„Šilutės baldų“ dovanotu stalu naudosis į Lietuvą atvykęs popiežius

AB „Šilutės baldai“ komanda, pagaminusi unikalų liturginį stalą–spintą, kuriuo naudosis į Lietuvą atvykęs popiežius.

„Tai unikalus stalas. Vienintelis toks pasaulyje. Esame atlikę daug įvairių individualių užsakymų, tačiau tokio dydžio, sudėtingumo ir nepaprastos svarbos gaminio dar nebuvo tekę gaminti. Mūsų kolektyvui tai didelė garbė“, – sakė AB „Šilutės baldai“ direktorius Eimuntas Jankauskas, rodydamas dar iš Eksperimentinio baro gamybinių patalpų neiškeliavusį didžiulį (150 x 300 cm) stalą.

Gaminys įspūdingas ne vien savo dydžiu, bet ir visa išvaizda ir konstrukcija. Dar labiau norisi paliesti juodą aksomą, kuriuo padengtas stalviršis, sužinojus, kad tai liturginis baldas, prie kurio stovės Romos katalikų bažnyčios popiežius Pranciškus jo vizito į Lietuvą metu.

AB „Šilutės baldai“ direktorius Eimuntas Jankauskas ir technologas Viktoras Sverdlenko atkreipė dėmesį, kad prieš naudojant stalviršio aksomas turėtų būti dailiai „pašukuojamas“.

„Koks buvo didžiausias iššūkis? Didžiausias iššūkis – imtis gaminti tokį gaminį. Sunkiausia pradžia: kaip darom, iš ko darom, konstrukciniai sprendimai… Vėliau kibo į darbą Viktoras (įmonės technologas Viktoras Sverdlenko), mes juo visiškai pasitikime. Nuo liepos pradėjome ieškoti sprendimų, derinti spalvas, projektuoti konstrukcijas…“ – pridūrė „Šilutės baldų“ vadovas E. Jankauskas.

Detalių nurodymų, kaip turėtų atrodyti, kokių gabaritų būti ir kokias funkcijas atlikti specialus stalas–spinta, pateikė Kauno šv. Jurgio kankinio konvento Mažesniųjų brolių pranciškonų ordino vienuoliai. Estetinę baldo formą suteikė ir kompiuterinį stalo vaizdą sukūrė architektė Asta Prikockienė, kuri yra Kauno Bernardinų vienuolyno komplekso (Kauno šv. Jurgio konvento) restauravimo darbų projekto autorė.

O jau pačią stalo konstrukciją kūrė ir medžiagas parinko „Šilutės baldų“ eksperimentinio baro meistrai. Trumpam išjungę gamybos stakles ir sustoję bendrai nuotraukai, jie sakę jautę didžiulę atsakomybę meistraudami tokį neįprastą gaminį. Baro vadovė Valda Drukteinienė dar priduria, kad viskas gerai sekėsi, nes tarsi jautę kažkieno palaikymo jėgą iš aukštybių…

Eksperimentinio baro meistrai yra pagaminę ne vieną vienetinį baldą. Dešinėje – baro vadovė Valda Drukteinienė.

Išskirtinio sudėtingumo baldo visi dydžiai – nestandartiniai, tad reikėjo specialiai jam gaminti medienos ruošinius, lankstus, furnitūrą. Antras iššūkis buvo konstrukcinių detalių gausa – daug skirtingos paskirties stalčių, vietų daiktams pasidėti, pvz., vienas stalčius šiame balde sveria net 20 kilogramų.

Visas stalas ištapytas vienuolyne rastais XVI a. sienų tapybos elementų motyvais – čia ir gyvybės medis, paukščiai, susiję su garsiuoju šv. Pranciškaus pamokslu paukščiams.

„Kurdami stalą–spintą turėjome pagrindinę idėją – ne atnešti ką nors naujo, o panaudoti tai, kas būdinga visam senajam konventui – Šv. Jurgio kankinio bažnyčios ir vienuolyno ansambliui.

Stalas–spinta, skirtas liturginiams rūbams ir liturginiams indams, unikalus tuo, kad bus statomas patalpos –  Šv. Jurgio konvento zakristijos centre, kad nebūtų užstojama archainė sienų tapyba. Ši tradicija pasikeitė tik apie XIX a., kai liturginiams reikmenims spintas pradėta statyti patalpų šone, prie sienos“, – paaiškino viešųjų ryšių vadovė V. Dunauskienė.

Meninė baldo idėja – bažnytinės dailės istorijos menotyrininkės Rimos Valinčiūtės–Varnės.

 

Baldo tapyba – dailininkės restauratorės Rasos Kutkaitės.

 

Baldą sukūrė ir pagamino „Šilutės baldų“ meistrų komanda kartu su fabriko direktoriumi Eimuntu Jankausku ir technologu Viktoru Sverdlenko.

150×300 cm dydžio stalas bus perskirtas ažūrine tvorele, ant kurios – Pranciškonų observantų (mažųjų brolių pranciškonų) herbas – sukryžiuotos Jėzaus Kristaus ir šv. Pranciškaus rankos kryžiaus fone.

Pasiteiravus apie gaminio gamybos sąnaudas, Šilutės baldininkai atsakė: „Šis gaminys – mūsų dovana Mažesniųjų brolių pranciškonų ordinui – Kauno šv. Jurgio konventui, ryšium su Popiežiaus vizitu į Lietuvą. Dovanos pinigine išraiška nevertinamos…“

Petro Skutulo fotopasakojimas

Durelių ir stalčių, stalčiukų šiame stale–spintoje – gausybė.

 

 

 

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po