„Šilutės baldų“ kieme – Atvelykio linksmybės

Tradiciškai po pirmosios Velykų savaitės akcinės bendrovės „Šilutės baldai“ bendruomenė švenčia Atvelykį. Saulėtą pirmadienio popietę kone visi baldininkai rinkosi kieme šventinėms pramogoms: rideno margučius, kūrė Atvelykio dekoracijas, varžėsi įvairiausiose rungtyse, šoko ir dainavo…

Atvelykis – dar vadinamas Velykėlėmis arba vaikų Velykomis. Tai šventė, kurios metu aplankomi artimieji ir linksminamasi. „Tai vaikų linksmybių šventė,  o mes juk „Šilutės baldų“ vaikai. Tai turime atšvęsti ir pasilinksminti. Aišku, gamyba dabar sustojo, nors visi turime darbų. Dabar pamirškime planus, pabūkime tais vaikais, pabūkime drauge“, – šventinę popietę praleisti drauge kolektyvą kvietė AB „Šilutės baldų“ direktorius Eimantas Jankauskas.

„Vien darbu gyvas nebūsi“

Tądien įmonės gamybos linijos stabtelėjo kelioms valandoms. vadovas dėl to nesisielojo, atvirkščiai – pats aktyviai dalyvavo šventės rungtyse: linksmai nusiteikęs rideno kiaušinius ir mėtė į krepšinį. Anot direktoriaus, ši ir kitos panašios šventės suartina kolektyvą, nuteikia geresniam darbui, praskaidrėja nuotaika.

„Pas mus vien darbas ir darbas, o juk vien juo gyvas nebūsi. Šią švente siekiame bendruomeniškumo. Žmonės nori švęsti, o švęsti dažniausiai nėra kada, todėl mes stengiamės  bent akimirką paversti švente. Aišku, nukenčia darbas, tačiau verta vien dėl būvimo visiems drauge, įspūdžių ir patirtų emocijų. Kuo daugiau tokių švenčių, tuo kolektyvas bus linksmesnis ir motyvuotas darbui“, – atviravo E. Jankauskas. Jo teigimu, įmonė siekia suburti kolektyvą, kurio nariai jaustųsi laisvai ir nebūtų vien spaudžiami dirbti.

„Mes visi turime užduotis, kurias reikia atlikti, tačiau jeigu švenčiame, tai švenčiame –  dovanojame šypsenas vienas kitam, šokame, linksminamės“, – šventėje kalbėjo AB „Šilutės baldų” vadovas.

Atvelykio pramogos

Šiemet įmonės kolektyvas sugalvojo gausybę spalvingų ir intriguojančių Atvelykio linksmybių. Darbuotojai kūrybiškumą demonstravo mažųjų Velykėlių dirbtuvėse. Iš viso dalyvavo 25 dalyviai, kurie gamino Atvelykio dekoracijas iš įvairiausių medžiagų: medžio, popieriaus, putplasčio, kaštonų, sąvaržėlių… Po pusvalandį trukusio darbo, sukurtos net 5 puošmenos, iš kurių viena buvo išrinkta pačia įspūdingiausia.

Taip pat darbuotojai svaidė kiaušinius „Dedeklių“ ritulyje, rideno margučius. Šioje rungtyje dalyvavo 35 dalyviai, tačiau tik vienam iš jų pavyko margutį nuridenti net 5 metrus ir 55 centimetrus – tai padarė Alfonsas Krakys. Tiesa, tik keliais centimetrais nuo jo atsiliko Matriona Jakas, nuridenusi kiaušinį 5,50 metro.

Šventėje išrinkti gražiausias, spalvingiausias, inovatyviausias ir keisčiausias margutis, kuriuos gamino patys darbuotojai namuose. Margučių kabėjo ir ant pačių sukurto Velykų medžio.

Išrinktas ir taikliausias darbuotojas, kuriam puikiai sekėsi pataikyti kamuolį į krepšinį.

Visų rungčių nugalėtojai buvo apdovanoti prizais ir siurprizais. Netrukus vėl visi sugūžėjo prie darbų, užtat kupini įspūdžių ir geros nuotaikos.

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po