Liepos 20 d. Pamario krašte lankėsi susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Vidurdienį Žemaičių Naumiestyje svečią pasitiko Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, pats ir pakvietęs ministrą į Šilutės kraštą, norėdamas parodyti, kokius kelius būtina rekonstruoti, asfaltuoti, kokių kitų darbų susikaupė.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis (dešinėje) Žemaičių Naumiestyje bendravo su Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariu Arūnu Pupšiu, Seimo nariu Alfredu Stasiu Nausėda ir jo padėjėju.

Kelio atkarpa iš Žemaičių Naumiesčio į Šilutę tėra 14 km ilgio, vairuotojai jį vadina baisiausiu keliu Lietuvoje: gilios provėžos, asfalto lopai, nelygumai, saugumo sumetimais šiame kelyje net apribotas leistinas greitis.

Susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui išlipus iš automobilio ir pasisveikinus su Seimo nariu Alfredu Stasiu Nausėda, susitikime dalyvavęs Šilutės r. savivaldybės tarybos narys Arūnas Pupšys ėmė pasakoti, kad eismas keliu Žemaičių Naumiestis – Šilutė yra labai intensyvus. To įrodinėti neteko, nes ir aną vidurdienį abiem kryptimis važiavo gausybė automobilių.

A. Pupšys pasakojo, kad iš Vilniaus, Kauno, Tauragės per Vainutą ir Žemaičių Naumiestį automobiliai važiuoja į Šilutę, Klaipėdą ir tuo pačiu maršrutu – atgal. Rekonstruoti kelią yra būtina, to labai laukia ir naumiestiškiai, nes nemažai jų važinėja į darbą Šilutėje, pas gydytojus ir t. t. Važiuoti tokiu keliu jau labai pavojinga. Šio vizito iniciatoriai ir siekė, kad ministro darbotvarkėje rastųsi vietos pavažiuoti keliu į Žemaičių Naumiestį, įsitikinti, koks jis yra, pamatyti automobilių srautą, kad pažadai tvarkyti šį kelią vėl neliktų pažadais. Juk kalbų, kad šį kelią tvarkys, girdėjome ir anksčiau.

Ministras patikino, kad šio kelio rekonstrukcija suplanuota jau kitais metais, tai yra, 2019 metais šio kelio laukia kapitalinis remontas. „Jūsų krašto keliai yra matomi. Visų kelių vertinimo kriterijai nustatyti vienodi ir objektyvūs, Šilutės kraštui teks daugiau investicijų vien todėl, kad keliai ypač prasti, ilgai netvarkyti. Jie šiame rajone labai nudėvėti. Turite aktyvų Seimo narį Alfredą Stasį Nausėdą…“ – kalbėjo ministras R. Masiulis.

Kad nebūtų klaidingai suprastas, ministras priminė, kad kelių tvarkymas, didesnis finansavimas Šilutės rajonui nesusiję su kokiomis išimtimis, tiesiog tokia objektyvi situacija: Pamario krašte kelių ilgai tinkamai netvarkė, kitur gal buvę svarbiau, todėl dabar dėmesio būsią daugiau būtent Šilutės krašto keliams.

Verta priminti, kad statoma ir dešimtmečius laukta estakada kelyje į Rusnę, ten bus rekonstruotas ir kelias nuo K. Griniaus tilto iki estakados – 5 km, kur rasis ir pėsčiųjų bei dviračių takas, bus paklotas naujas asfaltas. Iš viso šiame regiono kelyje, kuris priklauso Susisiekimo ministerijos pavaldumo Lietuvos automobilių kelių direkcijai, planuojama investuoti iki 10 mln. eurų, nors paaiškėjus, kad po keliu gilus durpingas sluoksnis, tvarkomą kelią teks sutvirtinti, prisidės papildomų išlaidų. Estakados laukiama šiemet, viso kelio sutvarkymas suplanuotas 2019 m. Tad estakada ir kelias į Rusnę – viena didelė investicija, dar kitais metais kelias Šilutė – Žemaičių Naumiestis… Gal bus ir kitų darbų.

Ministras pažadais nesimėto

Po šio trumpo pokalbio sutarta važiuoti į Šilutę ir ten aptarti kelio būklę, išgirsti, kaip ją vertina ministras.

Ministras į laikrodį nežvilgčiojo ir atsakė į „Pamario“ žurnalistės klausimą.

Ar galima tikėtis bent vieno iš dviejų žvyrkelių, kurie veda į Minijos kaimą, išasfaltavimo?

„Reikia viską įvertinti. Atmintinai visko nežinau. Ten vietinės reikšmės kelias? Jiems asfaltuoti tenka labai mažai lėšų. Visi Lietuvos žvyrkeliai vertinami pagal keletą kriterijų, reitinguojami, sudaroma eilė ir asfaltuojami laikantis to eiliškumo. Viskas priklauso nuo finansavimo. Jei keliai į Minijos kaimą būtų regioninio pavaldumo, asfaltavimo tektų laukti trumpiau. Asfalto laukia 7 tūkstančiai kilometrų respublikinės reikšmės kelių, per trejus metus išasfaltuojame po tūkstantį kilometrų. Vietinių kelių yra 39 tūkstančiai kilometrų. Kol tik tokia finansavimo programa, jeigu keliu nėra ypač didelio eismo, jeigu kelias nėra į ypatingą vietą, nėra kitų labai svarbių aplinkybių, asfalto gali tekti laukti ilgai. Žinau Minijos kaimą, ten ne kartą buvau. Baigiau atostogauti, vyksiu į Vilnių, planuoju siūlyti, kad keliams tvarkyti didintų finansavimą. To nepadarius, per amžius nesutvarkysime žvyrkelių“, – kalbėjo ministras.

A. S. Nausėda pridūrė, kad Minijos kaimas vadinamas Lietuvos Venecija, kur Minijos upė yra pagrindinė gatvė… „Žinau, žinau, kai gyvenau Klaipėdoje, ne kartą ten buvau. Ir žvyrkeliu važiavau. Vis pagalvodavau, kaip būtų gerai, kad čia išasfaltuotų. Tačiau traukos vieta – tik vienas iš žvyrkelių vertinimo kriterijų. Vasarą, žinoma, ten važiuoja daug žmonių, o vidutiniškai per metus skaičiuojant… Pultume asfaltuoti kelią į Minijos kaimą, patikėkite, sulauktume skundų…“ – aiškino ministras.

Pavažavę iš Žemaičių Naumiesčio į Šilutės pusę, susitikimo dalyviai dar kartą aptarė ir įvertino šio kelio būklę, kuri, akivaizdu, labai prasta.

Pavažiavęs keliu iš Žemaičių Naumiesčio į Šilutę, svečias sutiko, kad kelio būklė yra bloga.

Kartu su Seimo nariu R. Masiulis vyko į Savivaldybę. A. S. Nausėda „Pamariui“ sakė, kad su ministru apžiūrės ir estakados statybvietę, gal vyks į Minijos kaimą, Rusnėje nori parodyti prieš kelis metus pastatytą mažųjų laivų uostelį, kuris neveikia, nes seklia upe neįplaukia laivai… Aplinkos ministerija ir kitos žinybos vis delsia ir nesirūpina, kad upės vagą išvalius. Anot Seimo nario, kiek žuvyčių suleidžia į upes, tiek jų išplaukia į Kaliningrado pusę, mat ten gilesni vandenys.  Nemuno deltos regioniniame parke – valstybės saugomoje teritorijoje – tvarkytis trukdo gausybė apribojimų. Neišvalytomis sekliomis upėmis ne visur galima plaukti, dėl to ir žuvų vis mažiau, net ir potvynio vandenims stinga vagų ištekėti į Kuršių marias, todėl vandenys išsilieja ir ilgam apsemia pievas, sodybas.

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.