„Šilutės baldų“ dovanotu stalu naudosis į Lietuvą atvykęs popiežius

AB „Šilutės baldai“ komanda, pagaminusi unikalų liturginį stalą–spintą, kuriuo naudosis į Lietuvą atvykęs popiežius.

„Tai unikalus stalas. Vienintelis toks pasaulyje. Esame atlikę daug įvairių individualių užsakymų, tačiau tokio dydžio, sudėtingumo ir nepaprastos svarbos gaminio dar nebuvo tekę gaminti. Mūsų kolektyvui tai didelė garbė“, – sakė AB „Šilutės baldai“ direktorius Eimuntas Jankauskas, rodydamas dar iš Eksperimentinio baro gamybinių patalpų neiškeliavusį didžiulį (150 x 300 cm) stalą.

Gaminys įspūdingas ne vien savo dydžiu, bet ir visa išvaizda ir konstrukcija. Dar labiau norisi paliesti juodą aksomą, kuriuo padengtas stalviršis, sužinojus, kad tai liturginis baldas, prie kurio stovės Romos katalikų bažnyčios popiežius Pranciškus jo vizito į Lietuvą metu.

AB „Šilutės baldai“ direktorius Eimuntas Jankauskas ir technologas Viktoras Sverdlenko atkreipė dėmesį, kad prieš naudojant stalviršio aksomas turėtų būti dailiai „pašukuojamas“.

„Koks buvo didžiausias iššūkis? Didžiausias iššūkis – imtis gaminti tokį gaminį. Sunkiausia pradžia: kaip darom, iš ko darom, konstrukciniai sprendimai… Vėliau kibo į darbą Viktoras (įmonės technologas Viktoras Sverdlenko), mes juo visiškai pasitikime. Nuo liepos pradėjome ieškoti sprendimų, derinti spalvas, projektuoti konstrukcijas…“ – pridūrė „Šilutės baldų“ vadovas E. Jankauskas.

Detalių nurodymų, kaip turėtų atrodyti, kokių gabaritų būti ir kokias funkcijas atlikti specialus stalas–spinta, pateikė Kauno šv. Jurgio kankinio konvento Mažesniųjų brolių pranciškonų ordino vienuoliai. Estetinę baldo formą suteikė ir kompiuterinį stalo vaizdą sukūrė architektė Asta Prikockienė, kuri yra Kauno Bernardinų vienuolyno komplekso (Kauno šv. Jurgio konvento) restauravimo darbų projekto autorė.

O jau pačią stalo konstrukciją kūrė ir medžiagas parinko „Šilutės baldų“ eksperimentinio baro meistrai. Trumpam išjungę gamybos stakles ir sustoję bendrai nuotraukai, jie sakę jautę didžiulę atsakomybę meistraudami tokį neįprastą gaminį. Baro vadovė Valda Drukteinienė dar priduria, kad viskas gerai sekėsi, nes tarsi jautę kažkieno palaikymo jėgą iš aukštybių…

Eksperimentinio baro meistrai yra pagaminę ne vieną vienetinį baldą. Dešinėje – baro vadovė Valda Drukteinienė.

Išskirtinio sudėtingumo baldo visi dydžiai – nestandartiniai, tad reikėjo specialiai jam gaminti medienos ruošinius, lankstus, furnitūrą. Antras iššūkis buvo konstrukcinių detalių gausa – daug skirtingos paskirties stalčių, vietų daiktams pasidėti, pvz., vienas stalčius šiame balde sveria net 20 kilogramų.

Visas stalas ištapytas vienuolyne rastais XVI a. sienų tapybos elementų motyvais – čia ir gyvybės medis, paukščiai, susiję su garsiuoju šv. Pranciškaus pamokslu paukščiams.

„Kurdami stalą–spintą turėjome pagrindinę idėją – ne atnešti ką nors naujo, o panaudoti tai, kas būdinga visam senajam konventui – Šv. Jurgio kankinio bažnyčios ir vienuolyno ansambliui.

Stalas–spinta, skirtas liturginiams rūbams ir liturginiams indams, unikalus tuo, kad bus statomas patalpos –  Šv. Jurgio konvento zakristijos centre, kad nebūtų užstojama archainė sienų tapyba. Ši tradicija pasikeitė tik apie XIX a., kai liturginiams reikmenims spintas pradėta statyti patalpų šone, prie sienos“, – paaiškino viešųjų ryšių vadovė V. Dunauskienė.

Meninė baldo idėja – bažnytinės dailės istorijos menotyrininkės Rimos Valinčiūtės–Varnės.

 

Baldo tapyba – dailininkės restauratorės Rasos Kutkaitės.

 

Baldą sukūrė ir pagamino „Šilutės baldų“ meistrų komanda kartu su fabriko direktoriumi Eimuntu Jankausku ir technologu Viktoru Sverdlenko.

150×300 cm dydžio stalas bus perskirtas ažūrine tvorele, ant kurios – Pranciškonų observantų (mažųjų brolių pranciškonų) herbas – sukryžiuotos Jėzaus Kristaus ir šv. Pranciškaus rankos kryžiaus fone.

Pasiteiravus apie gaminio gamybos sąnaudas, Šilutės baldininkai atsakė: „Šis gaminys – mūsų dovana Mažesniųjų brolių pranciškonų ordinui – Kauno šv. Jurgio konventui, ryšium su Popiežiaus vizitu į Lietuvą. Dovanos pinigine išraiška nevertinamos…“

Petro Skutulo fotopasakojimas

Durelių ir stalčių, stalčiukų šiame stale–spintoje – gausybė.

 

 

 

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame