Šilutės kapinės – iki Vėlinių ir po jų…

Visų Šventųjų dienos, lapkričio 1-osios, vakare Šilutės naujosios ir senosios kapinės žibėjo tūkstančiais žvakelių. Tai buvo šviesiausias vakaras ir naktis šiose amžinojo poilsio vietose. Žmonės ėjo būreliais ir būriais, mat diena buvo saulėta, ramus vakaras. Visi nešė, dėjo ant kapų ir degė dešimtis žvakių. Lapkričio 2-ąją, per Vėlines, lijo. Prie kapų besirinko mažiau žmonių, daug žvakelių jau buvo išdegusios, jas nešė į atliekų konteinerius, o kur nebetilpo, krovė šalia…

Rovė, sodino, tvarkė

Jau kelias dienas iki Vėlinių savaitgalio žmonės triūsė prie kapų: rovė senas gėles ir sodino naujas, į vazas merkė gėles, ant kapų dėjo gyvų ar negyvų gėlių krepšelius, keitė žvakes ir žvakides, šlavė lapus, pušų spyglius, ravėjo kapaviečių trinkelėmis neišklotus takus. Atliekų konteineriai bemat prisipildydavo. „Šilutės komunalininko“ bendrovės darbininkai dvi savaites iki Vėlinių kasdien iš kapinių vežė atliekas, kurių čia vėl bemat susikaupdavo.

Prieš Vėlines ir jų dieną Šilutės naujosiose kapinėse liepsnojo šviesą skleidė šis aukuras. Petro Skutulo nuotr.

Šilutės seniūnijos vyr. specialistas Algirdas Ivanauskas „Pamariui“ telefonu sakė, jog miesto kapinių tvarkymo, priežiūros kaštai, ko gero, šiemet nesikeis, prilygs praėjusių metų išlaidoms, tik atliekas išvežti kainuoja brangiau. Kapinių priežiūra patikėta UAB „Šilutės komunalininkas“, ši bendrovė ne tik išgabena atliekas, bet turi kapinių prižiūrėtoją, kuris skiria kapavietes, registruoja laidotuves, kontroliuoja paminklų statybą ir kt. Bendrovės darbininkai šienauja žaliuosius plotus, atlieka kitus darbus.

Apie šių metų kapinių priežiūros išlaidas A. Ivanauskas informacijos nepateikė: mat yra saviizoliacijoje, į darbą neina ir dokumentų po ranka neturi. Tik priminė, kad seniūnija moka ne vien už kapinių priežiūrą, bet ir už vandenį, elektrą. Per metus susidaro solidi suma, ji dengiama biudžeto lėšomis.

Atveža ir senų baldų

„Šilutės komunalininko“ bendrovės direktorius Audrius Benkunskas telefonu patvirtino, kad gal dvi savaites iki Vėlinių iš Šilutės kapinių kasdien teko vežti atliekas, nes jų greit prisikaupdavo kupini konteineriai. Vėlinių savaitgalį ir išsyk po jo atliekos vėl nebetilpo į konteinerius. Ir jie buvę kupini, ir šalia atliekų prikrauta, primesta. Paskambinusi moteris piktinosi tokiu vaizdu šalia jos artimųjų kapo…

A. Benkunskas priminė, kad Šilutės kapinėse konteineriai stovi ne specialiose aikštelėse, todėl negalima panaudoti specialiosios technikos konteineriams išpilti juos pakėlus: atliekas tenka perkrauti ir taip išvežti. Pasitaiko, kad dingsta konteinerių ratukai, bet kur ir su ratukais bepastumsi, kai stovi ant žemės, o ne ant betoninio pagrindo. Kapinėse sukauptų atliekų nerūšiuoja, bandė atskirti žaliąsias, bet nepavyko: mat yra vainikų, krepšelių iš gyvų ir negyvų šakelių, gėlių. Kiekvieno juk neišardysi, neišskirstysi… Į atliekas patenka ir žvakidės, ir plastikiniai išdegusių žvakių įdėklai, daug sunešama ir vienkartinių stiklinių žvakidžių, kurias panaudojus, lieka nešvarus stiklas, toks į stiklo atliekas nebetinka…

Išsprūdo klausimas, ar kapinėse nederėtų elgtis kitaip: neprikrauti tiek žvakių?.. A. Benkunskas atsakė klausimu: „O kas manęs klauso?..“ Vis dėlto pripažino, kad kapinėse, kai dega tūkstančiai žvakių, vakare gražu…

Šių eilučių autorė yra mačiusi, kaip prie konteinerių, kurie stovi šalia gatvės, kapinių krašte palei mišką, atvežama ir išmetama net didelių senų čiužinių, baldų… „Būna ir padangų, baldų, negyvą stirną radome… Ir statybų atliekų suveža, ir daug ko po butų remonto… Išvežame ir tai. Žinoma, kad taip neturėtų žmonės elgtis. Po Vėlinių savaitgalio vėl dirbame kasdien, vėl vežame ir vežame atliekas, o jų kaupiasi ir dar ilgai kaupsis: dar žvakes išmes, nuvytusias gėles, visa kita… Buvo įprasta bent kartą per savaitę ištuštinti konteinerius kapinėse, dar jeigu kapinių prižiūrėtojas pakviesdavo prireikus, o po Vėlinių darbo turėsime gerokai daugiau ir ilgesniam laikui“, – pasakojo  A. Benkunskas.

Jis pasidžiaugė girdėjęs, jog bus plečiamos Šilutės naujosios kapinės, būsią ir takai, gal ir atliekų konteinerių aikštelės, o tai reiškia, kad „Šilutės komunalininko“ bendrovė atliekoms išvežti galės panaudoti turimą specialiąją techniką, nebereikės atliekų iš konteinerių perkrauti į transportą.

Stasė SKUTULIENĖ

 

 

 

Hits: 328

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite