus visada rekomenduojama siūti.

Dažniausiai menisko susiuvimo operacijos atliekamos jaunesniems žmonėms, patyrusiems kelio sąnario traumas. Vyresniame amžiuje meniskas praranda elastingumą ir gali plyšti dėl natūralaus kremzlės nusidėvėjimo (degeneraciniai plyšimai), tokiu atveju meniskas jau nesiuvamas, tik apkarpomas.

Tačiau ne visus plyšusius meniskus reikia operuoti. „Jeigu yra smulkus plyšimas, kuris nesukelia jokios klinikinės išraiškos, o skausmas pacientui būna praėjęs, tada priimamas sprendimas neoperuoti. Jeigu skausmas išlieka, yra kelio funkcijos sutrikimas, reikia stengtis tą funkciją pagerinti operaciniu būdu“, – sakė gydytojas ortopedas traumatologas G. Drūlia.

Plyšusio menisko požymiai: skausmas; kelio sąnario strigimas; sunkumas lipant laiptais aukštyn arba žemyn; atsiradęs kelio sąnario traškėjimas, judesių amplitudės sumažėjimas.

Pajutus vieną iš šių simptomų, rekomenduojama registruotis gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai (su šeimos gydytojo siuntimu). Specialistas atliks apžiūrą, įvertins kelio sąnario funkcijas, skausmingumo taškus, paskirs rentgeno tyrimus. Kilus įtarimui, kad gali būti plyšęs meniskas, pacientas siunčiamas magnetinio rezonanso tyrimui (toliau – MRT), kuris arčiausiai atliekamas Klaipėdoje. Gavus MRT tyrimo išvadas, priimamas sprendimas dėl operacijos reikalingumo.

Laukti kelio sąnario artroskopinės operacijos Šilutės ligoninėje – dvi savaitės. Dažniausiai tai dienos chirurgijos paslauga, kuomet po operacijos pacientas namo gali būti išleidžiamas ir tą pačią dieną.

Artimiausiu Šilutės ligoninėje bus atliekamos ir peties sąnario artroskopinės rekonstrukcinės operacijos. Registruotis ortopedų traumatologų konsultacijoms galima išankstinės registracijos sistemoje https://ipr.esveikata.lt/, telefonu (8 441) 61040, internetu: https://ipr.esveikata.lt/ arba atvykus į Konsultacinę polikliniką, Rusnės g. 1, Šilutė.

Šilutės ligoninės administracijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite