Šilutės geradario Hugo Šojaus 170-ųjų gimimo metinių proga

FONDAS170 metų žmonės neišgyvena, tik garsas apie jų gerus darbus išlieka. Šilokarčemos dvarininkas H. Šojus yra daug gero padaręs Šilutei. Tinkama proga tuos kilnius darbus ir poelgius prisiminti bus ši balandžio 1-oji. Ką ir kaip derėtų šilutiškiams priminti šios iškilios asmenybės garbingo jubiliejaus proga, rūpinosi visas būrys dabartinės Šilutės kultūros barų darbininkų.

Šilutės mecenato H. Šojaus 170-ųjų gimimo metinių iškilmių organizatoriai.

Šilutės mecenato H. Šojaus 170-ųjų gimimo metinių iškilmių organizatoriai.

Ne balandžio pirmosios pokštas
Ar visi miestelėnai yra lankęsi Šilutės dvaro rūmuose? Vargu. Tokia galimybė bus balandžio 1 d. nuo 11.30 val.
Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė surengtoje spaudos konferencijoje akcentavo: „Hugo Šojui gyvam esant, dvaras buvo viso Šilokarčemos miestelio gyvenimo centras. Be to dvaro šeimininkas rūpinosi, kad priešais dvarą stovėjusiame viešbutyje „Germania“ atsirastų erdvi salė miesto žmonėms susirinkti. Vėliau, kai dvare veikė žemės ūkio mokykla, čia retas šilutiškis beužsukdavo“. Po to dešimtmečiais truko remontai, kurie jau pabaigti. Šilutiškiams dvaro patalpas aprodys dvariškiais persirengę muziejaus darbuotojai.
Šilokarčemos dvaro savininko 170-metis truks dvi dienas. Kovo 31 d., antradienį, 17.30 val. bus galima pasivaikščioti „dvarininko H. Šojaus mecenatystės taku“ ir apžiūrėti vietas bei statinius, kurie besiplečiančiame Šilokarčemos miestelyje atsirado tik dvarininkui padovanojus žemės reikalingiems objektams statyti.

Balandžio 1 d. suremontuotas Šilutės dvaro pastatas bus atvertas visiems šilutiškiams.

Balandžio 1 d. suremontuotas Šilutės dvaro pastatas bus atvertas visiems šilutiškiams.

Kultūros skyriaus specialistė Reda Švelniūtė pridūrė, kad mecenato dovanotieji žemės sklypai netrukus bus pažymėti – ne kokiais nors kelio ženklais ar stendais, bet subtiliau, gal stiklinėmis šviečiančiomis, o gal marmurinėmis trinkelėmis su užrašais, kad žemę šiam statiniui padovanojo H. Šojus.
Dialogai bibliotekoje, kino filmas
F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė perdavė kvietimą kovo paskutinės dienos vakarą, 19.20 val., užsukti į bibliotekos periodikos skaityklą (I a.), kur vyks kultūriniai dialogai: „Pažįstamas ir neatpažintas Hugo Šojus“. Dalyvaus Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojai – kalbės 6 Šilutės istorijos žinovai. Virtualiai bus galima pamatyti dalį dokumentinės medžiagos apie H. Šojų, saugomos Vrublevskių bibliotekoje.
Apie Hugo Šojaus surinktų atvirukų kolekciją papasakos Nijolė Strakauskaitė – viena iš šios kolekcijos albumo sudarytojų. Muzikuos Klaipėdos universiteto folkloro ansamblis „Auksodis“.
Kultūros ir pramogų centro vadovė Jūratė Pancerova pranešė, kad pirmosios dienos renginiai baigsis tik prieš vidurnaktį. 21 val. H. Šojaus dvaro rūmų reprezentacinėje salėje vyks filmo „Elzė iš Gilijos“ peržiūra ir susitikimas su šio vaidybinio filmo režisieriumi Algimantu Puipa.

Hugo Šojaus atvirukų rinkinį atskiru albumu išleido Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas bei rašytojo Tomo Mano memorialinis muziejus.

Gaus bažnyčios varpas
Tikrąją dvarininko gimimo dieną – balandžio 1-ąją – iš labo ryto dvare sukiosis mažieji šilutiškiai. Be kita ko, čia jie sužinos, kaip dera elgtis atvykus į dvarą. Nuo 11.30 val., kaip jau buvo minėta, dvaro rūmus galės apžiūrėti kiekvienas miestelėnas ar svečias.
Tuo pačiu laiku prie paminklo miesto mecenatui rinksis bėgikai – jie išbandys jėgas bėgimo estafetėje „Geradario taurei 2015“ laimėti.
Šią dieną dvaro rūmų salėje buvo planuotas ir iškilmingas Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdis, kuriame turėjo būti patvirtintas sprendimas Šilutės muziejui suteikti Hugo Šojaus vardą. Tarybos posėdžio tą dieną nebus, jis įvyks anksčiau.
Vidurdienį sugaus liuteronų bažnyčios varpas, pakviesiantis žmones prie H. Šojaus kapo pagerbti miesto geradario atminimą
Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis ir 17.20 val. kviečia šilutiškius į bažnyčią, kur freskoje prie altoriaus puikuojasi ir Šilutės mecenato atvaizdas. „Ne dažnai pasitaiko, kad dar gyvam būnant žmogų nupieštų bažnyčioje ant sienos. Jis norėjo būti palaidotas už altoriaus. Deja, tuometinė parapijos taryba nusprendė kitaip. Bus galima apžiūrėti tą vietą, kur jis galėjo būti palaidotas“, – sakė kunigas R. Šemeklis.
13 val. dvaro parodų salėje bus atidaryta Šilutės rajono moksleivių kūrybinių darbų paroda „Dvaro istorijos“. 14 val. – Šilutės rajono vaikų meno mokyklos mokinių koncertas. Dalyvaus šokių kolektyvas „Pamarietė“ ir styginių instrumentų orkestras. Koncertas vyks reprezentacinėje dvaro rūmų salėje.
Galop 18 val. VšĮ „Pamario festivaliai“ pakvies į „Gimtadienio pobūvį H. Šojaus dvare“, kuris šį kartą organizuojamas nemokamai.
„Šia diena H. Šojaus paminėjimas nesibaigia, – kalbėjo Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė. – Įvairių renginių bus visus šiuos metus“.

Petras SKUTULAS

 


 

Trumpai apie H. Šojų (Hugo Scheu)

Hugo Šojus (Hugo Scheu) gimė Klaipėdoje 1845 m. balandžio 1 d. Čia jis baigė Klaipėdos aukštesniąją miestiečių mokyklą, po to studijavo Berlyno žemės ūkio institute. Vėliau praktikavosi keliuose Rytų Prūsijos dvaruose. 1873 m. įsigijo Lėbartų, o 1889 m. – Šilokarčemos dvarą.
H. Šojus užėmė aukštas pareigas valstybės tarnyboje bei visuomeninėse organizacijose: buvo Klaipėdos (1884-1919) ir Šilutės (1909-1920) apskričių valdybų narys, Klaipėdos krašto I Direktorijos narys, Žemės ūkio rūmų steigėjas ir prezidentas, Rytų Prūsijos žemės ūkio kredito ir draudimo įstaigos generalinis direktorius (1921-1925). Galiausiai 1926 m. ir 1928 m. laikinai ėjo Šilutės apskrities viršininko pareigas.
H. Šojus amžininkų buvo pripažintas ne vien valdžios elito atstovu – jis buvo žinomas ir kaip aktyvus kultūrininkas. Dvarininkas buvo Tilžės lietuvių literatūrinės draugijos, Karaliaučiaus senovės draugijos „Prussia“, Įsruties senovės draugijos, Antropologijos, Botanikos ir kitų draugijų narys.
H. Šojus priklausė ratui Rytprūsių intelektualų, kurie itin domėjosi senąja Prūsijos valstybės ir jos gyventojų istorija, užsiėmė moksline, praeities reliktus konservuojančia, fiksuojančia, kraštotyrine veikla. Ypatingas dėmesys anuomet rodytas lietuvininkų, kurie buvo laikomi senųjų prūsų palikuonimis, kultūrai. Už šią veiklą 1924 m. jam buvo suteiktas mokslų daktaro vardas.
Į istoriją dvarininkas įėjo ir kaip pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas. XIX a. pabaigoje Šilokarčemos (dabartinė Šilutė) dvaro rūmų dviejuose kambariuose įkūrė privatų muziejų, kuriame buvo sukaupta ir eksponuojama etnografijos ir archeologijos kolekcija. Dvare buvo sukaupta gausi lituanistinė biblioteka, kurios dalis šiuo metu yra saugoma Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekoje.
Tėvo ir sūnaus Šojų formuotas dvaro muziejus ir su dideliu atsidavimu kauptos vertingos senienos, Antrojo pasaulinio karo metais dvaro paveldėtojui pasitraukus į Vokietiją, liko be priežiūros. Pasibaigus karui, likusių eksponatų pagrindu 1949 m. buvo įkurtas Šilutės kraštotyros muziejus. Nors šiandien Šilutės muziejaus eksponatų kiekis viršija 60 tūkstančių, labiausiai vertinama išliko buvusio dvaro muziejaus senienų kolekcija.
H. Šojaus rūpesčiu dvaras įgavo patrauklaus ir reprezentatyvaus ūkio įvaizdį. Šiame dvare ne kartą lankėsi Vokietijos kronprincas, Lietuvos prezidentai, Jonas Basanavičius, kiti kultūros ir politikos elito atstovai. Dvaro trauką stiprino ir rūmuose dvarininko H. Šojaus įkurtas privatus muziejus.
Dvarininkas labai daug prisidėjo prie Šilutės miesto plėtros. Iš dvaro žemių Šilutės miestui jis nemokamai skyrė sklypus turgaus aikštei išplėsti, siaurojo geležinkelio linijai, taip pat uostui įrengti, pašto, bažnyčios, klebonijos, gaisrinės, ligoninės, kelių mokyklų statyboms.
1924 m. miestui padovanojo dvarui priklausiusį apie 50 ha mišką su įrengta promenada palei Šyšos upę. Tad ne be pagrindo H. Šojus tuomet ir dabar vadinamas Šilutės miesto kūrėju, mecenatu.
Hugo Šojus mirė 1937 m. liepos 25 d. Šilutėje, sulaukęs 92 metų. Palaidotas Šilutės dvaro kapinėse. Garbingam jo atminimui prie buvusių jo dvaro rūmų 2001 m. pastatytas paminklas.

Roza Šikšnienė
Šilutės muziejaus direktorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rinkimų komisijų pirmininkėmis Šilutėje ir Pagėgiuose bus Loretos

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija priima su tuo susijusius sprendimus. Lapkričio 29 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino savivaldybių rinkimų komisijų sudėtis ir paskyrė šių rinkimų komisijų pirmininkus. Šilutės rajono rinkimų komisijai vadovaus Loreta Pakalniškienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, Pagėgių savivaldybėje – Loreta Razutienė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė. Savivaldybių rinkimų komisijos sudarytos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybių administracijų direktorių ir politinių partijų pateiktų kandidatūrų.

Už ilgametį darbą padėkota Birutei Servienei ir Romualdui Blechertui

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, jo pavaduotoja Daiva Žebelienė bei kultūros įstaigų vadovai pagerbė ilgametę Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorę Birutę Servienę ir palinkėjo sėkmės naujame gyvenimo etape. B. Servienei įteikta padėka už ilgametį, nuoširdų, pasiaukojamą darbą siekiant išsaugoti ir populiarinti Mažosios Lietuvos ir Rusnės kultūros vertybes. B. Servienė nuo 2005 m. vadovavo Rusnėje veikiančiam Salos etnokultūros ir informacijos centrui, kuris rūpinasi kultūros veikla ne tik Rusnėje, bet ir Usėnų bei Juknaičių seniūnijose. B.

UV lempos naudojimo gidas – kaip naudoti?

Gelinis nagų lakavimas yra tapęs vienu iš populiariausių lakavimo būdų. Jis yra patogus tuo, jog užtikrina tvarkingo manikiūro ilgaamžiškumą bei su juo galima atlikti įvairiausius nagų dailės sprendimus. Gelinis nagų lakas turi specialias priemones, o viena jų pagrindinių – UV lempa nagams. Šios lempos padeda sukurti nepriekaištingą nagų įvaizdį. Ji tinkama net ir tiems, kurie tik pradeda mokytis nagų dailės meno! Kokiais privalumais pasižymi UV nagų lempa? UV nagų lempos vienas iš pagrindinių privalumų – ji nepamainoma pradedantiesiems. Nesvarbu, ar

Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Lygiai prieš 104 metus Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Aktas, šiais laikais dažniausiai vadinamas Tilžės aktu. Manoma, kad 1918 m. lapkričio 30 d. šį dokumentą 24 jo signatarai pasirašė veikiausiai spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje. Algirdas Matulevičius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, yra rašęs: „Žinoma tik tiek, kad MLTT susirinkimas, kurio metu ir buvo pasirašytas šis dokumentas, galėjo vykti žymaus Tilžės spaustuvininko, „Lituanios“ savininko Enzio Jagomasto bute arba kito tilžiškio F. Sūbaičio bute.

Taip pat skaitykite