Šilutės durpynas laukia įkurtuvių

Metų pabaigoje uždarosios akcinės bendrovės „Klasmann-Deilmann Šilutė“, vietinių žmonių paprastai vadinamos Šilutės durpynu, laukiama didelės šventės. Pradės veikti naujas durpių substratų gamybos cechas, kuris gamins tokią pat produkciją, kaip ir pradėjęs veikti 2010 metais, tik ji bus pakuojama į didesnio tūrio maišus.
Šilutės durpyne gaminama apie 2000 receptūrų substratų, pritaikytų profesionalioms augalininkystės įmonėms.

Pasak UAB „Klasmann-Deilmann Lietuva“ generalinio direktoriaus Kazimiero Kaminsko, Šilutėje pagaminti durpių substratai gabenami į 80 pasaulio šalių.

Milijoninės investicijos
Į naujo apie 5,5 tūkst. kv. m ploto cecho statybą numatoma investuoti apie 10 milijonų eurų. Pasak UAB „Klasmann-Deilmann Lietuva“ generalinio direktoriaus Kazimiero Kaminsko, Šilutės durpyne jis pakeis senąjį, dar 1991 m. statytą cechą. Jame nebėra galimybių plėstis, o esama įranga nebeatitinka šiuolaikinių gaminių kokybės bei darbo vietų ergonomikos reikalavimų.
K. Kaminskas sakė, kad šiuolaikinėms profesionalioms sodininkystės, daržininkystės bei gėlininkystės įmonėms gaminami substratai turi atitikti aukščiausius kokybės reikalavimus. Dirbant su esama įranga didėja kokybės blogėjimo rizika, o į 80 pasaulio šalių savo gaminius eksportuojančiai įmonei tai gali neigiamai atsiliepti.
Siekdama išlaikyti aukščiausius standartus atitinkančią produkciją, bendrovė nusprendė pastatyti naują cechą, o senąjį nugriauti. Kaip ir pastatytame prieš 5 metus, šiame ceche bus sumontuota įranga iš Olandijos, Vokietijos ir Kanados. Iš esmės, šis cechas nuo jau veikiančio skirsis tik produkcijos pakuočių dydžiu. Ji bus pakuojama į 4-5,8 kub. m tūrio maišus. Kol bus pastatytas naujasis cechas, kuris turėtų pradėti veikti lapkričio mėnesį, dirbs senasis.
Sniego valytuvai naudojami ir vasarą
Kasmet Šilutės durpyno traktorių parką papildo nauja technika. Čia galima pamatyti ir vasarą besidarbuojančių sniego valytuvų, kurių kitur galima sutikti tik betvarkančius ledynų slidžių trasas. Durpyne naudojama technika turi kuo mažiau suslėgti grunto paviršių. Nuo to priklauso pravažumas ir galimybė transportuoti durpes.
UAB „Klasmann-Deilmann Lietuva“ direktorius aiškino, kad žmogaus koja žemės paviršių slegia apie 300 g į kvadratinį centimetrą jėga, tuo tarpu sniego valytuvų slėgis vos 100-120 gramų į kv. cm. Jie lengvai pravažiuoja ten, kur eidamas žmogus prasmegtų. Tiesa, tokia technika veža mažiau krovinio negu durpyne naudojami traktoriai, tačiau išlošiama naudojantis jos pravažumu. Šią patirtį lietuviai perėmė iš kolegų estų ir liko patenkinti.
Dar likusius rusiškus traktorius pamažu išstumia patikimesni ir patogesni „John Deere“ ir „Valtra“ technika. Tiesa, statybose naudojama technika durpynui ne visai tinkama. Važiuoklė dėl pravažumo durpių laukuose perdirbama taip, kad slėgis į gruntą neviršytų 200-220 gramų į kvadratinį centimetrą. Juos, kad kuo mažiau skleistų kibirkščių ir taip sumažėtų gaisro pavojus, dar modifikuoja didelę patirtį šioje srityje turintys auksarankiai durpyno meistrai. Durpėms išgauti tinka ekskavatoriai „Komatsu“, todėl didėja ir jų parkas.
Euras ir Rusijos sankcijos
Pastaruoju metu svarbiomis ekonomikos naujienomis tapo euro įvedimas ir Rusijos paskelbtos ekonomikos sankcijos. Abu įvykiai turėjo įtakos durpių gamybai. „Euro įvedimas mums palengvino darbą. Esame tarptautinė įmonė, priklausome Vokietijos Klasmann-Deilmann koncernui. Anksčiau dokumentuose sumas rašydavome ir eurais, ir litais. Dabar administracinė našta sumažėjo, nors su specialia tarptautinėse rinkose naudojama buhalterine programa dirbantiems žmonėms teko pasimokyti. Sumažėjo atsiskaitymų kaštai, nes nebereikia konvertuoti valiutos ir už tai papildomai mokėti. Euro įvedimu esame patenkinti, jis buvo mums naudingas“, – sakė K. Kaminskas.
O štai Rusijos paskelbtos sankcijos atsiliepė neigiamai, bet ne dėl tiesioginės prekybos su Rusija. Į Rusiją substratų parduodama labai mažai. Tapo sudėtingiau arba brangiau išvežti gaminius į ES valstybes. Didžioji dalis Šilutėje pagaminamų substratų į Europos šalis gabenama sunkvežimiais. Kazimieras Kaminskas paaiškino, kad iki Rusijos sankcijų paskelbimo, vežėjai gabendavo prekes iš Europos šalių į Rusiją ir ten įsipylę pigesnių degalų per Lietuvą vykdavo į Europą. Paskelbus sankcijas, į Rusiją bevažiuojama gerokai rečiau. Kai kurie gabenimai visai sustojo, o dalis sunkvežimių dirba tik Europos šalių senbuvių teritorijoje. Panaši padėtis susidarė ir vežant substratus konteineriais. Anot K. Kaminsko, dabar padėtis pamažu taisosi. Daugiausiai bėdų būta, kai ekonominės sankcijos tik prasidėjo.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

  • dmb

    kiek galima meluoti apie tuos 2000recepturu ir naujas darbo vietas. cia yra melas, melas ir dar karta melas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite