Šilutės krašto keliams teks daugiau pinigų. Kodėl?

Liepos 20 d. Pamario krašte lankėsi susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Vidurdienį Žemaičių Naumiestyje svečią pasitiko Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, pats ir pakvietęs ministrą į Šilutės kraštą, norėdamas parodyti, kokius kelius būtina rekonstruoti, asfaltuoti, kokių kitų darbų susikaupė.

 

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis (dešinėje) Žemaičių Naumiestyje bendravo su Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariu Arūnu Pupšiu, Seimo nariu Alfredu Stasiu Nausėda ir jo padėjėju.

Kelio atkarpa iš Žemaičių Naumiesčio į Šilutę tėra 14 km ilgio, vairuotojai jį vadina baisiausiu keliu Lietuvoje: gilios provėžos, asfalto lopai, nelygumai, saugumo sumetimais šiame kelyje net apribotas leistinas greitis.

Susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui išlipus iš automobilio ir pasisveikinus su Seimo nariu Alfredu Stasiu Nausėda, susitikime dalyvavęs Šilutės r. savivaldybės tarybos narys Arūnas Pupšys ėmė pasakoti, kad eismas keliu Žemaičių Naumiestis – Šilutė yra labai intensyvus. To įrodinėti neteko, nes ir aną vidurdienį abiem kryptimis važiavo gausybė automobilių.

A. Pupšys pasakojo, kad iš Vilniaus, Kauno, Tauragės per Vainutą ir Žemaičių Naumiestį automobiliai važiuoja į Šilutę, Klaipėdą ir tuo pačiu maršrutu – atgal. Rekonstruoti kelią yra būtina, to labai laukia ir naumiestiškiai, nes nemažai jų važinėja į darbą Šilutėje, pas gydytojus ir t. t. Važiuoti tokiu keliu jau labai pavojinga. Šio vizito iniciatoriai ir siekė, kad ministro darbotvarkėje rastųsi vietos pavažiuoti keliu į Žemaičių Naumiestį, įsitikinti, koks jis yra, pamatyti automobilių srautą, kad pažadai tvarkyti šį kelią vėl neliktų pažadais. Juk kalbų, kad šį kelią tvarkys, girdėjome ir anksčiau.

Ministras patikino, kad šio kelio rekonstrukcija suplanuota jau kitais metais, tai yra, 2019 metais šio kelio laukia kapitalinis remontas. „Jūsų krašto keliai yra matomi. Visų kelių vertinimo kriterijai nustatyti vienodi ir objektyvūs, Šilutės kraštui teks daugiau investicijų vien todėl, kad keliai ypač prasti, ilgai netvarkyti. Jie šiame rajone labai nudėvėti. Turite aktyvų Seimo narį Alfredą Stasį Nausėdą…“ – kalbėjo ministras R. Masiulis.

Kad nebūtų klaidingai suprastas, ministras priminė, kad kelių tvarkymas, didesnis finansavimas Šilutės rajonui nesusiję su kokiomis išimtimis, tiesiog tokia objektyvi situacija: Pamario krašte kelių ilgai tinkamai netvarkė, kitur gal buvę svarbiau, todėl dabar dėmesio būsią daugiau būtent Šilutės krašto keliams.

Verta priminti, kad statoma ir dešimtmečius laukta estakada kelyje į Rusnę, ten bus rekonstruotas ir kelias nuo K. Griniaus tilto iki estakados – 5 km, kur rasis ir pėsčiųjų bei dviračių takas, bus paklotas naujas asfaltas. Iš viso šiame regiono kelyje, kuris priklauso Susisiekimo ministerijos pavaldumo Lietuvos automobilių kelių direkcijai, planuojama investuoti iki 10 mln. eurų, nors paaiškėjus, kad po keliu gilus durpingas sluoksnis, tvarkomą kelią teks sutvirtinti, prisidės papildomų išlaidų. Estakados laukiama šiemet, viso kelio sutvarkymas suplanuotas 2019 m. Tad estakada ir kelias į Rusnę – viena didelė investicija, dar kitais metais kelias Šilutė – Žemaičių Naumiestis… Gal bus ir kitų darbų.

Ministras pažadais nesimėto

Po šio trumpo pokalbio sutarta važiuoti į Šilutę ir ten aptarti kelio būklę, išgirsti, kaip ją vertina ministras.

Ministras į laikrodį nežvilgčiojo ir atsakė į „Pamario“ žurnalistės klausimą.

Ar galima tikėtis bent vieno iš dviejų žvyrkelių, kurie veda į Minijos kaimą, išasfaltavimo?

„Reikia viską įvertinti. Atmintinai visko nežinau. Ten vietinės reikšmės kelias? Jiems asfaltuoti tenka labai mažai lėšų. Visi Lietuvos žvyrkeliai vertinami pagal keletą kriterijų, reitinguojami, sudaroma eilė ir asfaltuojami laikantis to eiliškumo. Viskas priklauso nuo finansavimo. Jei keliai į Minijos kaimą būtų regioninio pavaldumo, asfaltavimo tektų laukti trumpiau. Asfalto laukia 7 tūkstančiai kilometrų respublikinės reikšmės kelių, per trejus metus išasfaltuojame po tūkstantį kilometrų. Vietinių kelių yra 39 tūkstančiai kilometrų. Kol tik tokia finansavimo programa, jeigu keliu nėra ypač didelio eismo, jeigu kelias nėra į ypatingą vietą, nėra kitų labai svarbių aplinkybių, asfalto gali tekti laukti ilgai. Žinau Minijos kaimą, ten ne kartą buvau. Baigiau atostogauti, vyksiu į Vilnių, planuoju siūlyti, kad keliams tvarkyti didintų finansavimą. To nepadarius, per amžius nesutvarkysime žvyrkelių“, – kalbėjo ministras.

A. S. Nausėda pridūrė, kad Minijos kaimas vadinamas Lietuvos Venecija, kur Minijos upė yra pagrindinė gatvė… „Žinau, žinau, kai gyvenau Klaipėdoje, ne kartą ten buvau. Ir žvyrkeliu važiavau. Vis pagalvodavau, kaip būtų gerai, kad čia išasfaltuotų. Tačiau traukos vieta – tik vienas iš žvyrkelių vertinimo kriterijų. Vasarą, žinoma, ten važiuoja daug žmonių, o vidutiniškai per metus skaičiuojant… Pultume asfaltuoti kelią į Minijos kaimą, patikėkite, sulauktume skundų…“ – aiškino ministras.

Pavažavę iš Žemaičių Naumiesčio į Šilutės pusę, susitikimo dalyviai dar kartą aptarė ir įvertino šio kelio būklę, kuri, akivaizdu, labai prasta.

Pavažiavęs keliu iš Žemaičių Naumiesčio į Šilutę, svečias sutiko, kad kelio būklė yra bloga.

Kartu su Seimo nariu R. Masiulis vyko į Savivaldybę. A. S. Nausėda „Pamariui“ sakė, kad su ministru apžiūrės ir estakados statybvietę, gal vyks į Minijos kaimą, Rusnėje nori parodyti prieš kelis metus pastatytą mažųjų laivų uostelį, kuris neveikia, nes seklia upe neįplaukia laivai… Aplinkos ministerija ir kitos žinybos vis delsia ir nesirūpina, kad upės vagą išvalius. Anot Seimo nario, kiek žuvyčių suleidžia į upes, tiek jų išplaukia į Kaliningrado pusę, mat ten gilesni vandenys.  Nemuno deltos regioniniame parke – valstybės saugomoje teritorijoje – tvarkytis trukdo gausybė apribojimų. Neišvalytomis sekliomis upėmis ne visur galima plaukti, dėl to ir žuvų vis mažiau, net ir potvynio vandenims stinga vagų ištekėti į Kuršių marias, todėl vandenys išsilieja ir ilgam apsemia pievas, sodybas.

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Dviejų dienų ralio kroso fiestoje Vilkyčiuose plazdės visos Šiaurės Europos zonos šalių vėliavos

Artėjantį savaitgalį Vilkyčių autosporto komplekse vyks vienintelis ir didžiausias ralio kroso renginys Lietuvoje – dviejų dienų ralio kroso festivalis. Josmetu bus surengti Lietuvos, Latvijos ir Šiaurės Europos zonos šalių ralio kroso etapai. Šeštadienį trasoje varžysis Lietuvos ir Latvijos ralio kroso čempionatų dalyviai, o sekmadienį kartu su dar vienu lietuvišku etapu vyks ir Šiaurės Europos zonos šalių etapas. Įspūdingame ir kvapą gniaužiančiame renginyje žiūrovai galės išvysti ne tik greičiausius Lietuvos lenktynininkus, bet ir visą Latvijos bei Estijos ralio kroso elitą. Taip

Kintų Vydūno kultūros centre – tarptautinės emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai“ paroda

Rugpjūčio 14 d., penktadienį, 15 val. Kintų Vydūno kultūros centre  vyks iškilmingas tradicinės emalio meno kūrėjų laboratorijos „Pamario ženklai“ uždarymas ir emalio darbų parodos „Pamario ženklai-2020“ pristatymas. Renginio metu lankytojus džiugins gyva „Baltojo kiro“ muzika. Jau 18-us metus Kintuose organizuojama tarptautinė metalo meno kūrėjų stovykla „Pamario ženklai“ vyksta Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno įžymus Lietuvos filosofas ir rašytojas Vydūnas. Kiekvienais metais į kūrybinę laboratoriją atvykstantys metalo menininkai gauna su krašto istorija susijusią temą, kurią stengiasi kuo kūrybingiau

Dvylika AČIŪ abiturientams už 17 šimtukų

Antradienį vidiniame Šilutės H. Šojaus muziejaus kiemelyje per atstumą sudėliotos kėdės buvo skirtos abiturientams, kurie už brandos egzaminus gavo aukščiausius įvertinimus – po 100 balų, jų mokytojams ir negausiam būreliui svečių. Savivaldybės vadovai pagerbė 12 gabiausių rajono abiturientų, per egzaminus surinkusius net 17 šimtukų. Šiais metais gauta 17 šimtukų (praėjusiais metais buvo 14): iš anglų kalbos – 10; lietuvių kalbos ir literatūros, informacinių technologijų – po 2; matematikos, biologijos ir vokiečių kalbos – po 1 šimtuką. Juos gavo 7 abiturientai

Audrius Endzinas – pakankamai padorus būti Seimo nariu

Apie kandidatą į Seimo narius Audrių Endziną pasakoja jo vaikystės draugas Gintaras Verbus, vaistininkas: – Aš esu kitos partijos narys ir negaliu sakyti, kad Audrius Endzinas yra geresnis už mūsų kandidatą… Užtat aš galiu rinkėjams papasakoti, kaip šis žmogus augo ir formavosi. Aš jį pažįstu jau 58-erius metus. Sovietmečių mano tėvai su Endzinais gyveno viename bute, dabartinėje Vilų gatvėje (buvusi Basčio gatvė). Mano tėvai turėjo tame bute vieną kambarį, Endzinai – du. Mūsų bendros vaikystės namą tada vadindavo mokytojų namu,