„Šilutės baldų“ dovanotu stalu naudosis į Lietuvą atvykęs popiežius

AB „Šilutės baldai“ komanda, pagaminusi unikalų liturginį stalą–spintą, kuriuo naudosis į Lietuvą atvykęs popiežius.

„Tai unikalus stalas. Vienintelis toks pasaulyje. Esame atlikę daug įvairių individualių užsakymų, tačiau tokio dydžio, sudėtingumo ir nepaprastos svarbos gaminio dar nebuvo tekę gaminti. Mūsų kolektyvui tai didelė garbė“, – sakė AB „Šilutės baldai“ direktorius Eimuntas Jankauskas, rodydamas dar iš Eksperimentinio baro gamybinių patalpų neiškeliavusį didžiulį (150 x 300 cm) stalą.

Gaminys įspūdingas ne vien savo dydžiu, bet ir visa išvaizda ir konstrukcija. Dar labiau norisi paliesti juodą aksomą, kuriuo padengtas stalviršis, sužinojus, kad tai liturginis baldas, prie kurio stovės Romos katalikų bažnyčios popiežius Pranciškus jo vizito į Lietuvą metu.

AB „Šilutės baldai“ direktorius Eimuntas Jankauskas ir technologas Viktoras Sverdlenko atkreipė dėmesį, kad prieš naudojant stalviršio aksomas turėtų būti dailiai „pašukuojamas“.

„Koks buvo didžiausias iššūkis? Didžiausias iššūkis – imtis gaminti tokį gaminį. Sunkiausia pradžia: kaip darom, iš ko darom, konstrukciniai sprendimai… Vėliau kibo į darbą Viktoras (įmonės technologas Viktoras Sverdlenko), mes juo visiškai pasitikime. Nuo liepos pradėjome ieškoti sprendimų, derinti spalvas, projektuoti konstrukcijas…“ – pridūrė „Šilutės baldų“ vadovas E. Jankauskas.

Detalių nurodymų, kaip turėtų atrodyti, kokių gabaritų būti ir kokias funkcijas atlikti specialus stalas–spinta, pateikė Kauno šv. Jurgio kankinio konvento Mažesniųjų brolių pranciškonų ordino vienuoliai. Estetinę baldo formą suteikė ir kompiuterinį stalo vaizdą sukūrė architektė Asta Prikockienė, kuri yra Kauno Bernardinų vienuolyno komplekso (Kauno šv. Jurgio konvento) restauravimo darbų projekto autorė.

O jau pačią stalo konstrukciją kūrė ir medžiagas parinko „Šilutės baldų“ eksperimentinio baro meistrai. Trumpam išjungę gamybos stakles ir sustoję bendrai nuotraukai, jie sakę jautę didžiulę atsakomybę meistraudami tokį neįprastą gaminį. Baro vadovė Valda Drukteinienė dar priduria, kad viskas gerai sekėsi, nes tarsi jautę kažkieno palaikymo jėgą iš aukštybių…

Eksperimentinio baro meistrai yra pagaminę ne vieną vienetinį baldą. Dešinėje – baro vadovė Valda Drukteinienė.

Išskirtinio sudėtingumo baldo visi dydžiai – nestandartiniai, tad reikėjo specialiai jam gaminti medienos ruošinius, lankstus, furnitūrą. Antras iššūkis buvo konstrukcinių detalių gausa – daug skirtingos paskirties stalčių, vietų daiktams pasidėti, pvz., vienas stalčius šiame balde sveria net 20 kilogramų.

Visas stalas ištapytas vienuolyne rastais XVI a. sienų tapybos elementų motyvais – čia ir gyvybės medis, paukščiai, susiję su garsiuoju šv. Pranciškaus pamokslu paukščiams.

„Kurdami stalą–spintą turėjome pagrindinę idėją – ne atnešti ką nors naujo, o panaudoti tai, kas būdinga visam senajam konventui – Šv. Jurgio kankinio bažnyčios ir vienuolyno ansambliui.

Stalas–spinta, skirtas liturginiams rūbams ir liturginiams indams, unikalus tuo, kad bus statomas patalpos –  Šv. Jurgio konvento zakristijos centre, kad nebūtų užstojama archainė sienų tapyba. Ši tradicija pasikeitė tik apie XIX a., kai liturginiams reikmenims spintas pradėta statyti patalpų šone, prie sienos“, – paaiškino viešųjų ryšių vadovė V. Dunauskienė.

Meninė baldo idėja – bažnytinės dailės istorijos menotyrininkės Rimos Valinčiūtės–Varnės.

 

Baldo tapyba – dailininkės restauratorės Rasos Kutkaitės.

 

Baldą sukūrė ir pagamino „Šilutės baldų“ meistrų komanda kartu su fabriko direktoriumi Eimuntu Jankausku ir technologu Viktoru Sverdlenko.

150×300 cm dydžio stalas bus perskirtas ažūrine tvorele, ant kurios – Pranciškonų observantų (mažųjų brolių pranciškonų) herbas – sukryžiuotos Jėzaus Kristaus ir šv. Pranciškaus rankos kryžiaus fone.

Pasiteiravus apie gaminio gamybos sąnaudas, Šilutės baldininkai atsakė: „Šis gaminys – mūsų dovana Mažesniųjų brolių pranciškonų ordinui – Kauno šv. Jurgio konventui, ryšium su Popiežiaus vizitu į Lietuvą. Dovanos pinigine išraiška nevertinamos…“

Petro Skutulo fotopasakojimas

Durelių ir stalčių, stalčiukų šiame stale–spintoje – gausybė.

 

 

 

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje pristatyti vardiniai dainininkės Ingos Valinskienės kvepalai „Aš laimINGA“

Balandžio 17-ąją, šilutiškiai turėjo unikalią progą išbandyti garsių, talentingų parfumerijos autorių sukurtus kvepalus. Šv. Velykų išvakarėse išskirtinio dizaino drabužių parduotuvėje „Stilinga kišenė” surengta kvepalų diena. Tądien Pamario krašto moterys kartu su aromatų verslo ir dėvėjimo eksperte Edita Vigelyte kalbėjosi apie kvepinimosi įpročius, parfumerinę etiką, tradicijas ir naujoves. Viena jų – pristatyti garsaus parfumerio Aisčio Mickevičiaus sukurti vardiniai, dainininkės, laidų vedėjos Ingos Valinskienės, kvepalai „Aš laimINGA“. Išskirtinai „kvepiantis“ interviu „Pamariui“ su Edita Vigelyte: –Šilutėje svečiuojatės ne pirmą kartą. Kartu su „Stilingos

Su Seimo nariu – apie referendumus ir Velykas

Trys savaitės beliko iki Lietuvos prezidento rinkimų ir tą pačią dieną, gegužės 12-ąją, rengiamų dviejų referendumų: dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Palyginus su įvykusių savivaldos rinkimų agitacijos mastais, kandidatų aktyvumu ir susitikimų su rinkėjais gausa, rengimosi gegužės 12 d. balsavimui beveik nesijaučia. Apie tai ir kitas aktualijas „Pamarys“ pakalbino Seimo narį Alfredą Stasį NAUSĖDĄ. Seimas pavasario sesiją pradėjo kovo 10 d., ji paprastai baigiasi birželio 30 d., tačiau bus pratęsta dėl prezidento rinkimų. Gegužės 12 d. –

Muziejuje pamokė kiaušinius marginti vašku

Balandžio 16-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradėjo veikti velykaičių marginimo dirbtuvės, į kurias atvykę smalsiausi Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai kartu su pedagoge Nijole Titiene mokėsi Mažosios Lietuvos velykinių kiaušinių dažymo meno. Velykaičių simboliai Muziejininkė–etnografė Asta Bartkevičiūtė papasakojo, jog anuomet kiaušinius margindavo vašku, keliomis spalvomis, supažindino su marginimo raštais, kurių kiekvienas turėjo tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, numargintas kiaušinis brūkšneliais, it paukščio pėdutėmis, simbolizavo auką. Jeigu kiaušinis buvo dažomas rombo forma, tai anuomet sakydavo, kad tai aktyvumo ženklas, o apskritimas – padeda