Šilutės ligoninė įkurta prieš 125-erius metus

Jubiliejaus proga kalbiname seniausiai šalyje veikiančios gydymo įstaigos dabartinį  vyriausiąjį gydytoją Darių Steponkų. Mariaus Bartkaus nuotr.

Darius Steponkus Šilutės ligoninei vadovauja nuo 2005 metų.

– Ligoninėje vienokiu ar kitokiu būdu yra apsilankęs, ko gero, kiekvienas Šilutės gyventojas. Tad galima sakyti, kad šios įstaigos 125-erių metų gyvavimo jubiliejus yra ir visų šilutiškių šventė…
– Mes norėtumėm, kad taip būtų.
Nors ligoninė asocijuojasi su skausmu, su ligomis, su neigiamais išgyvenimais, tačiau, kad ir kaip norėtųsi būti sveikiems, kažkuriuo gyvenimo laikotarpiu visiems prireikia medikų, tenka kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą. Turbūt mūsų įstaigos jubiliejaus šventė turėtų būti labiau dedikuota pacientams. Mes jaučiamės laimingi galėdami pagelbėti.

– Kita vertus, ligoniai gerai jaučiasi rasdami tinkamą pagalbą. Koks būrys medicinos specialistų mums tarnauja?
– Jūs teisingai pavartojote žodį „tarnystė“… Kiekvieno mediko profesijos šaknys yra tarnauti kitiems žmonėms. Ypač sergantiems žmonėms, kurie kartais būna piktesni ir ne visada supranta medikų pastangas ir norus. O norint įveikti ligą tenka veikti kartu. Šilutiškių sveikata šiuo metu rūpinasi 400 ligoninės darbuotojų. Tarp jų – 80 gydytojų, per 200 slaugytojų. Dar yra reikalingas aptarnaujantis personalas, kurie skalbia, gamina valgį, teikia kitas reikalingas paslaugas.
– Ir turbūt dauguma šių darbuotojų taip pat yra šilutiškiai?
– Beveik visi yra šilutiškiai. Galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti tuos, kurie atvyksta pagelbėti. Tačiau ir jų dauguma yra anksčiau padirbėję mūsų gydymo įstaigoje arba kažkaip susiję su mūsų kraštu. Išskirtinis mūsų ligoninės bruožas, kad daug garsių medicinos specialistų savo karjerą pradėjo mūsų įstaigoje. Štai ant mano stalo storas albumas su gydytojo praktikos detaliu aprašymu ir nuotraukomis – tai gydytojo Juozo Stanaičio unikali studija, parašyta 1959 m. Šilutėje, „Blauzdos kaulų lūžimai ir jų gydymas rajonuose“. Šį mokslinį darbą šiandien vyksiančioje konferencijoje įteiksime autoriaus sūnui ir anūkui, beje, taip pat garsiems chirurgams. Tai pirmas mokslinis darbas Lietuvos traumatologijos srityje.
Mūsų stiprybė, kad daug garsių žmonių yra dirbę pas mus, tad prireikus pagalbos visada turime į ką kreiptis. Žinoma, iš čia kilusių šilutiškių ligoninėje nėra labai daug. Tačiau bedirdami jie tapo šilutiškiais. Tokiu aš laikau ir save, nes Pamario krašte jau dirbu 24-eri metai. Beje, atvykau būdamas taip pat 24-erių…
– 125 metai yra ilgas laiko tarpas, tačiau tos pirmosios ligoninės pastatai tebestovi ir dabar tarnauja…
– Na, štai ir mes sėdime viename iš dviejų namelių, kurie Hugo Šojaus laikais buvo pastatyti gydytojams apgyvendinti. Simboliška, kad viename iš jų šiandien yra vyriausiojo gydytojo kabinetas.
– Esate Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas, žinote ir kitų rajonų ligoninių situaciją. Kuo Šilutės ligoninė išsiskiria iš kitų?
– Išskirtinis mūsų bruožas yra paslaugų spektras, nebūdingas mažesnėms ligoninėms, o labiau būdingas stambesnėms gydymo įstaigoms. Daugumą paslaugų teikiame tokių, kurių gali gauti klaipėdiečiai, kauniečiai. Respublikoje mes laikomi gana perspektyvia įstaiga.
– Kiek pacientų per metus gauna medicininę pagalbą Šilutės ligoninėje?
– Vidutiniškai išgydoma beveik 8000 pacientų, kurie guli ligoninės skyriuose. Ir apie 80 tūkstančių apsilankiusių poliklinikoje.
– 80 tūkstančių?..
– …suprantama, ne 80 tūkst. skirtingų žmonių, tiek Šilutės rajone nėra. Lankosi ir tie patys pacientai po keletą kartų. Kaip ir 8000 besigydančiųjų nėra. Nemanykite, kad kas penktas šilutiškis yra gulėjęs ligoninėje – dažnam pacientui tenka gultis į ligoninę ne po vieną sykį.
– Keletą žodžių apie jubiliejaus šventę, kuri simboliškai vyks to paties Šilutės dvarininko Hugo Šojaus, kuris suteikė žemės Šilutės ligoninei statyti 1891 metais, dvaro rūmų pastate.
– Norėjosi, kad nebūtų vien sveikinimai ir koncertas. Pagalvojome ir apie išliekamąją vertę. Pakvietėme į mokslinę konferenciją daug garsių šalyje ir užsienyje savo srities lyderių. Konferencijos dalyviai išgirs, kas naujausia šiuo metu medicinos srityje. Žodžiu, šventė susidarys iš dviejų dalių: viena edukacinė – mokomoji, kita dalis skirta sveikinimams, linkėjimams, bendravimui.

Taip atrodė senoji Šilokarčemos ligoninė, pastatyta 1892 m. Nuotrauka iš Šilutės H. Šojaus muziejaus archyvo

Iš Šilutės ligoninės istorijos
1892 metais spalio 10 dieną kairiajame Šyšos krante, prie Rusnės plento, iškilo mūrinis ligoninės pastatas. Pagrindinis korpusas ir ūkinis pastatas iškilmingai atidaryti 1893 metų rugsėjo 1 dieną.
Ligoninės statyba kainavo 57 000 markių, o inventorius – 4 800 markių. Pastačius naująją ligoninę, senoji buvo nugriauta. Naujojoje ligoninėje buvo 30 lovų, aštuonios palatos ir operacinės kambarys. Netrukus skaičius išaugo iki 60 lovų.

– O jeigu kurį šilutiškių jūsų šventės metu ištiks nelaimė. Ar jis sulauks tinkamos pagalbos?
– Sudėtingiausia buvo suformuoti kolektyvą, kuris šios šventės metu atliks savo tiesiogines pareigas. Apie 50 žmonių mūsų įstaigos jubiliejaus šventę praleis budėdami savo darbo vietose. Vadinasi, būtiną pagalbą bus kam suteikti.
– Vartydamas spaustuvės dažais dar kvepiantį leidinį, skirtą Šilutės ligoninės 125-erių metų sukakčiai, matau, kad daug dėmesio jame skirta šios įstaigos istorijai.
– Manau, kad įstaiga, kuri nepamiršta savo ištakų, gali tikėtis šviesios ateities… Tad nemažai laiko archyvuose, muziejuje praleido leidinio sudarytoja Viktorija. Ligoninė buvo atidaryta prieš 125-erius metus. Lietuvoje mes esame seniausia gydymo įstaiga, kuri buvo pastatyta kaip ligoninė ir tebeveikia kaip ligoninė. Su mumis varžytis dėl seniausios įstaigos vardo gali nebent Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninė, kuri yra seniausia iš didžiųjų šalies gydymo įstaigų, bet ji jaunesnė už mūsiškę septyneriais metais.
– Belieka palinkėti gražios ir prasmingos jubiliejaus šventės ir šviesios perspektyvos 125 metus gyvuojančiai jūsų vadovaujamai gydymo įstaigai.

Kalbėjosi Petras Skutulas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 situacija Šilutės ligoninėje

Dėl nepalankios epidemiologinės situacijos, Šilutės ligoninėje atidedamos visos planinės operacijos ir hospitalizacijos, pacientų lankymas draudžiamas nuo 2021 m. spalio 27 d. Lietuvai galynėjantis su ketvirtąja COVID-19 užkrato banga, vis naujų iššūkių patiria ir Šilutės ligoninė. Esant įtarimams, atlikus antrąjį PGR testą, koronavirusas diagnozuotas Vidaus ligų skyriaus pacientui. Nedelsiant profilaktiniai testai buvo atlikti ir kitiems skyriaus pacientams bei darbuotojams. Šiandien paaiškėjo, kad infekcija pasitvirtino dar 9 pacientams. Sergančių darbuotojų nenustatyta. Atsižvelgiant į susidariusią padėtį, pranešama, kad Šilutės ligoninėje buvo imtasi visų

Grabupiuose sprogo ir užsidegė malūnas

Grabupiuose sprogo ir užsidegė malūnas, per nelaimę nukentėjo vienas darbininkas. Pirmadienį apie 10.30 val. buvo gautas pranešimas, kad Grabupiuose, Kiaulių auginimo ūkyje, įvyko sprogimas malūno viduje, kilo gaisras. Atvykus gelbėtojams, iš pastato veržėsi dūmai. Kilusį gaisrą vandens laistymo žarna gesino vienas darbuotojas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Sprogimo banga išgriovė 30 metrų aukščio pastato sieną, išdužo visi pirmo aukšto langai, išvirto lauko durys, užsidegė viduje laikyti polietileniniai maišai su miltais. Per gaisrą nukentėjo viduje buvęs darbininkas. Nukentėjusysis patyrė

Vietinės bitės Lietuvoje gali išnykti

Lietuvos mokslininkai vos prieš kelerius metus atrado vietines – lietuviškas – bites, tačiau šiandien joms gresia išnykti. Todėl svarstoma jas saugoti valstybės kontroliuojamuose selekciniuose branduoliuose. Apie tai, kas ir kaip galėtų tapti tokiais selekciniais branduoliais, kas galėtų parengti vietinių bičių išsaugojimo programą, Žemės ūkio ministerijos atstovai Marcinkonyse diskutavo su Dzūkijos Nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovybe ir mokslininkais. Mokslininkai ištyrė, kad kai kuriuose tradiciškai bitininkaujančiuose bitynuose dar yra apie 45 proc. išlikusių motininių linijų, priklausančių vietinio medunešės

Šokių grupės „Juknaičiai“ sėkmė konkurse „Pora už poros“

Dvi dienas Prienuose vyko konkursinio festivalio „Pora už poros“ nacionalinis turas. Smagiame, spalvingame renginyje laureato vardą pelnyti siekė per šešiasdešimt liaudiškų šokių grupių iš visos šalies ir lietuvių bendruomenių Seinuose bei Punske (Lenkija) šokių kolektyvai.  Konkurse dalyvavo ir Šilutės rajono vyresnio amžiaus žmonių liaudiškų šokių grupė „Juknaičiai“, pasirodymas sulaukė pripažinimo ir gero įvertinimo. Šis konkursas vyksta kas ketveri metai. Juknaitiškių kolektyvas šiame konkurse dalyvauja nuo pat 1997 metų. Nuolatos pelnydavo prizines vietas, o 2001 ir 2005 metais tapo laureatais. Sėkmė

Taip pat skaitykite