Šilutėje nebedegina mazuto

Nuo šiol UAB „Šilutės šilumos tinklai“ šiluminę energiją gamina tik degindama biokurą. Tai leido padaryti įgyvendintas projektas „Šilutės miesto katilinės modernizavimas pastatant 10 MW šiluminės galios biokuro katilą“. Viso projekto vertė – 8,8 mln. Lt, 3,8 mln. Lt gauta iš 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos.
Dalis lėšų gauta iš šalies biudžeto, investuota bendrovės pinigų. Pastatytas ne tik naujas biokuro katilas, bet ir visa su jo eksploatavimu susijusi infrastruktūra – kuro sandėliai, medienos saugojimo aikštelės, svarstyklės ir kt.

Simbolinę atidarymo juostelę perkirpo (iš kairės) Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pirmininkas Vytautas Stasiūnas, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius Algis Šaulys ir Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.

Kodėl brangsta šiluma?
Naujasis katilas buvo paleistas praėjusių metų pabaigoje ir kurį laiką buvo bandomas ir derinamas. Oficialiai katilas perduotas eksploatuoti praėjusią savaitę. Iškilmių pradžioje UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius Algis Šaulys sulaukė Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojo Algirdo Balčyčio tiesmuko klausimo: „Kodėl vis modernizuojant katilinę ir šilumos perdavimo tinklus šiluma Šilutėje vis vien brangsta?“
Jam atsakęs bendrovės vadovas A. Šaulys tikino, kad anksčiau per metus būdavo sudeginama 12 tūkst. tonų mazuto. Jei taip būtų kūrenama iki šiol, mokėtume ne apie 20, kaip dabar, o apie 60 centų už kilovatvalandę šiluminės energijos. Nors Valstybinė kainų ir energetikos komisija ir suskaičiavo didesnes šilumos kainas, šiemet pavykę pigiai nusipirkti biokuro, todėl šiluma kol kas nebrangsianti.

Įgyvendintas projektas „Šilutės miesto katilinės modernizavimas pastatant 10 MW šiluminės galios biokuro katilą“. Viso projekto vertė – 8,8 mln. Lt, 3,8 mln. Lt gauta iš 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos.

 

Pradžia – Juknaičiuose
Susirinkusiems Šilutės šilumos tinklų bendrovės direktorius A. Šaulys priminė kelią, kurį teko nueiti modernizuojant šilumos ūkį.
Pirmasis šiaudais kūrenamas katilas buvo pastatytas prieš 14 metų Juknaičiuose. Tada buvę daug kalbų, kad tų šiaudų trūks, kad gyventojai šals. Tačiau katilas iki šiol veikia ir, anot A. Šaulio, visi patenkinti.
Po poros metų pirmas biokuro katilas atsirado ir Šilutės katilinėje, vėliau buvo pastatyti dar du. Nuo tada apie 80 proc. visos šiluminės energijos jau buvo gaminama deginant biokurą.
Statant energiją taupyti padedantį kondensacinį ekonomaizerį, jau buvo numatyta, kad dar atsiras ir naujas 10 MW galingumo biokuro katilas. „Kai šį katilą pradėjome eksploatuoti, šiluminė energija Šilutėje gaminama tik iš biokuro. Pinigai, kuriuos anksčiau išleisdavome pirkdami importinį mazutą, dabar atitenka vietiniams biokuro gamintojams“, – sakė A. Šaulys.
Jis prisiminė, kaip prieš 15 metų lankantis jau tada biokurą naudojusiose Skandinavijos šalyse, atrodė, kad tokiam pat lygiui pasiekti neužteks ir dviejų gyvenimų, o dabar jau ir pas mus yra taip pat, o kai kas net geriau padaryta.
Bendrovės direktorius už kokybišką darbą padėkojo katilą pagaminusiems UAB „Enerstena“, UAB „Žibų“ statybininkams ir visiems, kurie padirbėjo, kad Šilutėje pradėtų veikti naujas katilas.

Naujasis 10 MW biokuro katilas paleistas prieš gerą pusmetį, tačiau oficialiai priduotas eksploatuoti tik praėjusią savaitę.

Biokuro resursai
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pirmininkas Vytautas Stasiūnas šia proga kalbėjo: „Malonu girdėti, kad šiandien mes sakome gerus žodžius apie centralizuotą šilumos tiekimą. Jeigu toks susitikimas būtų vykęs prieš 15 metų, turbūt pusė kalbų būtų buvę, kaip atsikratyti centrinio šildymo ir pereiti prie individualaus… Ačiū skandinavams ir Vakarų šalims, kurios patarė išsaugoti ir modernizuoti centralizuotą šilumos tiekimą“.
Jis pasidžiaugė, kad Šilutė tapo vienu iš biokuro naudojimo Lietuvoje lyderių. Šiuo metu deginant biokurą šalyje pagaminama apie 35 proc. šiluminės energijos. Iki 2020 m. šis skaičius turėtų padidėti iki 85 proc. Anot V. Stasiūno, būta daug kalbų, kad degindami biokurą greitai iškirsime Lietuvos miškus. Paskaičiuota, kad per metus Lietuvoje užauga 17 milijonų kubinių metrų medienos, o panaudojame apie 7 milijonus. Ir deginama ne pati mediena, o jos atliekos.
Šilumos tiekėjų asociacijos pirmininkas sakė, kad tyrimais nustatyta, jog Lietuvoje per metus galima pagaminti tiek biomasės, kad ji prilygtų 2 milijonams tonų naftos. Sunaudojame tik pusę galimo išgauti biomasės kiekio, kitą dalį prarandame. V. Stasiūno manymu, užuot kasus ir eikvojus turimas naudingas žemės iškasenas, pirmiausia reikia išnaudoti biomasės resursus.
Šilumininkų asociacijos vadovas apgailestavo, kad pirmaudami ES šilumos ūkio modernizavimo srityje, esame paskutiniųjų gretose renovuodami daugiabučius. „Šilumos gamybos ir tiekimo renovacija apie 900 milijonų litų per metus sumažino šilumos gamybos kainas, tačiau dar 680 milijonų per metus galėtume sutaupyti, jeigu būtų renovuoti daugiabučiai“, – kalbėjo V. Stasiūnas.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite