Šilutės ligoninė įkurta prieš 125-erius metus

Jubiliejaus proga kalbiname seniausiai šalyje veikiančios gydymo įstaigos dabartinį  vyriausiąjį gydytoją Darių Steponkų. Mariaus Bartkaus nuotr.

Darius Steponkus Šilutės ligoninei vadovauja nuo 2005 metų.

– Ligoninėje vienokiu ar kitokiu būdu yra apsilankęs, ko gero, kiekvienas Šilutės gyventojas. Tad galima sakyti, kad šios įstaigos 125-erių metų gyvavimo jubiliejus yra ir visų šilutiškių šventė…
– Mes norėtumėm, kad taip būtų.
Nors ligoninė asocijuojasi su skausmu, su ligomis, su neigiamais išgyvenimais, tačiau, kad ir kaip norėtųsi būti sveikiems, kažkuriuo gyvenimo laikotarpiu visiems prireikia medikų, tenka kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą. Turbūt mūsų įstaigos jubiliejaus šventė turėtų būti labiau dedikuota pacientams. Mes jaučiamės laimingi galėdami pagelbėti.

– Kita vertus, ligoniai gerai jaučiasi rasdami tinkamą pagalbą. Koks būrys medicinos specialistų mums tarnauja?
– Jūs teisingai pavartojote žodį „tarnystė“… Kiekvieno mediko profesijos šaknys yra tarnauti kitiems žmonėms. Ypač sergantiems žmonėms, kurie kartais būna piktesni ir ne visada supranta medikų pastangas ir norus. O norint įveikti ligą tenka veikti kartu. Šilutiškių sveikata šiuo metu rūpinasi 400 ligoninės darbuotojų. Tarp jų – 80 gydytojų, per 200 slaugytojų. Dar yra reikalingas aptarnaujantis personalas, kurie skalbia, gamina valgį, teikia kitas reikalingas paslaugas.
– Ir turbūt dauguma šių darbuotojų taip pat yra šilutiškiai?
– Beveik visi yra šilutiškiai. Galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti tuos, kurie atvyksta pagelbėti. Tačiau ir jų dauguma yra anksčiau padirbėję mūsų gydymo įstaigoje arba kažkaip susiję su mūsų kraštu. Išskirtinis mūsų ligoninės bruožas, kad daug garsių medicinos specialistų savo karjerą pradėjo mūsų įstaigoje. Štai ant mano stalo storas albumas su gydytojo praktikos detaliu aprašymu ir nuotraukomis – tai gydytojo Juozo Stanaičio unikali studija, parašyta 1959 m. Šilutėje, „Blauzdos kaulų lūžimai ir jų gydymas rajonuose“. Šį mokslinį darbą šiandien vyksiančioje konferencijoje įteiksime autoriaus sūnui ir anūkui, beje, taip pat garsiems chirurgams. Tai pirmas mokslinis darbas Lietuvos traumatologijos srityje.
Mūsų stiprybė, kad daug garsių žmonių yra dirbę pas mus, tad prireikus pagalbos visada turime į ką kreiptis. Žinoma, iš čia kilusių šilutiškių ligoninėje nėra labai daug. Tačiau bedirdami jie tapo šilutiškiais. Tokiu aš laikau ir save, nes Pamario krašte jau dirbu 24-eri metai. Beje, atvykau būdamas taip pat 24-erių…
– 125 metai yra ilgas laiko tarpas, tačiau tos pirmosios ligoninės pastatai tebestovi ir dabar tarnauja…
– Na, štai ir mes sėdime viename iš dviejų namelių, kurie Hugo Šojaus laikais buvo pastatyti gydytojams apgyvendinti. Simboliška, kad viename iš jų šiandien yra vyriausiojo gydytojo kabinetas.
– Esate Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas, žinote ir kitų rajonų ligoninių situaciją. Kuo Šilutės ligoninė išsiskiria iš kitų?
– Išskirtinis mūsų bruožas yra paslaugų spektras, nebūdingas mažesnėms ligoninėms, o labiau būdingas stambesnėms gydymo įstaigoms. Daugumą paslaugų teikiame tokių, kurių gali gauti klaipėdiečiai, kauniečiai. Respublikoje mes laikomi gana perspektyvia įstaiga.
– Kiek pacientų per metus gauna medicininę pagalbą Šilutės ligoninėje?
– Vidutiniškai išgydoma beveik 8000 pacientų, kurie guli ligoninės skyriuose. Ir apie 80 tūkstančių apsilankiusių poliklinikoje.
– 80 tūkstančių?..
– …suprantama, ne 80 tūkst. skirtingų žmonių, tiek Šilutės rajone nėra. Lankosi ir tie patys pacientai po keletą kartų. Kaip ir 8000 besigydančiųjų nėra. Nemanykite, kad kas penktas šilutiškis yra gulėjęs ligoninėje – dažnam pacientui tenka gultis į ligoninę ne po vieną sykį.
– Keletą žodžių apie jubiliejaus šventę, kuri simboliškai vyks to paties Šilutės dvarininko Hugo Šojaus, kuris suteikė žemės Šilutės ligoninei statyti 1891 metais, dvaro rūmų pastate.
– Norėjosi, kad nebūtų vien sveikinimai ir koncertas. Pagalvojome ir apie išliekamąją vertę. Pakvietėme į mokslinę konferenciją daug garsių šalyje ir užsienyje savo srities lyderių. Konferencijos dalyviai išgirs, kas naujausia šiuo metu medicinos srityje. Žodžiu, šventė susidarys iš dviejų dalių: viena edukacinė – mokomoji, kita dalis skirta sveikinimams, linkėjimams, bendravimui.

Taip atrodė senoji Šilokarčemos ligoninė, pastatyta 1892 m. Nuotrauka iš Šilutės H. Šojaus muziejaus archyvo

Iš Šilutės ligoninės istorijos
1892 metais spalio 10 dieną kairiajame Šyšos krante, prie Rusnės plento, iškilo mūrinis ligoninės pastatas. Pagrindinis korpusas ir ūkinis pastatas iškilmingai atidaryti 1893 metų rugsėjo 1 dieną.
Ligoninės statyba kainavo 57 000 markių, o inventorius – 4 800 markių. Pastačius naująją ligoninę, senoji buvo nugriauta. Naujojoje ligoninėje buvo 30 lovų, aštuonios palatos ir operacinės kambarys. Netrukus skaičius išaugo iki 60 lovų.

– O jeigu kurį šilutiškių jūsų šventės metu ištiks nelaimė. Ar jis sulauks tinkamos pagalbos?
– Sudėtingiausia buvo suformuoti kolektyvą, kuris šios šventės metu atliks savo tiesiogines pareigas. Apie 50 žmonių mūsų įstaigos jubiliejaus šventę praleis budėdami savo darbo vietose. Vadinasi, būtiną pagalbą bus kam suteikti.
– Vartydamas spaustuvės dažais dar kvepiantį leidinį, skirtą Šilutės ligoninės 125-erių metų sukakčiai, matau, kad daug dėmesio jame skirta šios įstaigos istorijai.
– Manau, kad įstaiga, kuri nepamiršta savo ištakų, gali tikėtis šviesios ateities… Tad nemažai laiko archyvuose, muziejuje praleido leidinio sudarytoja Viktorija. Ligoninė buvo atidaryta prieš 125-erius metus. Lietuvoje mes esame seniausia gydymo įstaiga, kuri buvo pastatyta kaip ligoninė ir tebeveikia kaip ligoninė. Su mumis varžytis dėl seniausios įstaigos vardo gali nebent Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninė, kuri yra seniausia iš didžiųjų šalies gydymo įstaigų, bet ji jaunesnė už mūsiškę septyneriais metais.
– Belieka palinkėti gražios ir prasmingos jubiliejaus šventės ir šviesios perspektyvos 125 metus gyvuojančiai jūsų vadovaujamai gydymo įstaigai.

Kalbėjosi Petras Skutulas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šeimų diena Švėkšnoje

Šeimų šventė – tai vienas iš šilčiausių ir mieliausių renginių, į kurį drąsiai jungiasi Švėkšnos seniūnijos šeimos. Gegužės 15 dieną  Tradicinių amatų centro kiemelyje suaugusių šokių kolektyvas „Šalna“ su partneriais – Tradicinių amatų centru ir Švėkšnos „Saulės“ gimnazija surengė šventę, kurioje buvo gausu užsiėmimų vaikams, tėveliams ir seneliams. Šventė tęsėsi​ įvairiose veiklose pagal pasirinkimą: piešimas ant veido, linksmosios estafetės, smiginis, spalvinimas kreidelėmis, 3 metrų paveikslo piešimas, muilo burbulai. Kaip ir kasmet, šventės metu, buvo apdovanoti praėjusiais metais gimę mažieji Švėkšnos

Pagėgių krašto bibliotekininkai – Krokuvoje

Gegužės 18-19 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė dalyvavo Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos dovanotoje pažintinėje–kultūrinėje kelionėje po „Lenkijos deimantu“ bei „Karalių ir bažnyčių miestu“ vadinamą Krokuvą. Profesionalių gidų vedamų ekskursijų metu aplankyti įžymiausi šio šlovingos praeities autentika alsuojančio miesto architektūros, kultūros, istorijos, gamtos objektai. Pabuvota į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame Krokuvos istoriniame centre, kurį sudaro Senamiestis, Vavelio kalva ir Kazimiero kvartalas. Virš Krokuvos senamiesčio iškilusi Vavelio kalva pagėgiškius sužavėjo didingais renesanso stiliaus XVI a. karališkaisiais rūmais bei

90 Genės Ruzvaltienės metų prabėgo Žemaičių Naumiestyje

Gegužės 21-ąją 90-ąjį gimtadienį šventusi Genė Ruzvaltienė gimė, užaugo ir tebegyvena toje pačioje gatvėje, Žemaičių Naumiestyje. Dešimtąją dešimtį metų pradėjusi žilagalvė vis dar mėgsta žiūrėti televizorių, pati išsiverda valgyti. Gyvena kartu su sūnumi Alfonsu. Kieme daug daugiamečių gėlių, kurios reikalauja mažiau priežiūros – sveikata nebe ta, kad galėtų daug lankstytis. Sako, ir perkūnijos tebebijanti, kaip vaikystėje… „Augome penki vaikai: du broliai ir trys seserys. Nors ir daug šeimoje buvo vaikų, mano vaikystė buvo graži. Tėvelis buvo auksinių rankų meistras, buvo

Palaiminimų šeštadienis Šilutėje

Pirmą kartą Šilutėje buvo surengtas Palaiminimų šeštadienis, kurio pirmoji dalis vyko H. Šojaus dvaro konferencijų centre, antroji – Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Gegužės 18–oji įeis į tikinčiųjų bendruomenės istoriją, mat Palaiminimų šeštadienio renginys sutraukė gausybę žmonių: dalyvavo vaikų ir jaunimo, suaugusiųjų bei senjorų. Mokymus vedė katalikų bendruomenės atstovai iš Slovakijos, grupė „Martindom“. Jų giesmės žadino viltį ir kvietė kartu džiaugtis bei šlovinti Viešpatį. Palaiminimų šeštadienio „Taigi jūs siekite aukštesnių malonės dovanų“ pagrindinis organizatorius buvo Šilutės dekanatas, dalyvavo rajono katalikų