Šilutėje nerimsta politinės aistros

Kovo 25 d., trečiadienį, Šilutės rajono savivaldybėje užregistruoti du 9 Tarybos narių pareiškimai atleisti iš pareigų Savivaldybės administracijos direktorių, Socialdemokratų partijos rajono skyriaus vadovą Sigitą Šeputį ir administracijos direktoriaus pavaduotoją, partijos Tvarka ir teisingumas atstovę Inesą Murauskienę. Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu kovo 26 d., ketvirtadienį, turėjęs vykti Savivaldybės tarybos posėdis atšauktas ir perkeltas į balandžio 9 d.

Kova dėl valdžios – be pabaigos
Besibaigiančią ketverių metų kadenciją Šilutės r. savivaldybės taryba pasiekė Lietuvoje merų ir kitų vadovų keitimo rekordą. Meras V. Laurinaitis – jau ketvirtas meras šią kadenciją. Keisti ir kiti vadovai, išmokėta didelė suma biudžeto lėšų išeitinėms išmokoms. Praėjusį lapkritį buvo pareikštas nepasitikėjimas ir meru V. Laurinaičiu, tačiau jam atstatydinti pritrūko balsų. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, nepavykus merui pareikštai interpeliacijai, kita gali būti rengiama po pusės metų. Keisti administracijos direktorių, pavaduotojus yra paprasčiau: gavus mažiausiai 9 Tarybos narių siūlymą, tai svarstoma Tarybos posėdyje ir slaptu balsavimu priimamas sprendimas.
Nepasitikėjimas administracijos direktoriumi Sigitu Šepučiu ir jo pavaduotoja Inesa Murauskiene siejamas su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu panaikinti rinkimų rezultatus Šilutės rajone, nes nustatyta šiurkščių pažeidimų. Pažeidimais įtariami ir partijos Tvarka ir teisingumas atstovai. Socialdemokratai ir „tvarkiečiai“ rinkimuose laimėjo po 6 mandatus 25 narių Taryboje, o „tvarkietis“ V. Laurinaitis abuvo laimėjęs ir tiesioginius mero rinkimus.
Šilutės rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko pareigas ėjo socialdemokratų deleguotas Arvydas Gorodeckas. Anot šios partijos atstovų, A. Gorodeckas į šią komisiją buvo deleguotas, kai skyriui vadovavo Alvidas Šimelionis, kuris, praradęs daugumos skyriaus narių pasitikėjimą, visuotiniame susirinkime pralaimėjo lyderio rinkimus – nauju skyriaus pirmininku buvo išrinktas Sigitas Šeputis.
Keistas A. Jako elgesys
Vyksta ikiteisminis tyrimas dėl rinkimų komisijoje dingusių lipdukų išankstinio balsavimo vokams ženklinti, galbūt buvo atplėšinėti išankstinio balsavimo vokai, keista rinkėjų valia, vokai užklijuoti naujais lipdukais. Gavusi 9 skundus, VRK tikrino su balsavimu susijusių dokumentų (balsavimo biuletenių, vokų, lipdukų, kvitų) apskaitą ir nustatė šiurkščių pažeidimų. Aptikta biuletenių, kuriuose, balsuojant už socialdemokratų sąrašą, galėjo būti ta pačia ranka reitingavimo langeliuose surašyti tų pačių kandidatų numeriai.
Nepasitikėjimo S. Šepučiu ir I. Murauskiene pareiškimus pasirašė Š. Laužikas, V. Bubilienė, B. Kleinaitė ir A. Bumblauskienė, S. Stankevičius, J. Sauspreškis, A. Čeponis ir D. Pundžius ir A. Jakas. Iš 9 pareiškimus pasirašiusių politikų tik D. Pundžius, S. Stankevičius ir A. Jakas vėl buvo išrinkti į Savivaldybės tarybą, kiti rinkimuose dalyvavo, tačiau mandatų nelaimėjo.
Rinkimų rezultatai Šilutės rajone panaikinti dėl šiurkščių pažeidimų ne tik rinkimų komisijos darbe, bet ir dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo bei jų vežimo balsuoti. Vienas ikiteisminis tyrimas siejamas su galimai darytu neleistinu poveikiu rinkėjams partijos Tvarka ir teisingumas kandidato V. Laurinaičio naudai, kitas – su jau paminėtuoju A. Jaku. Šios pavardės buvo paminėtos VRK posėdyje. Šiedu kandidatai antrajame rinkimų ture kovėsi dėl mero posto, nugalėjo V. Laurinaitis. Panaikindama rinkimų rezultatus Šilutės rajone, VRK konstatavo tris pagrindinius argumentus: šiurkščius pažeidimus savivaldybės komisijos darbe, darytas poveikis rikėjų valiai perkant balsus ir vežant juos balsuoti.
Kai trečiadienį po pietų Savivaldybėje buvo užregistruoti minimi nepasitikėjimo pareiškimai, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas, dabartinis mero pavaduotojas Algirdas Gečas, rinkimuose vėl išrinktas Tarybos nariu, „Pamariui“ telefonu vertindamas susidariusią po rinkimų situaciją sakė, kad vakare vyks šios sąjungos skyriaus tarybos pasėdis, kuriame ir bus apsispręsta dėl interpeliacijų. Pasirodo, šios politinės jėgos lyderis A. Jakas tuo metu jau buvo pasirašęs užregistruotus pareiškimus…
Principingai vertinant socialdemokratus, „tvarkiečius“, gal ir A. Jakui bei jo vadovaujamam skyriui derėtų prisiimti politinę atsakomybę už galimai neskaidrią veiklą rinkimuose ir pasiūlyti trauktis iš mero pavaduotojo posto visuomeniniais pagrindais dirbančiam A. Gečui? Juk galimas balsų pirkimas ir kitoks rinkėjų valios įtakojimas irgi buvo svarūs argumentai, lėmę VRK sprendimą naikinti rinkimų rezultatus Šilutės rajone.

Nuomonės ir vertinimai
Audrius ENDZINAS, dvi kadencijas buvęs Seimo narys, Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas, dėl panaikintų rinkimų rezultatų netekęs mandato:
„Valdžios keitimas – nėra gėris. Bet keitimas paprastai turi priežastį. Pavyzdžių netrūktų ir Šilutės krašte. Dabartinė situacija prasta – dėl šiurkščių įstatymo pažeidimų panaikinti rinkimų rezultatai. Vargu ar tie pažeidimai atsitiktiniai. Rinkimų komisijos pirmininkas Arvydas Gorodeckas arba pats darė nusikaltimus, arba sudarė prielaidas nusikalsti. Kaip vertinti faktą, kad balsavimo apylinkė Liepų gatvėje gavo daugiau biuletenių negu yra balsuotojų? Dingo lipdukų, kuriais galima vėl užklijuoti atplėštą išankstinio balsavimo voką. Kas delegavo Arvydą Gorodecką? Socialdemokratų skyriaus pirmininkas. Manau, kad socialdemokratai, kurie šiuo metu yra mūsų, Liberalų sąjūdžio, koalicijos partneriai, turi prisiimti atsakomybę. To mes ir tikimės iš savo partnerių, todėl mūsų atstovai Taryboje nepasirašė nepasitikėjimo pareiškimo. Ir tikimės, kad savo neapsisprendimu socialdemokratai neprivers mūsų atstovų Taryboje balsuoti“.
Steponas KAZLAUSKAS, partijos Tvarka ir teisingumas narys, keturias kadencijas Savivaldybės tarybos narys, dėl panaikintų rinkimų rezultatų praradęs laimėtą mandatą:
„Tiesiog nepilnavertiškumas. Tai ne Sigito Šepučio padaryti pažeidimai, buvo ir dirbo atsakingas už tai žmogus. Rinkimų komisijos pirmininką pasiūlė socialdemokratai, tai ar jie dėl visko kalti?
Čia pat pakartotiniai rinkimai, beliko gal trys mėnesiai, tai ar dabar metas keisti direktorių? Gal jau rajono Taryboje nebeliko nei padorumo, nei nuovokos. Arvydo Jako pavardė irgi minima ikiteisminiuose tyrimuose, vis tiek su Sauliumi Stankevičiumi organizuoja, kaip „nuversti“ administracijos direktorių. Ar seniai Tarybos nariai posėdyje vieningai, ko nėra buvę, Sigitą Šeputį išrinko administracijos direktoriumi? Nesu girdėjęs, kad direktorius blogai dirba. Bjaurūs man tokie dalykai. Jau taip Lietuvoje Šilutė nuskambėjo, o čia vėl daro perversmą. Juk čia pat rinkimai“.
Algirdas GEČAS, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas, mero pavaduotojas, tris kadencijas rajono Tarybos narys, vėl buvo gavęs mandatą:
„Perversmų buvo daug, nepalaikiau dabartinio mero atstatydinimo. Tų perversmų jau užtenka. Bet yra kita medalio pusė. Gailėjausi nepalaikęs mero Vytauto Laurinaičio atstatydinimo, kai prasidėjo tie atvirukų gyventojams siuntimai ir visa kita, kas sietina su rengimusi rinkimams. Jaučiausi apgautas. Sigitą Šeputį administracijos direktoriumi išrinkome vieningai, pasitikėjimas buvo absoliutus. Kodėl kyla nepasitikėjimas? Tai susiję su rinkimais ir įtarimais, kurie mesti Arvydui Gorodeckui ir socialdemokratams. Čia tik vienas paaiškinimas. Tokiame kontekste gal ir galima suprasti pareikštą nepasitikėjimą. Mes skyriuje tarsimės, ar tam pritarti“.
Algirdas BALČYTIS, socialdemokratas, Savivaldybės mero pavaduotojas:
„Ar mes, socialdemokratai, dėl visko kalti?
Juk dirbo partijų ir kitų institucijų deleguotų dešimties atstovų rinkimų komisija – ji čia kalčiausia. Jei ką pastebėjo, kodėl tylėjo, kodėl griežtai pagal įstatymą nekontroliavo dokumentų apskaitos? Iš viso nesuprantu, už ką jie atsakingi, ką jie ten veikė, už ką jiems moka atlyginimus. Išeitų, kad jie čia niekuo dėti, o visa kaltė tenka tik, beje, jau ne socialdemokratui komisijos pirmininkui Arvydui Gorodeckui, visiems socialdemokratams.
VRK posėdyje, kai panaikino rinkimų rezultatus, socialdemokratų net nepaminėjo. Buvo paminėtos dvi politikų pavardės ir tai, kad jų naudai galimai pirkti rinkėjų balsai, kad rinkėjai vežti balsuoti. Vyksta keli ikiteisminiai tyrimai“.
Vincenta BUBILIENĖ, šešias kadencijas Savivaldybės tarybos narė, buvusi mero pavaduotoja, dėl nesutarimų skyriuje jau neatstovaujanti Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams, rinkimuose dalyvavusi visuomeninio rinkimų komiteto „Šilutės kraštas“ sąraše, kuris negavo nė vieno mandato:
„Tikrai vadovų kaitaliojimas nieko gero neduoda nei rajono Tarybai, nei rajono žmonėms. Kita vertus, rinkimuose padaryta šiurkščių pažeidimų. Negi vienas rinkimų komisijos primininkas galėjo daryti tokius grubius pažeidimus, jeigu nebūtų paliepimų ar susitarimų? Jei socialdemokratų skyriaus pirmininkas tai darė, turi trauktis ir iš pirmininko, ir iš administracijos direktoriaus pareigų. Bet vyksta ikiteisminiai tyrimai, dar neaišku, kokie bus rezultatai. Jei išaiškės, kad nekaltas, o jeigu veikė kartu… Manau, jeigu partija pasišiukšlino, turi trauktis ir nedalyvauti rinkimuose, net jeigu pirko tik kelis balsus. Tas išankstinis balsavimas apskritai nereikalingas, nes iš anksto balsuoti žmogui būtina rimta priežastis“.
Genovaitė KIMBRIENĖ, tris kadencijas buvusi Tarybos narė, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė, sėkmingai pasirodžiusi rinkimuose:
„Kiek jau tų interpeliacijų buvo, kai subėga po 1-2 atstovus iš partijų, susiderina interesus… Buvo interpeliacijų ir dėl noro užsidėti mero regalijas. Kaip jautėmės? Valstiečių partijos atstovai nepradėjome rengti nė vienos interpeliacijos. Kitas dalykas – politinis neraštingumas: vadovų kaita nenaudinga nei rajonui, nei Šilutei, nei savivaldai. Man nesiūlė pasirašyti nepasitikėjimo pareiškimo, aš to ir nesiruošiu daryti. Galime vieni kitus kaltinti, tačiau kaltė turi būti įrodyta. Kodėl nepasitikėjimo sulaukė vienos politinės jėgos atstovai, jeigu yra prisidirbę ir iš kitos? Yra įstatymai, vyksta tyrimai, kai bus paskelbtos išvados, tada ir paaiškės tikrieji kaltininkai“.
Vladas KAINOVAITIS, vieną kadenciją yra Tarybos narys, buvęs partijos Tvarka ir teisingumas narys, buvęs socialdemokratas, rinkimuose mandatą gavęs visuomeninio rinkimų komiteto „Už žmonių valdžią“ sąraše:
„Kaita, „vertimai“ nėra į naudą rajonui. Šis nepasitikėjimas nesiejamas su direktoriaus tiesioginiu darbu. Ši iniciatyva kilo iš Sauliaus Stankevičiaus pusės dėl pažeidimų per rinkimus, kai Arvydas Gorodeckas tiek prisidirbo. Ar jis toliau gali dirbti savivaldybėje?
Esu prieš vadovų „vertimus“, tačiau šįkart žmonės tai priims taip, kaip jiems išaiškinsime. Nuomonių bus įvairių. Vieni palaikys kaip žingsnį prieš korupciją, kiti pyks, kad nutrūks darbų tęstinumas. Sunku rasti vidurį. Negražiai pasielgė rinkimų komisijos pirmininkas, socialdemokratai turi prisiimti atsakomybę. Opozicija dirba savo darbą. Nuoširdžiai sakau, man nepatinka vadovų keitimai, bet ar šiuo atveju socialdemokratų lyderis gali toliau eiti direktoriaus pareigas, ar gali savivaldybėje dirbti susikompromitavęs Arvydas Gorodeckas?“
Darijus PUNDŽIUS, dvi kadencijas Tarybos narys, Darbo partijos atstovas, sėkmingai pasirodęs rinkimuose:
„Tai opozicijos ir valdančiosios daugumos kova, visų buvusių interpeliacijų tęsinys. Juk būti valdančiojoje daugumoje yra geriau. Ir žmonės pastebi, ir rinkimuose lengviau. Čia ir atsakymas. Mano asmeninė nuomonė yra tokia: priklausau partijai, esu jos frakcijos Taryboje narys, kas nuspręsta, sutarta, taip turiu elgtis.
Ką sakys žmonės? Žinote, kai esi administracijos vadovas, gali siūlyti atstovų į savivaldybės rinkimų komisiją, jei esi dar ir partijos skyriaus pirmininkas – dar siūlai partijos narių. Galimybės didesnės negu kitų. Kiekviena interpeliacija turi motyvą: gal pasisekus bus pliusų? Tai viena iš interpeliacijų priežasčių.“

Politikus kalbino Stasė SKUTULIENĖ

6 komentarai

  • Joo

    Įtartinai keistas tas Jakas. Akivaizdu jog jis savo veiksmais siekė sužlugdyti savivaldybės rinkimus, nes nalaimėjo,(skundą suraitė tik po to kai sužinojo II turo preliminarius rezultatus).Pregalės rinkimuose siekė ir nelegaliai gautais balsais. Dabar siekia sukelti destrukciją ir sumaištį be išeities savivaldybėje. Kyla abejonių ar jis iš viso turi sveiko proto.

  • rinkejas

    partijos susidirbo ,tai tegu buna pamoka ,per 25 metus nepriklausomybes kova vyko ne tarp partiju o tarp asmenu labai norejusio prilisti prie lovio apgaunat silutiskius rinkeju ,,,ju pavardes viems zinomos //////////////////////////////////////////////////////// rinkejei bukit budrus……….. nerinksiu nei vieno kandidato ,partijos kurios buvo buvo iskeltos……….

  • Kandis

    Skaitau politikierių išvedžiojimus ir svarstau, gal jie mano, kad mes kvaili ir nesuprantame, kad jie vėl puola dalintis kėdes, kad rinkimuose geriau sužibėtų? Šitie perversmai tai tik noras mus apmulkinti per pakartotinius rinkimus. Jakas pats prisidirbo, o štai pirmas kitus teisia. Tai įzulumas.

  • Ogi

    Duokit tam Jakui išsimiegoti, atsigauti, žmogus juk “pavargęs”…

  • Noriu

    Noriu visus išvaikyti, siulau rinkti parašus ir rašyti prezidentei, kad mes jau prisikentėjom nuo tokios valdžios, tegul įveda tiesioginį valdymą.

  • Primenu

    Purslaujat, o juk vėl tuos pacius buvote išsirinke, jeigu rinkimų nebūtų panaikine, vėl tie patys valdžioj sedetų. Akis prasikrapštykit, o ne vėją kelkit.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Seime – paroda skirta M. Jankaus muziejaus 40-mečiui Trečiadienį, spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų 1 aukšto galerijoje atidaryta paroda „Metai, darbai ir veidai“, skirta Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus veiklos 40-mečiui. Parodos atidaryme dalyvavo Seimo narė Aušrinė Norkienė, Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, jo pavaduotojas Edgaras Kuturys, M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, Pagėgių savivaldybės, muziejaus darbuotojai, kultūros ir meno žmonės. „Didžiuojuosi, kad ši paroda eksponuojama Seime. Už tai, kad Pagėgių kraštas garsinamas sostinėje, dėkoju muziejaus direktorei

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Taip pat skaitykite