Šilutėje lankėsi iškiliausi šalies chirurgai

Praėjusią savaitę Šilutėje įvyko trečioji naujai išrinktos Klaipėdos chirurgų draugijos valdybos organizuota konferencija „Kraujavimo iš virškinamojo trakto diagnostikos ir gydymo aktualijos”. Tądien H. Šojaus konferencijų salėje garsūs šalies chirurgai, svečiai dalijosi patirtimi, aptarė išskirtinius ligos atvejus.

Į mokslinę praktinę konferenciją susirinko chirurgai, kitų sričių gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojos iš visos Lietuvos.

„Ši konferencija buvo naudinga ne tik gydytojams chirurgams, bet ir bendrosios praktikos slaugytojams, kitų sričių specialistams. Nagrinėjame aktualias temas, bendraujame, susipažįstame su vietiniais gydytojais, problemomis…“, – susitikimo metu kalbėjo antrus metus Klaipėdos chirurgų draugijai pirmininkaujantis Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinikos vadovas doc. dr. Paulius Žeromskas.

Ši mokslinė praktinė konferencija naujai Klaipėdos chirurgų draugijos valdybai trečioji (pirmosios vyko Tauragėje, Polocke, Venspilyje), tačiau Šilutėje garsūs šalies chirurgai pranešimus apie kraujavimą iš virškinamojo trakto skaitė pirmą kartą.

Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus dėkojo visiems konferencijos svečiams ir organizatoriams.

Draugijos tradicija

Prieš prasidedant konferencijai, VšĮ Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus tarė susirinkusiems sveikinimo žodžius, už dalyvavimą ir organizuotumą dėkojo Klaipėdos chirurgų draugijos pirmininkui ir kurso draugui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Mindaugui Kiudeliui.

Padėkota ir Šilutės ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjui Algiui Starkui, vyr. gydytojo pavaduotojui medicinos reikalams Tomui Grenoveckui, kurių pastangomis Klaipėdos chirurgų draugijos rengiama konferencija įvyko būtent Šilutėje. „Tai gal ir dėsninga, nes Šilutės ligoninėje visada buvo aukšto lygio chirurgija. Simboliška ir tai, kad pirmasis ligoninės vadovas Erichas Šojus, Hugo Šojaus sūnus, taip pat buvo chirurgas“, – pastebėjo  D. Steponkus.

Susirinkusiuosius lietuvininkų tarme pasveikino H. Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė. Svečiai trumpai buvo supažindinti su Šilutės krašto istorija, o pertraukos metu konferencijos dalyviai galėjo pasižvalgyti Hugo Šojaus dvaro rūmuose, kur dabar veikia muziejus.

„Dėmesį stengiamės skirti ir kultūriniam istoriniam to krašto paveldui. Kiekvienas miestas, kaimelis turi savo istoriją, savitumą, todėl visos mūsų konferencijos prasideda nuo kultūrinio aspekto. Ne išimtis ir Pamario kraštas“, – sakė doc. dr. P. Žeromskas.

Klaipėdos chirurgų draugijos pirmininkas doc. dr. Paulius Žeromskas (kairėje) ir LSMU prof. Mindaugas Kiudelis.

Temos aktualumas

Pirmasis apie tai, kas sukelia kraujavimą į virškinamąjį traktą, kaip atpažinti, diagnozuoti ir gydyti ligą, kalbėjo prof. M. Kiudelis. Pasak pranešėjo, kraujavimas iš viršutinės virškinamojo trakto dalies gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, net vaikams. „Tai nėra liga, o simptomas. Yra daugelis ligų, kurių simptomas ir yra minėtasis kraujavimas. Tai kelia grėsmę gyvybei ir reikalauja skubaus gydymo“, – pranešimo metu sakė prof. M. Kiudelis, pridurdamas, jog kraujavimo priežastys gali būti pagydomos radikaliai, tačiau tik laiku atpažinus ir pradėjus gydymą.

Pranešimą apie kraujavimą iš apatinės virškinamojo trakto dalies skaitė LMSU doc. Linas Venclauskas. Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja Ilma Vilčinskaitė pasakojo apie opaligės šiuolaikinį konservatyvųjį gydymą, gyd. Albinas Tamošiūnas  – apie kraujuojančio skrandžio vėžio gydymo galimybes,  o apie kraujavimo iš skrandžio gydymo galimybes ir invazinę radiologiją kalbėjo Mindaugas Lesutis.

Pranešimą skaitė ir Šilutės ligoninės gyd. Paulius Vaitiekūnas, jo tema „Kraujavimų iš virškinamojo trakto sergant kitomis lėtinėmis ligomis gydymo ypatumai ir profilaktika Šilutės ligoninės patirtis ir galimybės gydant kraujuojančius gastroduodenines opas“.

Šilutėje surengta tokio lygio chirurgų mokslinė–praktinė konferencija tarsi įrodo, jog Šilutės ligoninė stipri ir joje vykstantys pokyčiai nekelia abejonių dėl gydymo įstaigos perspektyvų.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kuršių marių pakrantėje atidaryta Kintų jėgos aitvarų bazė

Spalio 13–ąją Kintuose, Kuršių marių pakrantėje įsikūrusiame uostelyje, duris atvėrė keletą metų puoselėta idėja – Kintų kaitavimo (jėgos aitvarų) bazė. Į atidarymo šventę pėsti ir važiuoti rinkosi kintiškiai ir svečiai, atvyko Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis. Šventės svečiai turėjo progos išsamiau susipažinti su Lietuvoje sparčiai populiarėjančia sporto šaka, įtraukta į olimpinių sporto šakų sąrašą – jėgos aitvarais, pasiplaukioti mariose buriniais laivais. Klubo vizija Atėjusieji į Kintų uostelį dar iš tolo galėjo pastebėti atgimusią marių pakrantę: išdidžiai burėmis

Rusniškiai nesiliauja stebinę: estakados darbininkams numezgė vilnones kojines

Ketvirtadienį estakadą tiesiančios statybų bendrovės „Kauno tiltai“ darbininkai ant sumontuoto sijų karkaso iškėlė pabaigtuvių vainiką. Ta proga Rusnės salos moterys numezgė statybininkams šiltas vilnones kojines. „Tądien estakados darbininkai užkėlė penkias paskutiniąsias sijas iš 170-ies, todėl norėjome juos pradžiuginti pietumis, šiltomis kojinėmis. Juk kelio ruožas bus rekonstruojamas ir žiemą, todėl norime, kad estakados vyrai būtų šiltai aprengti. Jei reikės numegsime ir pirštines”, – apie šią staigmeną pasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Tai ne pirmasis siurprizas darbininkams iš Rusnės salos gyventojų. Dar

Pirmadienio rytas ne visiems Šilutėje buvo geras

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai su specializuotų padalinių vadovais, Šilutėje surengė reidą. Spalio 22-osios rytą nuo 7.10 iki 9.00 val. Tilžės ir Žemaičių Naumiesčio gatvių sankryžoje, Cintjoniškių ir Geležinkelio, Rusnės ir Tulpių, Žalgirio ir Tulpių, Klaipėdos ir Pramonės, Klaipėdos ir Aukštumalės gatvių sankryžose policijos pareigūnai tikrino vairuotojų blaivumą, kaip jie laikosi eismo taisyklių. Pareigūnus labai nustebino, kai Klaipėdos gatvėje sustabdžius maršrutinį autobusą ,,Kintai – Šilutė“,  paaiškėjo, kad autobusą vairuoja vyras, neturintis teisės vairuoti tos

Artimųjų kapams lankyti turėsime dvi laisvas dienas?

Seimas siūlo lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. „2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į nedarbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba“, – pažymi projekto iniciatoriai. Po pristatymo