Šilutėje nebedegina mazuto

Nuo šiol UAB „Šilutės šilumos tinklai“ šiluminę energiją gamina tik degindama biokurą. Tai leido padaryti įgyvendintas projektas „Šilutės miesto katilinės modernizavimas pastatant 10 MW šiluminės galios biokuro katilą“. Viso projekto vertė – 8,8 mln. Lt, 3,8 mln. Lt gauta iš 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos.
Dalis lėšų gauta iš šalies biudžeto, investuota bendrovės pinigų. Pastatytas ne tik naujas biokuro katilas, bet ir visa su jo eksploatavimu susijusi infrastruktūra – kuro sandėliai, medienos saugojimo aikštelės, svarstyklės ir kt.

Simbolinę atidarymo juostelę perkirpo (iš kairės) Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pirmininkas Vytautas Stasiūnas, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius Algis Šaulys ir Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.

Kodėl brangsta šiluma?
Naujasis katilas buvo paleistas praėjusių metų pabaigoje ir kurį laiką buvo bandomas ir derinamas. Oficialiai katilas perduotas eksploatuoti praėjusią savaitę. Iškilmių pradžioje UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius Algis Šaulys sulaukė Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojo Algirdo Balčyčio tiesmuko klausimo: „Kodėl vis modernizuojant katilinę ir šilumos perdavimo tinklus šiluma Šilutėje vis vien brangsta?“
Jam atsakęs bendrovės vadovas A. Šaulys tikino, kad anksčiau per metus būdavo sudeginama 12 tūkst. tonų mazuto. Jei taip būtų kūrenama iki šiol, mokėtume ne apie 20, kaip dabar, o apie 60 centų už kilovatvalandę šiluminės energijos. Nors Valstybinė kainų ir energetikos komisija ir suskaičiavo didesnes šilumos kainas, šiemet pavykę pigiai nusipirkti biokuro, todėl šiluma kol kas nebrangsianti.

Įgyvendintas projektas „Šilutės miesto katilinės modernizavimas pastatant 10 MW šiluminės galios biokuro katilą“. Viso projekto vertė – 8,8 mln. Lt, 3,8 mln. Lt gauta iš 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos.

 

Pradžia – Juknaičiuose
Susirinkusiems Šilutės šilumos tinklų bendrovės direktorius A. Šaulys priminė kelią, kurį teko nueiti modernizuojant šilumos ūkį.
Pirmasis šiaudais kūrenamas katilas buvo pastatytas prieš 14 metų Juknaičiuose. Tada buvę daug kalbų, kad tų šiaudų trūks, kad gyventojai šals. Tačiau katilas iki šiol veikia ir, anot A. Šaulio, visi patenkinti.
Po poros metų pirmas biokuro katilas atsirado ir Šilutės katilinėje, vėliau buvo pastatyti dar du. Nuo tada apie 80 proc. visos šiluminės energijos jau buvo gaminama deginant biokurą.
Statant energiją taupyti padedantį kondensacinį ekonomaizerį, jau buvo numatyta, kad dar atsiras ir naujas 10 MW galingumo biokuro katilas. „Kai šį katilą pradėjome eksploatuoti, šiluminė energija Šilutėje gaminama tik iš biokuro. Pinigai, kuriuos anksčiau išleisdavome pirkdami importinį mazutą, dabar atitenka vietiniams biokuro gamintojams“, – sakė A. Šaulys.
Jis prisiminė, kaip prieš 15 metų lankantis jau tada biokurą naudojusiose Skandinavijos šalyse, atrodė, kad tokiam pat lygiui pasiekti neužteks ir dviejų gyvenimų, o dabar jau ir pas mus yra taip pat, o kai kas net geriau padaryta.
Bendrovės direktorius už kokybišką darbą padėkojo katilą pagaminusiems UAB „Enerstena“, UAB „Žibų“ statybininkams ir visiems, kurie padirbėjo, kad Šilutėje pradėtų veikti naujas katilas.

Naujasis 10 MW biokuro katilas paleistas prieš gerą pusmetį, tačiau oficialiai priduotas eksploatuoti tik praėjusią savaitę.

Biokuro resursai
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pirmininkas Vytautas Stasiūnas šia proga kalbėjo: „Malonu girdėti, kad šiandien mes sakome gerus žodžius apie centralizuotą šilumos tiekimą. Jeigu toks susitikimas būtų vykęs prieš 15 metų, turbūt pusė kalbų būtų buvę, kaip atsikratyti centrinio šildymo ir pereiti prie individualaus… Ačiū skandinavams ir Vakarų šalims, kurios patarė išsaugoti ir modernizuoti centralizuotą šilumos tiekimą“.
Jis pasidžiaugė, kad Šilutė tapo vienu iš biokuro naudojimo Lietuvoje lyderių. Šiuo metu deginant biokurą šalyje pagaminama apie 35 proc. šiluminės energijos. Iki 2020 m. šis skaičius turėtų padidėti iki 85 proc. Anot V. Stasiūno, būta daug kalbų, kad degindami biokurą greitai iškirsime Lietuvos miškus. Paskaičiuota, kad per metus Lietuvoje užauga 17 milijonų kubinių metrų medienos, o panaudojame apie 7 milijonus. Ir deginama ne pati mediena, o jos atliekos.
Šilumos tiekėjų asociacijos pirmininkas sakė, kad tyrimais nustatyta, jog Lietuvoje per metus galima pagaminti tiek biomasės, kad ji prilygtų 2 milijonams tonų naftos. Sunaudojame tik pusę galimo išgauti biomasės kiekio, kitą dalį prarandame. V. Stasiūno manymu, užuot kasus ir eikvojus turimas naudingas žemės iškasenas, pirmiausia reikia išnaudoti biomasės resursus.
Šilumininkų asociacijos vadovas apgailestavo, kad pirmaudami ES šilumos ūkio modernizavimo srityje, esame paskutiniųjų gretose renovuodami daugiabučius. „Šilumos gamybos ir tiekimo renovacija apie 900 milijonų litų per metus sumažino šilumos gamybos kainas, tačiau dar 680 milijonų per metus galėtume sutaupyti, jeigu būtų renovuoti daugiabučiai“, – kalbėjo V. Stasiūnas.

Vaidotas VILKAS

Hits: 48

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotariečių dovana Šilutės ligoninės slaugytojoms

Šilutės Rotary klubo (2020-2021 m. prezidentas Šarūnas Stancikas) nariai, suprasdami medikų pasiaukojamo darbo svarbą gydant šilutiškius pandemijos sąlygomis, nutarė įteikti Šilutės ligoninės medikams kuklią dovanėlę: Klaipėdoje pradėjusio veikti „East Island SPA“ centro kompleksinių paslaugų kuponą ir 10 masažų kuponų. Šiandien, ketvirtadienį, šie dovanų kuponai įteikti Šilutės ligoninės medikų kolektyvui. Penkių minučių susitikime dovaną iš Šilutės RK prezidento Š. Stanciko priėmė ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis (jis irgi rotarietis) ir šios ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė. Nuoširdžiai padėkojęs Šilutės klubo rotariečiams,

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Taip pat skaitykite