„Šilutės baldų“ kieme – Atvelykio linksmybės

Tradiciškai po pirmosios Velykų savaitės akcinės bendrovės „Šilutės baldai“ bendruomenė švenčia Atvelykį. Saulėtą pirmadienio popietę kone visi baldininkai rinkosi kieme šventinėms pramogoms: rideno margučius, kūrė Atvelykio dekoracijas, varžėsi įvairiausiose rungtyse, šoko ir dainavo…

Atvelykis – dar vadinamas Velykėlėmis arba vaikų Velykomis. Tai šventė, kurios metu aplankomi artimieji ir linksminamasi. „Tai vaikų linksmybių šventė,  o mes juk „Šilutės baldų“ vaikai. Tai turime atšvęsti ir pasilinksminti. Aišku, gamyba dabar sustojo, nors visi turime darbų. Dabar pamirškime planus, pabūkime tais vaikais, pabūkime drauge“, – šventinę popietę praleisti drauge kolektyvą kvietė AB „Šilutės baldų“ direktorius Eimantas Jankauskas.

„Vien darbu gyvas nebūsi“

Tądien įmonės gamybos linijos stabtelėjo kelioms valandoms. vadovas dėl to nesisielojo, atvirkščiai – pats aktyviai dalyvavo šventės rungtyse: linksmai nusiteikęs rideno kiaušinius ir mėtė į krepšinį. Anot direktoriaus, ši ir kitos panašios šventės suartina kolektyvą, nuteikia geresniam darbui, praskaidrėja nuotaika.

„Pas mus vien darbas ir darbas, o juk vien juo gyvas nebūsi. Šią švente siekiame bendruomeniškumo. Žmonės nori švęsti, o švęsti dažniausiai nėra kada, todėl mes stengiamės  bent akimirką paversti švente. Aišku, nukenčia darbas, tačiau verta vien dėl būvimo visiems drauge, įspūdžių ir patirtų emocijų. Kuo daugiau tokių švenčių, tuo kolektyvas bus linksmesnis ir motyvuotas darbui“, – atviravo E. Jankauskas. Jo teigimu, įmonė siekia suburti kolektyvą, kurio nariai jaustųsi laisvai ir nebūtų vien spaudžiami dirbti.

„Mes visi turime užduotis, kurias reikia atlikti, tačiau jeigu švenčiame, tai švenčiame –  dovanojame šypsenas vienas kitam, šokame, linksminamės“, – šventėje kalbėjo AB „Šilutės baldų” vadovas.

Atvelykio pramogos

Šiemet įmonės kolektyvas sugalvojo gausybę spalvingų ir intriguojančių Atvelykio linksmybių. Darbuotojai kūrybiškumą demonstravo mažųjų Velykėlių dirbtuvėse. Iš viso dalyvavo 25 dalyviai, kurie gamino Atvelykio dekoracijas iš įvairiausių medžiagų: medžio, popieriaus, putplasčio, kaštonų, sąvaržėlių… Po pusvalandį trukusio darbo, sukurtos net 5 puošmenos, iš kurių viena buvo išrinkta pačia įspūdingiausia.

Taip pat darbuotojai svaidė kiaušinius „Dedeklių“ ritulyje, rideno margučius. Šioje rungtyje dalyvavo 35 dalyviai, tačiau tik vienam iš jų pavyko margutį nuridenti net 5 metrus ir 55 centimetrus – tai padarė Alfonsas Krakys. Tiesa, tik keliais centimetrais nuo jo atsiliko Matriona Jakas, nuridenusi kiaušinį 5,50 metro.

Šventėje išrinkti gražiausias, spalvingiausias, inovatyviausias ir keisčiausias margutis, kuriuos gamino patys darbuotojai namuose. Margučių kabėjo ir ant pačių sukurto Velykų medžio.

Išrinktas ir taikliausias darbuotojas, kuriam puikiai sekėsi pataikyti kamuolį į krepšinį.

Visų rungčių nugalėtojai buvo apdovanoti prizais ir siurprizais. Netrukus vėl visi sugūžėjo prie darbų, užtat kupini įspūdžių ir geros nuotaikos.

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų