„Šilutės balduose“ taikoma nauja pažangi atlygio už darbą sistema

Nuo spalio 1 dienos AB „Šilutės baldai“ įdiegė naują, pažangią keturių pareigybių sistemą. Ją pritaikius, darbuotojams tapo paprasčiau gauti ne tik didesnį darbo užmokestį, bet ir siekti karjeros galimybių. Atsisakius iki tol veikusio įprasto darbuotojų skirstymo pagal 7 kategorijas, anot vadovybės, specialistų vidutinis darbo užmokestis padidėjo daugiau kaip 10 proc.

Prieš trejus metus atnaujintas medžio masyvo cechas.

Šiemet pradėjo veikti vienintelė Lietuvoje automatizuota nauja lentų rūšiavimo linija, kurią projektavo patys „Šilutės baldų“ specialistai.

Didesni atlyginimai
Antradienį AB „Šilutės baldai“ direktorė Asta Dijokienė kartu su SBA koncerno viešųjų ryšių vadove Virgija Dunauskiene vietos žiniasklaidos atstovus supažindino su nauja atlygio sistema, darbuotojų galimybėmis siekti karjeros, pristatė naujas taikomas technologijas ir kitas įmonės naujoves.
Po diskusijų su darbuotojais, anot A. Dijokienės, į darbo užmokesčio skaičiavimo sistemą buvo pažvelgta kitaip. „Situacija darbo rinkoje ir modernūs darbo santykiai reikalauja kitokio požiūrio į darbo užmokesčio skaičiavimo sistemą – ji turi būti lanksti, lengvai suprantama tiek vadovams, tiek darbuotojams ir teisinga. Todėl atsisakėme įprasto darbuotojų skirstymo pagal kategorijas“, – paaiškino AB „Šilutės baldai“ direktorė.
Pasak vadovės, anksčiau vienintelis būdas greičiau, kokybiškiau toje pačioje srityje dirbančiam specialistui didinti atlyginimą buvo kelti kategoriją. Tačiau tai reikalavo daug papildomų biurokratinių sprendimų – reikėjo vadovo teikimo, užduočių formulavimo, egzaminų, vertinimų ir t. t. Dabar, kai nustatyti kiekvienos pareigybės trys skirtingi tarifai, aukštesniam tarifui taikyti pakaks tiesioginio vadovo teikimo, kuris tvirtinamas aukštesnio lygio vadovo įsakymu. Vadinasi, tą patį darbą dirbantys specialistai gali gauti skirtingą atlyginimą.
Tokiu būdu nuo spalio 1 d. „Šilutės balduose“ atsirado šios keturios pareigybės: gamybos darbininkas, operatorius, vyresnysis operatorius ir vadovaujantis operatorius. „Nuo šiol visiems „Šilutės baldų“ specialistams, atsižvelgdami į jų kvalifikaciją, nustatėme pareigybes, o darbuotojų atlygis priklausys ir nuo pareigybės valandinio tarifo, kurių kiekvienas turės net tris skirtingus. Jie nustatomi atsižvelgiant į darbuotojo rezultatus bei tobulėjimą. Bus peržiūrimi mažiausiai du kartus per metus“, – pasakojo AB „Šilutės baldai“ direktorė, pabrėždama, kad nebuvo nė vieno darbuotojo, kuriam įdiegus naująją atlygio sistemą darbo užmokestis sumažėtų. Geriausiems specialistams be jokių kategorijų egzaminų jis padidėjo iki 30 proc. Vidutinis „Šilutės baldų“ darbuotojų darbo užmokestis šiuo metu yra beveik 800 eurų.
Vadovė tikisi, kad naujoji atlygio sistema motyvuos jau dirbančiuosius įmonėje ir pritrauks naujų darbuotojų.

Bedrovės vadovė Asta Dijokienė demonstruoja naujos kolekcijos baldus.

Naujos technologijos
Padalinių vadovės pasakojo, kad visi „Šilutės baldų“ gamybos darbuotojai yra apdrausti nelaimingų atsitikimų draudimu, kuris galioja ir jų nedarbo metu, ištisas 24 val. per parą, visą savaitę, tiek darbe, tiek namuose, būnant Lietuvoje ar užsienyje. Papildomai įmonės darbuotojams dotuojamas maitinimas, apmokamos pagrindinės stomatologo paslaugos, jie aprūpinami darbo drabužiais ir avalyne, transportu į darbą ir atgal.
Įgyvendinamos ir kvalifikacijos kėlimo bei mokymo programos. Visos šios sąlygos darbuotojams leidžia tobulėti ir, pasak vadovės, daugiau uždirbti. „Stengiamės ne tik sukurti geriausias sąlygas darbui ir tobulėjimui, bet ir palengvinti visus procesus. Nuolat investuojame į naujas technologijas. Tai leidžia padidinti našumą ir kartu automatizuoti fiziškai sunkius darbus, kuriuos anksčiau turėdavo daryti žmonės“, – pasakojo A. Dijokienė.
Baldų gamybos įmonės direktorė didžiuojasi, kad įdiegtos visos pagrindinės gamybos technologijos, kurios leidžia patiems pagaminti sudėtingą produktą. Bendrovės specialistai patys kuria įvairius techninius sprendimus ir savo jėgomis pasigamina tam reikalingą įrangą. Šiemet paleista nauja automatizuota lentų rūšiavimo linija. Šiam darbui nebereikia žmonių, darbuotojai nukreipti į kitus gamybos barus. „Ši linija unikali – ją suprojektavo patys „Šilutės baldų“ specialistai, o pagamino viena Lietuvos įmonė“, – pasakojo AB „Šilutės baldai“ direktorė A. Dijokienė.
Artimiausiu metu AB „Šilutės baldai“ planuoja įdiegti dar dvi naujas technologijas.
Metų iššūkis
Itin reikšmingu įvykiu baldininkai vadina tai, kad patys sukūrė sudėtingos stalo kojos gamybos technologiją. Šios baldų detalės gaminamos iš beržo masyvo, įvelkamos lukštu ir apdailinamos purškimo linijoje. Anot A. Dijokienės, šių stalo kojų gamybos technologija gana sudėtinga, mat kojų forma – lenkta.
„Visų pirma turėjome sukurti technologiją, kaip tai pagaminti. Pavyko vien savo jėgomis pasigaminti aštuonis įrenginius šiam procesui. Tai įgyvendinome per keturis mėnesius“, – informavo direktorė, pridurdama, kad tai pavyko tik profesionalios komandos dėka.

Per pastaruosius penkerius metus į AB „Šilutės baldai“ gamybą investuota 10 mln. eurų. Ypač veiklą suaktyvino prieš trejus metus atnaujintas medžio masyvo cechas, kur gamyba, lyginant su praėjusių metų tokiu pat laikotarpiu, padidėjo 50 proc.
Įmonės pardavimai per pirmuosius devynis 2017 m. mėnesius išaugo 15,6 proc. Planuojama, kad šiemet gaminių bus patiekta už 39,4 mln. eurų. Gaminiai iš Šilutės keliauja į JAV, Didžiąją Britaniją, Kiniją, Vokietiją, Azijos šalis, Švediją, Dominikos Respubliką, Izraelį, Japoniją, Australiją ir kt.
Šiuo metu įmonėje dirba per 750 darbuotojų.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šokių grupės „Juknaičiai“ sėkmė konkurse „Pora už poros“

Dvi dienas Prienuose vyko konkursinio festivalio „Pora už poros“ nacionalinis turas. Smagiame, spalvingame renginyje laureato vardą pelnyti siekė per šešiasdešimt liaudiškų šokių grupių iš visos šalies ir lietuvių bendruomenių Seinuose bei Punske (Lenkija) šokių kolektyvai.  Konkurse dalyvavo ir Šilutės rajono vyresnio amžiaus žmonių liaudiškų šokių grupė „Juknaičiai“, pasirodymas sulaukė pripažinimo ir gero įvertinimo. Šis konkursas vyksta kas ketveri metai. Juknaitiškių kolektyvas šiame konkurse dalyvauja nuo pat 1997 metų. Nuolatos pelnydavo prizines vietas, o 2001 ir 2005 metais tapo laureatais. Sėkmė

Žemės ūkis: paverskite savo darbą ekologiškesniu su nauja elektronine įranga

Šalies ūkininkai nėjo ilgą kelią tobulindami ūkininkavimą, ieškodami ekologiškų sprendimų ir geros įrangos. Pagrindinė ir sunkiausia užduotis – palengvinti ūkininkavimą ir ekonomiškiau dirbti.  Šią tinkamo ūkininkavimo užduotį puikiai vykdo UAB „Audrokesta“. Įmonės būstinė yra Šakiuose, su atsarginių detalių parduotuve, eksponuojama nauja ir sena žemės ūkio technika, naujausios gręžimo mašinos, purkštuvai, žemės dirbimo mašinos ir kt. Teikiamos ir logistikos paslaugos. UAB „Audrokesta“ atidarė atsarginių detalių parduotuvę Šiauliuose ir turi tolesnių plėtros planų-su filialais kituose regionuose. UAB „Audrokesta“ taip pat yra vienintelis

Kryžius primins KGB nukankintas aukas

Vakar (spalio 24 d.) Vilkyškiuose, Šv. Onos bažnyčioje, šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Po pamaldų šventoriuje buvo pašventintas 8 metrų aukščio ąžuolinis kryžius, skirtas šios bažnyčios rūsiuose sovietinių KGB smogikų nukankintoms aukoms atminti.  Aukštąjį kryžių sumeistravo Plungės krašto kryždirbys Antanas Vaškys, gyvenantis Plokščių kaime. Tinklaraščiui bernardinai.lt jis pasakęs: „Aš darau taip, kaip mūsų patriarchas Svirskis įvedė madą, kai kryžius, koplytstulpis ir skulptūra drožiami iš to paties medžio gabalo. Dauguma meistrų jau dirbame tokiu principu. Nes ir darbai dabar

Šiandien – Lietuvos Konstitucijos diena

Konstitucijos

Šiandien, spalio 25-ąją minime 29-ąsias Nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos metines, jau penkioliktą kartą surengtas Konstitucijos egzaminas.  Nugalėtojų laukia specialus Prezidento Gitano Nausėdos įsteigtas prizas, taip pat jie bus apdovanoti Teisingumo ministerijos prizais. Per keturiolika Konstitucijos egzamino gyvavimo metų konstitucines žinias pasitikrino apie 400 tūkst. žmonių – maždaug kas septintas Lietuvos pilietis. Dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija (lot. constitutio „nustatymas“) buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume.  Tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos

Taip pat skaitykite