Šilutėje nebedegina mazuto

Nuo šiol UAB „Šilutės šilumos tinklai“ šiluminę energiją gamina tik degindama biokurą. Tai leido padaryti įgyvendintas projektas „Šilutės miesto katilinės modernizavimas pastatant 10 MW šiluminės galios biokuro katilą“. Viso projekto vertė – 8,8 mln. Lt, 3,8 mln. Lt gauta iš 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos.
Dalis lėšų gauta iš šalies biudžeto, investuota bendrovės pinigų. Pastatytas ne tik naujas biokuro katilas, bet ir visa su jo eksploatavimu susijusi infrastruktūra – kuro sandėliai, medienos saugojimo aikštelės, svarstyklės ir kt.

Simbolinę atidarymo juostelę perkirpo (iš kairės) Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pirmininkas Vytautas Stasiūnas, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius Algis Šaulys ir Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.

Kodėl brangsta šiluma?
Naujasis katilas buvo paleistas praėjusių metų pabaigoje ir kurį laiką buvo bandomas ir derinamas. Oficialiai katilas perduotas eksploatuoti praėjusią savaitę. Iškilmių pradžioje UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius Algis Šaulys sulaukė Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojo Algirdo Balčyčio tiesmuko klausimo: „Kodėl vis modernizuojant katilinę ir šilumos perdavimo tinklus šiluma Šilutėje vis vien brangsta?“
Jam atsakęs bendrovės vadovas A. Šaulys tikino, kad anksčiau per metus būdavo sudeginama 12 tūkst. tonų mazuto. Jei taip būtų kūrenama iki šiol, mokėtume ne apie 20, kaip dabar, o apie 60 centų už kilovatvalandę šiluminės energijos. Nors Valstybinė kainų ir energetikos komisija ir suskaičiavo didesnes šilumos kainas, šiemet pavykę pigiai nusipirkti biokuro, todėl šiluma kol kas nebrangsianti.

Įgyvendintas projektas „Šilutės miesto katilinės modernizavimas pastatant 10 MW šiluminės galios biokuro katilą“. Viso projekto vertė – 8,8 mln. Lt, 3,8 mln. Lt gauta iš 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos.

 

Pradžia – Juknaičiuose
Susirinkusiems Šilutės šilumos tinklų bendrovės direktorius A. Šaulys priminė kelią, kurį teko nueiti modernizuojant šilumos ūkį.
Pirmasis šiaudais kūrenamas katilas buvo pastatytas prieš 14 metų Juknaičiuose. Tada buvę daug kalbų, kad tų šiaudų trūks, kad gyventojai šals. Tačiau katilas iki šiol veikia ir, anot A. Šaulio, visi patenkinti.
Po poros metų pirmas biokuro katilas atsirado ir Šilutės katilinėje, vėliau buvo pastatyti dar du. Nuo tada apie 80 proc. visos šiluminės energijos jau buvo gaminama deginant biokurą.
Statant energiją taupyti padedantį kondensacinį ekonomaizerį, jau buvo numatyta, kad dar atsiras ir naujas 10 MW galingumo biokuro katilas. „Kai šį katilą pradėjome eksploatuoti, šiluminė energija Šilutėje gaminama tik iš biokuro. Pinigai, kuriuos anksčiau išleisdavome pirkdami importinį mazutą, dabar atitenka vietiniams biokuro gamintojams“, – sakė A. Šaulys.
Jis prisiminė, kaip prieš 15 metų lankantis jau tada biokurą naudojusiose Skandinavijos šalyse, atrodė, kad tokiam pat lygiui pasiekti neužteks ir dviejų gyvenimų, o dabar jau ir pas mus yra taip pat, o kai kas net geriau padaryta.
Bendrovės direktorius už kokybišką darbą padėkojo katilą pagaminusiems UAB „Enerstena“, UAB „Žibų“ statybininkams ir visiems, kurie padirbėjo, kad Šilutėje pradėtų veikti naujas katilas.

Naujasis 10 MW biokuro katilas paleistas prieš gerą pusmetį, tačiau oficialiai priduotas eksploatuoti tik praėjusią savaitę.

Biokuro resursai
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pirmininkas Vytautas Stasiūnas šia proga kalbėjo: „Malonu girdėti, kad šiandien mes sakome gerus žodžius apie centralizuotą šilumos tiekimą. Jeigu toks susitikimas būtų vykęs prieš 15 metų, turbūt pusė kalbų būtų buvę, kaip atsikratyti centrinio šildymo ir pereiti prie individualaus… Ačiū skandinavams ir Vakarų šalims, kurios patarė išsaugoti ir modernizuoti centralizuotą šilumos tiekimą“.
Jis pasidžiaugė, kad Šilutė tapo vienu iš biokuro naudojimo Lietuvoje lyderių. Šiuo metu deginant biokurą šalyje pagaminama apie 35 proc. šiluminės energijos. Iki 2020 m. šis skaičius turėtų padidėti iki 85 proc. Anot V. Stasiūno, būta daug kalbų, kad degindami biokurą greitai iškirsime Lietuvos miškus. Paskaičiuota, kad per metus Lietuvoje užauga 17 milijonų kubinių metrų medienos, o panaudojame apie 7 milijonus. Ir deginama ne pati mediena, o jos atliekos.
Šilumos tiekėjų asociacijos pirmininkas sakė, kad tyrimais nustatyta, jog Lietuvoje per metus galima pagaminti tiek biomasės, kad ji prilygtų 2 milijonams tonų naftos. Sunaudojame tik pusę galimo išgauti biomasės kiekio, kitą dalį prarandame. V. Stasiūno manymu, užuot kasus ir eikvojus turimas naudingas žemės iškasenas, pirmiausia reikia išnaudoti biomasės resursus.
Šilumininkų asociacijos vadovas apgailestavo, kad pirmaudami ES šilumos ūkio modernizavimo srityje, esame paskutiniųjų gretose renovuodami daugiabučius. „Šilumos gamybos ir tiekimo renovacija apie 900 milijonų litų per metus sumažino šilumos gamybos kainas, tačiau dar 680 milijonų per metus galėtume sutaupyti, jeigu būtų renovuoti daugiabučiai“, – kalbėjo V. Stasiūnas.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sukčiai iš moters išviliojo beveik 37 tūkstančius eurų

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone, kuriuos tiria policijos pareigūnai. Sukčiavimo būdu iš moters, gim. 1952 m., buvo išviliota nemaža suma pinigų – 36 926 eurai. Rugpjūčio 12-16 d. Oželių k., Švėkšnos sen., iš miško technikos „John Deere 11“degalų bako pavogtas dyzelinis kuras. Nuostolis 210 eurų. Rugpjūčio 16 d. po pietų Uostadvario k., Rusnės sen., į griovį nuvažiavo automobilis „Nissan Almera“, kurį vairavo neblaivi (1,86 prom.) moteris, gim. 1964 m. Rugpjūčio 16 d. vakare bute Kintuose kilus konfliktui,

COVID-19: kodėl Šilutėje skiepija pasibaigusio galiojimo vakcina?

Paskambinusi moteris papasakojo, kad rugpjūčio 12 d., penktadienį, nuvyko į Šilutės pirminės sveikatos centrą skiepytis nuo COVID-19. Buvo užsiregistravusi prieš savaitę. Iš to paties buteliuko jau buvo paskiepyta žmonių, bet moterį sudomino vakcinos galiojimo laikas. Pasirodo, birželį jis jau pasibaigė, o skiepija dar ir rugpjūčio beveik vidury. Moteris skiepytis atsisakė. Situaciją aiškinomės su Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktore Lina Stanišauskiene. Įstaigos vadovė sakė, jog vakcinas parsiveža iš Klaipėdos, kartu yra gautas Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kad vakcina, kurios galiojimo

Karštą dieną atgaivins didelis ąsotis su šaltu vandeniu ir žiupsnelis vaizduotės

Termometro stulpeliams vasarą pasiekus aukščiausią tašką, labiausiai džiugina šviežias ir gaivus gėrimas. Malonaus skonio gėrimų labai nesunku paruošti ir namuose.   Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vilma Juodkazienė teigia, kad karštą dieną atsigaivinti ir atkurti skysčių pusiausvyrą organizme geriausiai padeda geriamasis vanduo. Tačiau norint, kad vanduo nepabostų, vertėtų jį paskaninti įvairiais gaiviais priedais. „Gali būti, kad daugeliui ne visada pavyksta įveikti rekomenduojamą vandens dienos normą, o tai ypač svarbu per karščius. Vis dėlto su žaisminga gėrimo versija privalomos 8 stiklinės, kurios

Perkate būstą nesusituokę. Ką būtina žinoti?

Bendrą gyvenimą pradedančių porų sprendimą įsigyti ar nuomotis būstą dažnai nulemia jų šeiminė padėtis. Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, susituokusieji būstus įsigyja 4 kartus dažniau nei gyvenantys neregistruotoje santuokoje. Kas atbaido poras nuo būsto įsigijimo ir į ką atkreipti dėmesį perkant NT nesusituokus, atsako ekspertė.   „Didesnę dalį perkančių būstą sudaro susituokusios arba bent susižadėjusios poros, kurios jaučiasi pakankamai drąsiai kartu pradėti ieškoti bendrų namų. Tačiau populiarėjant gyvenimui oficialiai neįregistravus poros santykių, vis dažniau sulaukiame

Taip pat skaitykite