Šilutės Hugo Šojaus muziejus kviečia į Lietuvos muziejų keliui skirtus renginius

Liepos 15 d. nuo 10.00 val. turėsite išskirtinę galimybę apžiūrėti vienos dienos parodą ,,Gotika ir Šilutės Hugo Šojaus muziejuje saugomi leidiniai”.
Parodoje susipažinsite su Šilutės Hugo Šojaus muziejaus fonduose saugomais vertingiausiais leidiniais, daugiausia išlikusiais iš Šilokarčemos dvaro savininko Hugo Šojaus lituanistinės bibliotekos. Išvysite XIX a. unikalią Mažosios Lietuvos gotikiniu šriftu spausdintą poligrafinę produkciją – pasaulietinius leidinius: kalendorius, pasaulietines knygas, periodinius leidinius, taip pat religinio pobūdžio knygas (biblijas, mišių knygas, giesmynus). Kūrybinių dirbtuvių (11.00 ir 13.00 val.) metu turėsite galimybę išbandyti gotikinio rašto vingrybes bei pasigaminti atminimo dovanėlę.
 
2023 metais Lietuvos muziejų kelio projekto tema “Europos ženklai Lietuvoje: Gotika”, įgyvendinanti naują kultūros paveldo sklaidos šešerių metų programą “Gimtoji Europa”, kuri sumanyta pasitelkiant Česlovo Milošo (Czeslawas Miloszas) esė „Gimtoji Europa“. Pasak projekto organizatorių, “Gimtosios Europos” programos idėja – aktualizuoti Europos ženklus Lietuvoje, suvokti, kaip į baltišką Lietuvos tapatybę įsismelkė Lotynų civilizacija, jos turinys. Lotyniškoji vakarų civilizacija mus pasiekė viduramžiais ir labiausiai tapo matoma gotikos stiliaus statiniais – pilimis, šventovėmis. Nors turime tik vėlyvosios gotikos ženklus, bet jie jau leidžia suvokti lotyniškosios Romos civilizacijos įaugimą į baltiškąją Lietuvos tapatybę, jos persmelkimą Vakarų kultūros ženklais, kurie šiandien jau yra esminiai Lietuvos tapatybės simboliai, mūsų vakarietiškos civilizacijos ženklai ir vertybės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta garsoteka. Kas tai?

Ilgai puoselėta bibliotekos kolektyvo mintis bibliotekoje įkurti kampelį, kur būtų galima ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų, poezijos, kraštiečių kūrybos ar atsiminimų, jau materializuota. Rugsėjo 26-os popietę į Vydūno viešosios bibliotekos naujai įkurtos garsotekos atidarymą rinkosi bičiuliai ir svečiai. Planuojama, jog ši erdvė suteiks galimybę skaityti tiems, kurie to daryti negali dėl regėjimo ar kitų problemų, ar tiesiog norintiems atsipūsti nuo kasdienybės. Ši erdvė taipogi galės tapti patogia darbo vieta lankytojams: studentams, mokiniams ar dirbantiesiems. Garsoteka bus nuolat plečiama,

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą. Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų

Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau

25 proc. arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų.

Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą. „Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su

Taip pat skaitykite