Šilutėje važinėjo vien elektra varomas retas automobilis „Tesla“

Kelias dienas Šilutės gatvėse buvo galima išvysti įdomų amerikietišką visiškai elektrinį automobilį „Tesla“. Lietuvoje tokių tėra vos keli, o ir pasaulyje jų dar nedaug. „Tesla“ – tai vienas iš ateities automobilių, gali būti, kad prie panašių transporto priemonių vairo ateityje persėsime visi.

Ponas Paulius su „Tesla“ važinėjo ir Šilutėje.

Savo „Teslą“ iš Norvegijos atvairavęs ponas Paulius sakė pats nesąs šilutiškis, tačiau iš mūsų miesto kilusi jo žmona. Jis atvyko į savo draugo Luko vestuves. Šį automobilį žmogus turi jau 1,5 metų ir nuvažiavo su juo 42 tūkst. km.
Automobilio savininkas pasakojo, kad važiuojant per Europą, surasti įkrovimo stotelių mašinai sunku nebuvo. Paspaudus specialų mygtuką, jų buvimo vietą didžiuliame ekrane parodo pats automobilis. Visiškai įkrautais akumuliatoriais galima nuvažiuoti apie 500 km. Akumuliatoriaus krovimas iki 80 proc. trunka apie pusvalandį, likę 20 proc. – dar tiek pat. Beje, specialiose „Teslos“ stotelėse elektros energija nieko nekainuoja, taigi, visą Europą jie pravažiavo veltui. Lietuvoje padėtis blogesnė, tačiau didelės bėdos nėra, nes akumuliatorius pasikrauti galima iš buitinio elektros tinklo, tik tai trunka visą naktį.
Iš negausaus savo brolių elektromobilių būrio „Tesla“ išsiskiria tuo, kad, priklausomai nuo modelio, su vienu įkrovimu galima nuvažiuoti 400-600 km. Su dauguma kitų – tik iki 200 kilometrų. Susimąstyti verčia tai, kad vidaus degimo variklio naudingumo koeficientas tėra apie 30-40 proc., o elektrinio – apie 85-90.

Įprastinių prietaisų automobilio viduje nėra. Vairuotoją ir keleivius supa skaitmeniniai ekranai.

Taigi, nuo šiuolaikinio automobilio savo efektyvumu elektromobilis skiriasi labiau, negu modernus vidaus degimo variklis nuo garo mašinos. „Tesla“ – brangi, tačiau Norvegijos, kur gyvena Paulius, valdžia taip sureguliavo kompensacijų mechanizmą, kad „Tesla“ atsieina ne brangiau, kaip bet kuris vidutinės klasės automobilis, pavyzdžiui „Volkswagen“ arba „Audi“. Tiesa, laikui bėgant, kompensacijas žadama mažinti.
Mažytis, arbūzo dydžio varikliukas turi tiek galios, kiek daugiacilindris sportinio automobilio agregatas. Tik skirtingai nuo vidaus degimo variklio, pagreitis išlieka ne tik pradėjus judėti, bet ir važiuojant bet kokiu greičiu. Įprastų analoginių prietaisų viduje nėra. Tik monitorių ekranai. Vienas pakeičia vairuotojui prietaisų skydelį, kitas, gerokai didesnis, atlieka daugybę įvairių skirtingų funkcijų, nuo pramogų iki navigacinių ir automobilio sistemų valdymo.

Vaidotas VILKAS

4 komentarai

  • Automanas

    Šaunuolis šeimininkas, kad pasirinko tokį išskirtinį ir ekologišką automobilį.

  • :D

    pasaulyje ju dar nedaug 😀 sujupkinot. Lietuva tikrai atsilikus. Norvegijoje su Tesla vazineja kas trecias gyventojas. Vien mano darbovieteje stovi 4 Teslos. Pries rasant straipsni reiketu labiau pasidometi informacija

  • Automanas

    Norvegijoje vidutinės klasės naujas automobilis, pavyzdžiui Volkswagen Passat su dyzeliniu varikliu kainuos 350tuks kr,o tu pačių metų Tesla arti 1milijono kronų.O vadinamos kompensacijos,pigesnis metinis mokestis,draudimas,nemokamas parkingas,neapmokestinamas keliu mokestis ir tai tik iki 2017m,po ju zadama jau mazinti tas kompensacijas.

  • Automanas 2

    Klausyk automanas nebepjauk grybo nuo kada passatai po 350 pradejokainuoti normali tesla 6000000
    Jei nezinot nepjaukit pievu ir vapse koks amaras ta straipsni parase ce norgej kiekviens by… Gal ta ta tesla nusipirkti nueini i salona ir nusiperki 😀

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Kviečiame teikti pasiūlymus Gyvūnų gerovės metams paminėti

Seimui 2022 m. paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kviečia visuomenę, socialinius partnerius, verslą pasidalinti idėjomis, kaip juos paminėti. Pasiūlymų laukiame iki rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu info@am.lt. Atrinktos priemonės bus įtrauktos į Gyvūnų gerovės metų minėjimo programą. „Aš norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes dėmesio šiai sričiai stokojama tiek iš valstybės, tiek iš piliečių. Juk, pripažinkim, kad dar požiūris į gyvį kaip į daiktą, nuosavybę, kažkokį madingą atributą, pelno nešėją labai gajus“, – pastebi aplinkos ministro patarėjas,

Prezidentas: sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikęs su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu aptarė karių įsitraukimą ekstremaliosios situacijos metu. Šalies vadovas teigiamai įvertino susitikimo metu krašto apsaugos ministro A. Anušausko pristatytus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, nustatančius konkrečius įgaliojimus, kuriuos kariai įgytų ekstremaliųjų situacijų metu, ir šių įgaliojimų įgijimo sąlygas. „Įstatymų pakeitimai leis kariams efektyviai prisidėti tiek saugant Lietuvos Respublikos sienas, tiek, poreikiui esant,

Taip pat skaitykite