Šilutėje populiariausias patiekalas – kebabai

Taip atrodo lėkštėje mažas kebabas, kurio kaina 2 €.

Vienas iš daugelio greito maisto patiekalų Lietuvoje – kebabai. Juos siūlančių užkandinių šalies miestuose yra tiek, kad sunku būtų visas ir suskaičiuoti. Per dešimt tokių užkandinių yra ir Šilutėje. Kebabai čia ypač populiarūs. Kol vietiniai prekybininkai džiaugiasi klestinčiu verslu, nes klientų netrūksta, sveikatos specialistai tokį maistą ragina vartoti saikingiau.

Kebabų verslas vis dar klesti
Šilutėje greito maisto užkandinių yra vos ne ant kiekvieno kampo. Kam tiek reikia? Ogi vietiniai verslininkai sako, kad klientų netrūksta nė vienam mieste dirbančiam užkandinių savininkui. Klientų sulaukia visi, jų vis gausėja. Prekybininkai pastebi, jog kai kurie gyventojai greito maisto užkandinėse lankosi beveik kasdien.

Kebabo pavadinimas kildinamas iš arabų kalbos žodžio kabab, kuris savo ruožtu kildinamas iš aramėjų kalbos (kabbābā), o šis – iš akadų kalbos kabābu („apdeginti“). Termino persiškas sinonimas buvo tabahajah.
Iš pradžių kebabas reiškė tiesiog keptą mėsą, o grilyje keptai mėsai buvo vartojamas terminas shiwa. Tik Osmanų laikais turkiškas žodis „kebabas“ ėmė reikšti praktiškai bet kokį termiškai apdorotą patiekalą, kuriame pagrindinis produktas yra mėsa.
Iš laisvosios enciklopedijos „VIKIPEDIJA“

Kebabų verslu užsiimantis vietinis verslininkas, nepanoręs sakyti savo pavardės, mielai sutiko pasidalinti savo patirtimi. Vos dveji metai greitą maistą tiekiantis vyras pastebėjo, kad tokį maistą valgo vis daugiau žmonių. Anot jo, dažniausiai per pietus, o kartais net ir vakare pavalgyti atvažiuoja šeimomis.
„Kai kurie vaikai nežino, kas yra naminiai kotletai, nes tėvai jiems negamina maisto namuose. Žmonės nebenori gaminti maisto, nes jiems daug patogiau ir greičiau atvažiuoti čia, sumokėti kelis eurus ir greitai bei skaniai pavalgyti“, – patirtimi dalijosi verslininkas.
Užkandinės savininkas sakė daugiausia klientų sulaukiantis rudenį ir pavasarį, o žiemą bei vasarą, ypač kai karštas oras, – žmonių mažiau. „Vis tiek išgyvenu“, – sakė graikiškais kebabais prekiaujantis vyras, per dieną jų parduodantis nuo 70 iki 150 porcijų. Tiesa, kebabų užkandinės kioskelis yra tolokai nuo centro, tačiau vis tiek sulaukia vis daugiau klientų. Anot savininko, kiek tada klientų per dieną sulaukia miesto centre įsikūrę maitintojai?
Pačiame centre esančios vienos iš pirmųjų užkandinės savininkė Daiva Davalgienė pritaria, kad verslas tikrai klesti. Užkandinės savininkė šiuo verslu užsiima jau šešeri metai. Pasak jos, nors greito maisto užkandinės vis dar populiarios, tačiau prieš dvejus metus kebabai buvo daug populiaresni.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (PSO), žmogaus sveikata 40-60 proc. priklauso nuo gyvensenos, 30-40 proc. – nuo aplinkos, 10-15 proc. – nuo paveldėjimo ir tik 8-10 proc. – nuo sveikatos apsaugos.
Mokslininkų duomenimis, mitybos įpročiai daro net 25-30 proc. įtaką sveikatai. PSO 2012 metais prognozavo, kad 2020 metais mirtingumas nuo lėtinių neužkrečiamų ligų gali išaugti net iki 73 proc.

„Kai mes kūrėme šį verslą, Šilutėje tai buvo tik trečia užkandinė, o dabar jų – visur. Žinoma, tada ir klientų buvo dvigubai daugiau nei šiuo metu, tačiau skųstis negalime – užsidirbame“, – atviravo verslininkė. – Per dieną pagaminame nuo 100 iki 200 porcijų, o prieš dvejus metus būdavo po 300-500 porcijų per dieną“.
D. Davalgienė pridūrė, kad daugelis nori kuo pigiau ir skaniau pavalgyti, o parduotuvėse maistas daug brangesnis nei vienas sotus kebabas…
Kas per daug – nesveika
Šiame patiekale yra mėsos, rupių miltų pitos (Pita – (arab.) – sirų duona: apskritas paplotėlis iš miežinių arba kvietinių miltų, populiarus Artimuosiuose Rytuose), įvairių daržovių. Kebabai gausiai skaninami padažais, turinčiais daug riebalų ir druskos. Kai kurie kartu patiekia ir aliejuje skrudintų bulvių.

Anot šilutiškių verslininkų, greito maisto užkandinėse dažniausiai valgo moksleiviai, darbuotojai bei tėvai su vaikais.

Ir patys užkandinių savininkai sutinka, jog dažnai valgyti greitą maistą nėra gerai. Verslininkė D. Davalgienė sakė, jog kai kurie klientai prašo patiekti maistą ir be padažo. Taip yra bent kiek sveikiau. „Vaikui kasdien tokio maisto negalima. Ir ne tik vaikui. Juk mėsa yra sūdyta, marinuota… Tai tarytum kasdien valgyti šašlykus“, – pastebėjo užkandinės savininkė.
Tokiam požiūriui pritaria ir medikai. Paklaustas Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus sakė, jog greito maisto valgymas nėra blogai, kai tai daroma saikingai: „Mityba yra vienas iš pagrindinių sveikatos šaltinių. O dar geriau – mityba ir sportas. Jei sportuojantis žmogus valgys tokį maistą kartais, nieko blogo neatsitiks, bet jei nuolatos – jau bus negerai“.
Pasak D. Steponkaus, maisto produktuose yra nemažai konservantų, stipriklių, kurie veikia žmogaus organizmą. Vyr. gydytojas įsitikinęs, kad jei iš praeities atsivežtume žmogų ir duotume jam pavalgyti, ko gero, po kokios savaitės jis ir numirtų… „Mes, medikai, stebimės, kai žmogui būna trūkęs apendicitas – nė vienas tyrimas to nerodo. Tai labai panašu, kaip prekybos centre esantis obuolys, kuris nuskintas yra prieš dvejus metus, o atrodo kaip ką tik…“ –pastebėjo medikas.
Dažnai kalbama, kad gausėja infarktų ir insultų, o to priežastis dažnu atveju būna nutukimas. Tačiau sveikatos specialistai su tuo nesutinka. „Žinoma, šių ligų gausėja, tačiau tam didesnę įtaką daro įvairūs žalingi faktoriai. Žinoma, tarp jų ir nejudrumas bei nutukimas“, – sakėD. Steponkus. Susidarė įspūdis, kad valgyti greitą maistą nėra mirtina blogybė, tik svarbu nepadauginti. Didesnė blogybė – valgyti nereguliariai ir nejudėti.
Kodėl jie tokie populiarūs?
Dietologai pastebi, kad greitas maistas populiarus vien todėl, kad šiuolaikinis žmogus neberanda laiko pietums. Problema – ne greiti užkandžiai, o laiko stygius. Tiesa, pagal įstatymą kiekvienam dirbančiam žmogui priklauso pietų pertrauka, tačiau kartais nepaisydamas nustatytų taisyklių žmogus pats nusprendžia, kada jam valgyti.
Greito maisto užkandinių savininkai pastebi, kad per pietus greitų užkandžių užsuka ne tik moksleiviai, – nors ir rečiau, bet perka ir statybininkai, kitų sričių darbuotojai. Anot D. Davalgienės, jiems reikia pavalgyti greitai, svarbu, kad būtų ir sotu, o juk kebabu galima sočiai užkąsti – ten ir daržovės, ir mėsa, ir bulvės. Su tuo sutinka ir vyr. gydytojas D. Steponkus:„Alkis per pietus yra kur kas baisiau negu greitas maistas pietums. Blogybė ta, jog daugelis prisikemša maisto sugrįžęs po darbo. Tai organizmui naudos neatneša“.
Daugėja nutukusiųjų
Tik kas antras Telšių, Klaipėdos ir Vilniaus apskričių gyventojas turi normalų kūno svorį, mažiausiai tokių yra Utenos apskrityje, daug antsvorį turinčių žmonių ir Klaipėdos apskrityje. Daugiausia nutukusių yra Šiaulių, o nepakankamą svorį turinčių – Alytaus apskrityse.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 2010 m. atlikto tyrimo duomenimis, antsvoris nustatytas pusei, o nutukimas – penktadaliui moterų. Nutukimas didėjo tiek tarp vidurinį ir žemesnį, tiek tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių vyrų.

PSO pateikta statistika šokiruoja – daugiau nei vienas milijardas pasaulio gyventojų turi antsvorio, o apie 300 milijonų suaugusiųjų yra kliniškai nutukę. Ypač aktuali nutukimo problema ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, daugiausiai nutukusių ir antsvorį turinčių asmenų gyvena JAV.

Nutukusių moterų dalis buvo mažiausia tarp aukštojo išsilavinimo moterų. Skirtumas tarp išsilavinimo grupių 1994 m. ir 2010 m. išliko panašus. Kaip ir kitose ES valstybėse, deja, taip pat ir Lietuvoje antsvoris ir nutukimas yra gana paplitę.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras skelbia, jog per pastaruosius tris dešimtmečius padaugėjo antsvorio ir nutukimo problemų turinčių Europos Sąjungos gyventojų. Tai rodo gyventojų netinkamos mitybos ir nepakankamo fizinio aktyvumo tendenciją. Dėl netinkamų gyvensenos įpročių ateityje gali padaugėti lėtinių ligų ir įvairių psichikos sveikatos sutrikimų.

Viktorija ŠIMKUTĖ

3 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais

Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2022-2023 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti. Atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito rekomenduojama neskirstyti rajonams. Vilko apsaugos planas įpareigoja nustatant sumedžiojimo limitą įvertinti besiveisiančių vilkų šeimų skaičių. Tyrimai rodo, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos. Vilko

Taip pat skaitykite