Šilutės ligoninė įkurta prieš 125-erius metus

Jubiliejaus proga kalbiname seniausiai šalyje veikiančios gydymo įstaigos dabartinį  vyriausiąjį gydytoją Darių Steponkų. Mariaus Bartkaus nuotr.

Darius Steponkus Šilutės ligoninei vadovauja nuo 2005 metų.

– Ligoninėje vienokiu ar kitokiu būdu yra apsilankęs, ko gero, kiekvienas Šilutės gyventojas. Tad galima sakyti, kad šios įstaigos 125-erių metų gyvavimo jubiliejus yra ir visų šilutiškių šventė…
– Mes norėtumėm, kad taip būtų.
Nors ligoninė asocijuojasi su skausmu, su ligomis, su neigiamais išgyvenimais, tačiau, kad ir kaip norėtųsi būti sveikiems, kažkuriuo gyvenimo laikotarpiu visiems prireikia medikų, tenka kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą. Turbūt mūsų įstaigos jubiliejaus šventė turėtų būti labiau dedikuota pacientams. Mes jaučiamės laimingi galėdami pagelbėti.

– Kita vertus, ligoniai gerai jaučiasi rasdami tinkamą pagalbą. Koks būrys medicinos specialistų mums tarnauja?
– Jūs teisingai pavartojote žodį „tarnystė“… Kiekvieno mediko profesijos šaknys yra tarnauti kitiems žmonėms. Ypač sergantiems žmonėms, kurie kartais būna piktesni ir ne visada supranta medikų pastangas ir norus. O norint įveikti ligą tenka veikti kartu. Šilutiškių sveikata šiuo metu rūpinasi 400 ligoninės darbuotojų. Tarp jų – 80 gydytojų, per 200 slaugytojų. Dar yra reikalingas aptarnaujantis personalas, kurie skalbia, gamina valgį, teikia kitas reikalingas paslaugas.
– Ir turbūt dauguma šių darbuotojų taip pat yra šilutiškiai?
– Beveik visi yra šilutiškiai. Galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti tuos, kurie atvyksta pagelbėti. Tačiau ir jų dauguma yra anksčiau padirbėję mūsų gydymo įstaigoje arba kažkaip susiję su mūsų kraštu. Išskirtinis mūsų ligoninės bruožas, kad daug garsių medicinos specialistų savo karjerą pradėjo mūsų įstaigoje. Štai ant mano stalo storas albumas su gydytojo praktikos detaliu aprašymu ir nuotraukomis – tai gydytojo Juozo Stanaičio unikali studija, parašyta 1959 m. Šilutėje, „Blauzdos kaulų lūžimai ir jų gydymas rajonuose“. Šį mokslinį darbą šiandien vyksiančioje konferencijoje įteiksime autoriaus sūnui ir anūkui, beje, taip pat garsiems chirurgams. Tai pirmas mokslinis darbas Lietuvos traumatologijos srityje.
Mūsų stiprybė, kad daug garsių žmonių yra dirbę pas mus, tad prireikus pagalbos visada turime į ką kreiptis. Žinoma, iš čia kilusių šilutiškių ligoninėje nėra labai daug. Tačiau bedirdami jie tapo šilutiškiais. Tokiu aš laikau ir save, nes Pamario krašte jau dirbu 24-eri metai. Beje, atvykau būdamas taip pat 24-erių…
– 125 metai yra ilgas laiko tarpas, tačiau tos pirmosios ligoninės pastatai tebestovi ir dabar tarnauja…
– Na, štai ir mes sėdime viename iš dviejų namelių, kurie Hugo Šojaus laikais buvo pastatyti gydytojams apgyvendinti. Simboliška, kad viename iš jų šiandien yra vyriausiojo gydytojo kabinetas.
– Esate Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas, žinote ir kitų rajonų ligoninių situaciją. Kuo Šilutės ligoninė išsiskiria iš kitų?
– Išskirtinis mūsų bruožas yra paslaugų spektras, nebūdingas mažesnėms ligoninėms, o labiau būdingas stambesnėms gydymo įstaigoms. Daugumą paslaugų teikiame tokių, kurių gali gauti klaipėdiečiai, kauniečiai. Respublikoje mes laikomi gana perspektyvia įstaiga.
– Kiek pacientų per metus gauna medicininę pagalbą Šilutės ligoninėje?
– Vidutiniškai išgydoma beveik 8000 pacientų, kurie guli ligoninės skyriuose. Ir apie 80 tūkstančių apsilankiusių poliklinikoje.
– 80 tūkstančių?..
– …suprantama, ne 80 tūkst. skirtingų žmonių, tiek Šilutės rajone nėra. Lankosi ir tie patys pacientai po keletą kartų. Kaip ir 8000 besigydančiųjų nėra. Nemanykite, kad kas penktas šilutiškis yra gulėjęs ligoninėje – dažnam pacientui tenka gultis į ligoninę ne po vieną sykį.
– Keletą žodžių apie jubiliejaus šventę, kuri simboliškai vyks to paties Šilutės dvarininko Hugo Šojaus, kuris suteikė žemės Šilutės ligoninei statyti 1891 metais, dvaro rūmų pastate.
– Norėjosi, kad nebūtų vien sveikinimai ir koncertas. Pagalvojome ir apie išliekamąją vertę. Pakvietėme į mokslinę konferenciją daug garsių šalyje ir užsienyje savo srities lyderių. Konferencijos dalyviai išgirs, kas naujausia šiuo metu medicinos srityje. Žodžiu, šventė susidarys iš dviejų dalių: viena edukacinė – mokomoji, kita dalis skirta sveikinimams, linkėjimams, bendravimui.

Taip atrodė senoji Šilokarčemos ligoninė, pastatyta 1892 m. Nuotrauka iš Šilutės H. Šojaus muziejaus archyvo

Iš Šilutės ligoninės istorijos
1892 metais spalio 10 dieną kairiajame Šyšos krante, prie Rusnės plento, iškilo mūrinis ligoninės pastatas. Pagrindinis korpusas ir ūkinis pastatas iškilmingai atidaryti 1893 metų rugsėjo 1 dieną.
Ligoninės statyba kainavo 57 000 markių, o inventorius – 4 800 markių. Pastačius naująją ligoninę, senoji buvo nugriauta. Naujojoje ligoninėje buvo 30 lovų, aštuonios palatos ir operacinės kambarys. Netrukus skaičius išaugo iki 60 lovų.

– O jeigu kurį šilutiškių jūsų šventės metu ištiks nelaimė. Ar jis sulauks tinkamos pagalbos?
– Sudėtingiausia buvo suformuoti kolektyvą, kuris šios šventės metu atliks savo tiesiogines pareigas. Apie 50 žmonių mūsų įstaigos jubiliejaus šventę praleis budėdami savo darbo vietose. Vadinasi, būtiną pagalbą bus kam suteikti.
– Vartydamas spaustuvės dažais dar kvepiantį leidinį, skirtą Šilutės ligoninės 125-erių metų sukakčiai, matau, kad daug dėmesio jame skirta šios įstaigos istorijai.
– Manau, kad įstaiga, kuri nepamiršta savo ištakų, gali tikėtis šviesios ateities… Tad nemažai laiko archyvuose, muziejuje praleido leidinio sudarytoja Viktorija. Ligoninė buvo atidaryta prieš 125-erius metus. Lietuvoje mes esame seniausia gydymo įstaiga, kuri buvo pastatyta kaip ligoninė ir tebeveikia kaip ligoninė. Su mumis varžytis dėl seniausios įstaigos vardo gali nebent Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninė, kuri yra seniausia iš didžiųjų šalies gydymo įstaigų, bet ji jaunesnė už mūsiškę septyneriais metais.
– Belieka palinkėti gražios ir prasmingos jubiliejaus šventės ir šviesios perspektyvos 125 metus gyvuojančiai jūsų vadovaujamai gydymo įstaigai.

Kalbėjosi Petras Skutulas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite