Šilutėje laukiama garbingo svečio profesoriaus Arnoldo Piročkino

Gegužės 10 d., antradienį, 17.10 val. viešojoje F. Bajoraičio bibliotekoje svečiuosis kraštietis kalbininkas, vertėjas, prof., hab. m. dr. Arnoldas PIROČKINAS. Vyks susitikimas–paskaita „Reformacijos poveikis lietuvių raštijai“, bus aptariama naujausia A. Piročkino knyga „Lietuvių kalbos savitumas: lietuvių kalbos gretinimas su giminiškomis kalbomis“. Leidinį bus galima įsigyti.

Kas sieja su Šilute?
Nors būsimasis profesorius gimė Pašvenčio kaime, Jurbarko valsčiuje, su Šilute jį riša paskutinieji mokykliniai metai (baigė Šilutės 1-ąją vidurinę mokyklą, trumpai dirbo tuometiniame rajono laikraštyje). Pasidairę interneto svetainėse, rasime, kad A. Piročkinas, 1955 m. baigęs Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, kurį laiką mokytojavo vidurinėse mokyklose, o vėliau kaip talentingas filologas buvo pakviestas dirbti tame fakultete. Labai platus profesoriaus darbų baras, bet svarbiausios yra jo knygos „Prie bendrinės kalbos ištakų“, „J. Jablonskis – bendrinės kalbos puoselėtojas“, „Jono Jablonskio laiškai“, „Jono Jablonskio kalbos taisymai“, „J. Jablonskis. Straipsniai ir laiškai“, parašytos remiantis mūsų kalbotyros klasiko darbais bei archyviniais šaltiniais ir kupinos įžvalgių lingvistinių bei istorinių komentarų. Tai didžiai vertingas indėlis į lituanistikos, ypač lietuvių bendrinės kalbos istoriją, – pažymima informacijoje apie profesoriaus darbų vertę.
Malonu pastebėti, kad vienas iš jo veiklos barų yra laikantis prieškario tradicijų plėsti apleistą kalbos kultūros darbą. Begalė aktualių straipsnių skelbta „Kalbos kultūroje“, „Kultūros baruose“, „Mūsų kalboje“, „Gimtojoje kalboje“, „Gimtajame žodyje“, „Lietuvos aide“, o pastaraisiais metais ypač „Mokslo Lietuvos“ laikraščiuose. Didelės erudicijos, plataus kalbinio išsilavinimo, pagavus naujovėms mokslininkas neužsidaro kabinete. Pavyzdžiui, 1971–1972 m. stažavosi Čekoslovakijoje (Brno universitete) ir grįžęs iš ten parašė čekų kalbos vadovėlį studentams (1973), o vėliau (2004) ir stamboką „Čekų-lietuvių lietuvių-čekų kalbų žodyną“. Tai bene pirmieji tokios rūšies darbai mūsų filologinėje literatūroje.
Gana ilgas yra profesoriaus A. Piročkino darbų sąrašas, gal ir nebūtina jo viso čia vardyti, nebent verta pridurti, kad nė vieno iš tų darbų nedarė skubomis ar atmestinai. Tai begalinio kruopštumo ir atidos žmogus – pasakytume apie jo darbo stilių, o štai vienas bendradarbis taip papildo: „Arnoldas Piročkinas visada yra savo tautos ir valstybės žmogus, aktyvus pilietis. Kaip šiltą prisiminimą saugau atmintyje įspūdžius iš dabar jau tolimų 1991 metų, kai iš Aukščiausiosios Tarybos buvo paprašyta peržiūrėti rengiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos kalbą. Ir visi mūsų padaryti Konstitucijos teksto kalbos taisymai buvo priimti“.
Lietuvių kalbos savitumas
Susitikime bibliotekoje, manykime, bus kalbama apie vieną paskutiniųjų knygų „LIETUVIŲ KALBOS SAVITUMAS. Lietuvių kalbos gretinimas su giminiškomis kalbomis“ 2016 m. Šis darbas – atsakas 2010 m. birželio 2 d. žurnalo „Naujasis židinys – Aidai“ redakcijoje susirinkusiai grupelei intelektualų, kurie paskelbė imąsi iniciatyvos kurti sąjūdį „Stabdyk lietuvinimą!” Pagal to antilietuviško sąjūdžio kūrimo iniciatorių Mantą Adomėną, filosofą, vertėją, Seimo narį ir eseistą, lietuvių kalboje trūkstą žodžių „įvairioms kultūrinėms būsenoms išreikšti, tam tikroms jausenoms, nuotaikų atspalviams, moralinio santykio niuansams, tiksliems loginiams santykiams, kultūriniams dalykams įvardinti“ . Kaltinamąjį nuosprendį M. Adomėnas grindžia teiginiu, kad lietuvių kalba „iki galo neatliko perėjimo nuo buvimo valstiečių kalba iki kultūrinės kalbos“.
„Lietuvių kalbos savitumas“ – jaudinantis atsakymas (ir paaiškinimas) lietuvių kalbos menkintojams. Profesorius A. Piročkinas, tobulai įvaldęs mokslinį stilių, dar ir puikus publicistas. Pasirinkęs populiarizacinę knygos kryptį, jis neatsiriboja nuo mokslo dalykų, bet nagrinėjamą medžiagą pateikia suprantamą tiek abiturientui, tiek eiliniam skaitytojui. Knygos esmė – išryškinti lietuvių kalbos savitumą, savąjį turtingumą, kad skaitytojas įgytų atsparos mėginimams menkinti savo tautos vertingiausią dvasinį kūrinį. Tam autorius pasirinko gretinamąją kalbotyrą – nagrinėjami dalykai gretinami su giminiškų kalbų atitikmenimis. Informatyvūs, labai įdomūs pavyzdžiai pateikiami be galo tolerantiškai. Pavyzdžiui, kalbėdamas apie lietuvių kalbos garsyno savitumą, profesorius sako: „Atidžiau įsiklausius galima kiekvienoje kalboje girdėti sąskambių, kurie tiktų kalbėtis su Dievu, draugu, mylimąja ir priešu.“
Esu tikra, kad būsimo susitikimo dalyviams (ir tokios progos nereikėtų praleisti) profesorius A. Piročkinas vaizdžia kaip rašto, taip ir žodine kalba atskleis mūsų kalbos savitumo niuansus, o aš, kaip skaitytoja, turiu prisipažinti, kad šią knygą perskaičiau kaip nuostabų intriguojantį grožinės literatūros kūrinį, kurio pagrindinė veikėja – KALBA. Vaizdingas ir aiškus mokslinis minties pagrindimas ne tik nevaržė, bet savaip ryškino vaizduotėje besikuriantį nuostabų moters – kalbos paveikslą. Ne vien rūbas – žodingumas, gramatinių formų įvairovė (linksnių galūnių gausa, nuosakos…), bet ir „įsigarsinantys“ skaitant ilgųjų skiemenų priegaidžių atspalviai, sudarantys didžiules galimybes eiliuotajai poetinei raiškai, patikslino supratimą, kodėl neįmanomas kai kurių poetinių (ir ne tik ) lietuviškų tekstų adekvatus vertimas į kitas kalbas.
Gimtoji kalba, eidama iki mūsų, paliko išminties, istorijos, kultūros raidos ir kitokių pėdsakų ne tik žodyne, posakiuose, tekstuose, bet ir pačioje gramatikoje. Niekada nepagalvojau, kad iš artimų mums kalbų tik mes turime tiek kalbos dalių, kad toks įspūdingas besąs ištiktukas, kad žodžiui „eiti“ turime per 3900 sinonimų. Nepagalvojau, kad veiksmažodis „rodo žmogaus minties darbą“…
Šaltą balandžio pabaigą sušildžiusią knygą profesorius A. Piročkinas baigia liūdnoka, bet viltinga gaida: gal vis dėlto atsiras iškilus kalbininkas, kuris suras sprendimą, kaip tą „įspūdingo turtingumo kalbą, kurią lietuvių tauta per savo egzistavimo šimtmečius sukaupė ir išsaugojo, įlieti į tiesiog neaprėpiamą pasaulinį procesą. (…) Nes „esama pavojaus, kad kalbos tvarkytojai (…) stengsis mechaniškai derinti savo kalbą prie didžiųjų kalbų tendencijų. Tokios krypties įsigalėjimas būtų lietuvių kalbos pražūtis“.
Apie tai privalu pamąstyti kiekvienam ir ypač dabar.
Irena Arlauskienė
P. S. Daug yra profesorių jaudinančių temų, todėl tikimės labai įdomaus ir akiratį plečiančio pokalbio.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Įsimenanti literačių rudeninė pažintis su Užnemune

Išvyką į Kybartų miestelį, įsikūrusį pasienyje su Kaliningrado sritimi, sugalvojome ne atsitiktinai. 2022 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Sūduvos metais ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais. Mūsų, Šilutės TAU sambūrio „Vėdrynas“ literačių, laukė ekskursija po istorinį Kybartų senamiestį ir, žinoma, po 2002 metais netikėtai atrastus požemius, esančius po Kybartų geležinkelio stotimi. Keturių valandų ekskursijoje mus lydėjo gidas Vitas Katkevičius, veiklus ir atsidavęs savo miestui Kybartų bendruomenės pirmininkas, pakvietęs mus į šią kelionę. Ties Jurbarku pervažiavę ilgiausią Lietuvoje tiltą per

Seimas paskelbė savivaldos rinkimus, jie vyks kitų metų kovo 5 d.  

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Tokią rinkimų datą savo nutarimu įtvirtino Seimas. Už tokį Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen parengtą nutarimą ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, 1 parlamentaras susilaikė. Nutarimas dėl savivaldos rinkimų datos įsigalios šių metų spalio 7 d. Seimui paskelbus rinkimų datą, prasidės politinė rinkimų kampanija. Rinkimų kodeksas numato, kad rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)

Savaitgalį pasitrauks lietus, sugrįš šalnos ir rudeniška šiluma

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugsėjo 23 d., penktadienį, tankesni debesys sukinėsis rytinėje šalies pusėje. Vietomis sulauksime trumpalaikio, nedidelio lietaus. Labiausiai jis tikėtinas rytiniuose rajonuose. Pūs nestiprus šiaurės vakarų, šiaurės krypties vėjas. Aukščiausia temperatūra sieks 12-16 laipsnių šilumos. Rugsėjo 24 d., šeštadienį, naktį debesys sklaidysis, trumpai palis tik kai kur šalies rytuose ir pajūryje. Vėjas beveik visiškai nurims, dalyje Lietuvos formuosis rūkas. Temperatūra kris iki 1-6, pajūryje –  7-10 laipsnių šilumos. Vietomis žemės paviršių nubalins 0-4 laipsnių šalnos. Šeštadienio dieną debesuotumas

Išrinkti konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojai

Specialiai sudaryta komisija rugsėjį tradiciškai rinko konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojus. Šiuo konkursu siekiama skatinti ūkininkus pažangiai ūkininkauti, efektyvinti gamybą, laikytis ekologinės pusiausvyros. 3-ioji vieta šiame konkurse atiteko daržininkystės Grabupiuose (Šilutės sen.) plėtojančiam Vytautui Valančiui. 31-erių ūkininkas pasakojo, kad šia veikla užsiima jau 7-erius metus, augina bulves, kopūstus, morkas, svogūnus bei įvairias prieskonines žoleles. Jis savo produktais prekiauja turguje, tiekia pajūrio kavinėms. Ateityje planuoja atidaryti savo specializuotą parduotuvę. Pasak Vytauto, dabar ruošiamas cechas, kuriame bus rauginamos daržovės, kurių bus

Taip pat skaitykite