Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. I dalis

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus įkūrimo pradžią reikėtų sieti su 1889 m., kuomet Šilokarčemos dvarą įsigijo Hugo Šojus (H. Scheu, 1845-1937 m.).

Pirmasis privatus muziejus Klaipėdos krašte
Iš pradžių dvarininkas surinktas muziejines vertybes perduodavo Karaliaučiaus, Įsručio muziejams, vėliau – įvairias antikvarines vertybes ir iškasenas ėmė kaupti pats. XIX a. pabaigoje Šilutės dvaro rūmų dviejuose kambariuose įkūrė privatų muziejų, kuriame buvo sukaupta ir eksponuojama lituanistikos, etnografijos ir archeologijos kolekcija. H. Šojus mielai priimdavo ekskursijas ir atskirus lankytojus, kurie domėdavosi šio krašto praeitimi, viską parodydavo ir paaiškindavo. Tai buvo įrodymas, kad jis rinkinius laikė ne savo malonumui, o mokslui ir visuomenei.
Dvarininko sukurtas muziejus per visą savo egzistavimo laiką išliko itin vertinamas specialistų, dažnai pabrėžiant, kad jame būta tokių eksponatų, kurių neturėjo nė vienas kitas Lietuvos muziejus.

Taip atrodė Šilutės dvaras.

Tai patvirtina dr. Jonas Basanavičius laikraštyje „Lietuva“ Nr. 150 (1691) 1928-08-25 rašytame straipsnyje: „Ne tik kad neturime Lietuvoje kiek turtingesnių archaiologiškai-etnografiškų muziejų, bet dargi nežinome apie vieno-kito archaiologinijos daiktų rinkiko kolekcijas, kurios dažnai, mirus tų daiktų mylėtojams, išsisklaido be jokios naudos tarp profanų. O tokių brangintinų kolekcijų, kurias drauge surinkus, galima būtų dėti muziejaus pagrindan, kaip pasirodo visgi dar esama. Į viena tokią turtingą tokių daiktų kolekciją aš tuo tarpu ir norėčiau atkreipti žiūrovų akis, būtent į d-ro Ericho Sheu [H. Šojaus sūnus], Šilutės apskričio viršininko, Klaipėdos krašte“.

H. Šojus gimė Klaipėdoje, turtingoje vokiečio miestiečio šeimoje. Baigė Klaipėdos aukštesniąją miestiečių mokyklą. 1870-1871 m. du semestrus studijavo Berlyno žemės ūkio institute.
Dar 1862-1869 m. atlikdamas praktiką įvairiuose Klaipėdos ir Šilutės apskrities dvaruose gerai pramoko lietuvių kalbą, labai susidomėjo lietuvių papročiais ir tautosaka. Matydamas, kaip greitai nyksta senieji lietuvininkų amatai, tradicijos, tautosaka, ėmė kaupti lietuvių pasakas, patarles, dainas. Netrukus jis jau buvo surinkęs nemenką lietuviško folkloro rinkinį, kurį buvo nusiuntęs net Karaliaučiaus prof. G. Nesemanui (Nessemann).
Svarbių kalbotyros metodinių dalykų, o taip pat profesionalumo lituanistinėje veikloje dvarininkui suteikė pažintis su Karaliaučiaus universiteto rektoriumi, kalbotyrininku bei archeologu prof. Adalbertu Becenbergeriu (Bezzenberger). Pastarasis H. Šojų paskatino domėtis priešistorės radiniais bei lietuvių etnografiniais daiktais. Tačiau pats dvarininkas archeologinių kasinėjimų neatliko.

Aktyviai kuriant muziejų, kaupiant archeologinius radinius, dalyvavo dvarininko vyriausias sūnus E. Šojus (Erich Scheu, 1876–1929), jis buvo ir profesoriaus A. Becenbergerio archeologinių tyrinėjimų asistentas. Vėliau pats ėmėsi archeologinių kasinėjimų.
Dr. J. Basanavičius apie E. Šojų ir jo kolekciją rašė: „Būdamas prof. d-ras Bezzenbergerio mokinys archaiologijos srityje ir ilgus metu to pat apskričio gydytojas, pažįstąs gerai vietas ir Klaipėdos krašto lietuvių gyvenimą, d-ras Sheu, kaip pirmiau ir jo tėvas, pradėjo rankioti archaiologijos daiktus, kasinėdamas kapus, ir randamus žmonėse įvairius dirbinius, ir jų surinko tiek, kad dabar jojo bute du kambarių sudaro didoką, archaiologiškai-etnografišką muziejų, kuriame kaip ant delno galima matyti ir studijuoti Klaipėdos krašto žmonių gyvenimas ir jųjų kultūra nuo giliausios senovės – kelių tūkstantmečių Kristui negimus – iki pastarųjų laikų. Iš akmens kultūros periodo, pradėjus nuo skaldyti titnago įrankių, šitoje kolekcijoje randama daug brūžinto akmens ir titnago kaltų, kirvukų-Perkūno kulkų, randasi ir giliausios senovės ornamentuotų puodų šukių. Žalvario kultūros periodo ypač turiningos ir dailaus darbo iškasenos: fibulos, saktys, kaklarinkės, apyrankės, žiedai ir k. daugybė gintaro krielių, varpsčių suktuvų moterų kapuose, geležiniais kardais – vyrų kapuose rasta, kaipo įkapės pridėta rymėnų pinigai…“.

1928 m. laikraštyje „Lietuva“, sausio mėn. Nr. 3 ir Nr. 4 muziejuje sukauptas kolekcijas dar išsamiau aprašo A. Dėdele straipsnyje „Tėvo ir sūnaus daktarų Scheu lietuviškas muziejus Šilutėje“. Jis dar kartą pabrėžia, kokios vertingos kolekcijos buvo sukauptos privačiame Šojų šeimos muziejuje: „Tiesa, tatai nėra pilno žodžio prasme koks didelis viešas muziejus. Tai yra tiktai nemaža privatinė mūsų krašto etnografijos, archeologijos, senovės literatūros ir folkloro kolekcija, tuo tarpu platesnei visuomenei ir pamatyti neprieinama. O vis dėlto tatai yra jau toks muziejinis turtas, kad drąsiai galėtų sudaryti mums tebesisteigiamam tautos muziejui visai gražią pradžią“.

Tėvo ir sūnaus kurtoje muziejaus kolekcijoje svarbią vietą užėmė etnografijos rinkinys. Gausiausia buvo XVIII–XIX a. baldų, įvairių buityje naudotų rakandų, darbo įrankių, moterų bei vyrų drabužių, audinių, aprangos detalių ir apšvietimo prietaisų (sietynų) rinkiniai. Apie šią kolekciją rašoma tuometinėje spaudoje, laikraščiuose „Lietuva“ 1924 m., 1926 m., 1928 m. Dr. J. Basanavičius straipsnyje „Prie Tautos muziejaus“ 1924 m. aprašo H. Šojaus kolekcijas: „Kaip turtingas d-ro Sheu‘o kolekcijų archaialogijos skyriaus, dar gausingesnės medžiagos jose esama lietuvių etnografijos daiktų. Pradėjus nuo labai originalės formos molinių lempų, čia randasi įvairūs puodai, dvejokai, lėkštės ir k. Iš rakandų – senoviškos spintos, „abrusnyčios“, stalai, kekės vis originaliais ornamentais dabinta. Senoviški moterų ir vyrų drabužiai, sijonai, žiurstai, pančiakos, naginės, moterų ir mergų galvų parėdai, muturai, skepetos ir skepetaitės, marškiniai, rankšluoščiai ir k. Juostų rinkinyje yra daug, ilgų siaurų su įaustais ilgiausiais gražių dainų posmais. Ypač yra įdėmus audeklų ir įvairių audinių rinkinys, kuriame randame įaustus tokius gražius spalvuotus ornamentus, kad jais atsigerėti nebegalima…“. Reikėtų pabrėžti, kad visos sukauptos muziejinės vertybės buvo kruopščiai tvarkomos ir turėjo savo metrikas. Prof. med. dr. P. Avižonis aprašydamas Šojų šeimos kurtą muziejų, 1926 m. laikraštyje „Lietuva“, Nr. 201 straipsnyje „Pastabos iš kelionės po Klaipėdos kraštą“ prie etnografinio eksponatų aprašo prideda, kad lankydamasis Klaipėdos krašte, Respublikos prezidentas K. Grinius užsuko į Šojų muziejų, kuriame labai domėjosi turtingu etnografiniu rinkiniu, nes ir pats turėjo didelę kolekciją sukaupęs.
Be archeologijos ir etnografinio rinkinio H. Šojus turėjo sukaupęs vertingą knygų, dokumentų kolekciją. Joje buvo tokios antikvarinės vertybės kaip 1591 m. išleisti J. Bretkūno „Postilės“ du tomai, V. Kojelavičiaus 1650 m. lotyniška Lietuvos istorija, 1684 m. išėjusi Ch. Hartknocho Prūsijos istorija, J. Laukio 1845 m. išleista knyga „Būdas senovės lietuvių (kalnėnų ir žemaičių) ir kitos knygos.

Kaip kartografinę retenybę reikia nurodyti trečios laidos (1629) C. Hennenbergerio didįjį Prūsijos žemėlapį. Iš lituanistikos raštų, buvusių dvarininko bibliotekoje, galima paminėti Fr. Kuršaičio, A. Šleicherio (Schleicher), V. Kalvaičio, J. Basanavičiaus, vokiečių kalbininko K. Brugmano (Brugmann), A. Becenbergerio ir kt. darbus. Verta pažymėti, kad H. Šojus buvo surinkęs Karaliaučiaus Senovės draugijos „Prussia“, o taip pat „Karaliaučiaus Gamtos-ekonominės draugijos“ bei „Tilžės Lietuvių Literatūrinės draugijos“ leistus periodinių leidinių pilnus komplektus. Be kitų vertingų leidinių dvarininkas buvo apsirūpinęs ir naujausia paminklotyrine bei paminklosaugą propaguojančia literatūra.
Nors tuometinėje spaudoje nebuvo aprašoma, tačiau Šojų šeima buvo sukaupusi ir itin vertingą augalų rinkinį. Augalai rinkti 1850-1912 metų laikotarpiu. Pagrindinės rinkimo vietos yra Rytprūsiuose (Klaipėdos ir Tilžės apskritys), Vakarų Prūsijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Norvegijoje. Juose yra dumblių, kerpių, asiūklių, paparčių ir žiedinių augalų. Šiandien H. Šojaus kauptas augalų rinkinys yra seniausias išlikęs XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Prūsų Lietuvoje augalų rinkinys. Vertinant Lietuvos mastu tai trečias pagal senumą rinkinys po Vilniaus universiteto herbariumo (XVIII a. pabaigos ir XIX a.) ir Lietuvos mokslų akademijos Botanikos instituto augalų rinkinio (XX a.).
Muziejaus kolekcijų vertingumą ir svarbą pabrėžia ir tai, kad muziejuje lankėsi įžymūs to meto Vokietijos ir Lietuvos kultūros bei politikos veikėjai. Jame pabuvojo Vokietijos kronprincas Joachimas, Karaliaučiaus universiteto rektorius A. Becenbergeris, Rytų Prūsijos provincijos vyr. prezidentas P. Moltkė, J. Basanavičius, prof. E. Volteris, Lietuvos Prezidentas K. Grinius, ministras pirmininkas E. Galvanauskas, Klaipėdos krašto gubernatorius A. Merkys ir kt.
Būdamas įsitikinęs, kad niekas geriau nežino jo muziejaus rinkinių, ekskursijas po muziejų savo svečiams, netgi visiškai apakęs, vesdavo pats H. Šojus.

Bus daugiau.

Parengė Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkas–istorikas Ignas Giniotis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Dėmesys – vagysčių iš gyvenamųjų patalpų prevencijai

Birželio 19-oji – Dėmesio sutelkimo diena. Tai – vagysčių iš gyvenamųjų patalpų prevencijos diena, kuri Lietuvoje minima pirmą kartą. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas kartu su Šilutės F. Bajoraičio viešąja biblioteka suorganizavo susitikimą, kuriame policijos pareigūnė Jurgita Kaktienė pristatė situaciją dėl vagysčių Šilutės mieste ir rajone. Buvo pasakojama kaip pasirūpinti savo būsto saugumu. Renginyje dalyvavo draudimo bendrovės AB “Lietuvos Draudimas” Pamario skyriaus vadovė Jūratė Januškienė.  Vyko nemokamas vertingų daiktų žymėjimas. Draudikai ragina Lietuvos žmones, išvykstančius atostogų

Pristatyti atnaujinti receptai ugdymo ir gydymo įstaigoms

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija (LRVVKA), vienijančia virtuvės šefus ir kitus maisto gamybos profesionalus, pristatė patiekalus, pagamintus pagal atnaujintus receptus. Šiais ir dauguma kitų receptų bei gamybos aprašymų nemokamai gali naudotis visos mūsų šalies ugdymo ir gydymo įstaigos, taip užtikrindamos sveiką ir skanią vaikų bei pacientų mitybą. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, mitybos įpročiai nesikeičia per vieną dieną, sukurti sveikus ir skanius receptus, savo sudėtimi ir skoniu tinkančius vaikams bei pacientams

Kodėl skaičių magija šiemet neveikia?

Visi jaunavedžiai gali paliudyti, kad vienas atsakingiausių sprendimų ruošiantis vedyboms – iškilmingos datos pasirinkimas, kuriai dažniausiai bandoma suteikti išskirtinumo. Remiantis Registrų centro administruojama Metrikacijos paslaugų informacine sistema (MEPIS), į kurią plūsta informacija iš visų šalies metrikacijos skyrių, matyti, kad populiariausios santuokų datos šiemet – du paskutinieji liepos savaitgaliai, kai žiedus sumainyti ketina po maždaug 150 porų. Birželio ir rugpjūčio mėnesiai pasiskirsto tolygiai – santuokos įžadais ketina apsikeisti po daugiau nei 100 jaunavedžių kiekvieną savaitgalį. Tiesa, skirtingai nei pernai, šią vasarą

Policijos pareigūnai patruliavo prie vandens telkinių

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai šiuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos pareigūnų tarnybiniu laivu „Baltic-95“ savaitgalį patruliavo prie vandens telkinių. Pareigūnai aktyviai vykdė transporto priemonių vairuotojų ir laivavedžių blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolę. teisės vairuoti transporto priemones, vidaus vandenų transporto priemones neturinčių asmenų kontrolę taip pat stebėjo ar laikomasi saugios laivybos taisyklių vandenyje.  Priemonės metu patikrintas 21 laivavedys, kurių kvalifikacija ir būklė atitiko keliamus reikalavimus. Tauragės apskr. VPK inf.