Šilutėje lankėsi iškiliausi šalies chirurgai

Praėjusią savaitę Šilutėje įvyko trečioji naujai išrinktos Klaipėdos chirurgų draugijos valdybos organizuota konferencija „Kraujavimo iš virškinamojo trakto diagnostikos ir gydymo aktualijos”. Tądien H. Šojaus konferencijų salėje garsūs šalies chirurgai, svečiai dalijosi patirtimi, aptarė išskirtinius ligos atvejus.

Į mokslinę praktinę konferenciją susirinko chirurgai, kitų sričių gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojos iš visos Lietuvos.

„Ši konferencija buvo naudinga ne tik gydytojams chirurgams, bet ir bendrosios praktikos slaugytojams, kitų sričių specialistams. Nagrinėjame aktualias temas, bendraujame, susipažįstame su vietiniais gydytojais, problemomis…“, – susitikimo metu kalbėjo antrus metus Klaipėdos chirurgų draugijai pirmininkaujantis Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinikos vadovas doc. dr. Paulius Žeromskas.

Ši mokslinė praktinė konferencija naujai Klaipėdos chirurgų draugijos valdybai trečioji (pirmosios vyko Tauragėje, Polocke, Venspilyje), tačiau Šilutėje garsūs šalies chirurgai pranešimus apie kraujavimą iš virškinamojo trakto skaitė pirmą kartą.

Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus dėkojo visiems konferencijos svečiams ir organizatoriams.

Draugijos tradicija

Prieš prasidedant konferencijai, VšĮ Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus tarė susirinkusiems sveikinimo žodžius, už dalyvavimą ir organizuotumą dėkojo Klaipėdos chirurgų draugijos pirmininkui ir kurso draugui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Mindaugui Kiudeliui.

Padėkota ir Šilutės ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjui Algiui Starkui, vyr. gydytojo pavaduotojui medicinos reikalams Tomui Grenoveckui, kurių pastangomis Klaipėdos chirurgų draugijos rengiama konferencija įvyko būtent Šilutėje. „Tai gal ir dėsninga, nes Šilutės ligoninėje visada buvo aukšto lygio chirurgija. Simboliška ir tai, kad pirmasis ligoninės vadovas Erichas Šojus, Hugo Šojaus sūnus, taip pat buvo chirurgas“, – pastebėjo  D. Steponkus.

Susirinkusiuosius lietuvininkų tarme pasveikino H. Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė. Svečiai trumpai buvo supažindinti su Šilutės krašto istorija, o pertraukos metu konferencijos dalyviai galėjo pasižvalgyti Hugo Šojaus dvaro rūmuose, kur dabar veikia muziejus.

„Dėmesį stengiamės skirti ir kultūriniam istoriniam to krašto paveldui. Kiekvienas miestas, kaimelis turi savo istoriją, savitumą, todėl visos mūsų konferencijos prasideda nuo kultūrinio aspekto. Ne išimtis ir Pamario kraštas“, – sakė doc. dr. P. Žeromskas.

Klaipėdos chirurgų draugijos pirmininkas doc. dr. Paulius Žeromskas (kairėje) ir LSMU prof. Mindaugas Kiudelis.

Temos aktualumas

Pirmasis apie tai, kas sukelia kraujavimą į virškinamąjį traktą, kaip atpažinti, diagnozuoti ir gydyti ligą, kalbėjo prof. M. Kiudelis. Pasak pranešėjo, kraujavimas iš viršutinės virškinamojo trakto dalies gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, net vaikams. „Tai nėra liga, o simptomas. Yra daugelis ligų, kurių simptomas ir yra minėtasis kraujavimas. Tai kelia grėsmę gyvybei ir reikalauja skubaus gydymo“, – pranešimo metu sakė prof. M. Kiudelis, pridurdamas, jog kraujavimo priežastys gali būti pagydomos radikaliai, tačiau tik laiku atpažinus ir pradėjus gydymą.

Pranešimą apie kraujavimą iš apatinės virškinamojo trakto dalies skaitė LMSU doc. Linas Venclauskas. Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja Ilma Vilčinskaitė pasakojo apie opaligės šiuolaikinį konservatyvųjį gydymą, gyd. Albinas Tamošiūnas  – apie kraujuojančio skrandžio vėžio gydymo galimybes,  o apie kraujavimo iš skrandžio gydymo galimybes ir invazinę radiologiją kalbėjo Mindaugas Lesutis.

Pranešimą skaitė ir Šilutės ligoninės gyd. Paulius Vaitiekūnas, jo tema „Kraujavimų iš virškinamojo trakto sergant kitomis lėtinėmis ligomis gydymo ypatumai ir profilaktika Šilutės ligoninės patirtis ir galimybės gydant kraujuojančius gastroduodenines opas“.

Šilutėje surengta tokio lygio chirurgų mokslinė–praktinė konferencija tarsi įrodo, jog Šilutės ligoninė stipri ir joje vykstantys pokyčiai nekelia abejonių dėl gydymo įstaigos perspektyvų.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje pristatyti vardiniai dainininkės Ingos Valinskienės kvepalai „Aš laimINGA“

Balandžio 17-ąją, šilutiškiai turėjo unikalią progą išbandyti garsių, talentingų parfumerijos autorių sukurtus kvepalus. Šv. Velykų išvakarėse išskirtinio dizaino drabužių parduotuvėje „Stilinga kišenė” surengta kvepalų diena. Tądien Pamario krašto moterys kartu su aromatų verslo ir dėvėjimo eksperte Edita Vigelyte kalbėjosi apie kvepinimosi įpročius, parfumerinę etiką, tradicijas ir naujoves. Viena jų – pristatyti garsaus parfumerio Aisčio Mickevičiaus sukurti vardiniai, dainininkės, laidų vedėjos Ingos Valinskienės, kvepalai „Aš laimINGA“. Išskirtinai „kvepiantis“ interviu „Pamariui“ su Edita Vigelyte: –Šilutėje svečiuojatės ne pirmą kartą. Kartu su „Stilingos

Su Seimo nariu – apie referendumus ir Velykas

Trys savaitės beliko iki Lietuvos prezidento rinkimų ir tą pačią dieną, gegužės 12-ąją, rengiamų dviejų referendumų: dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Palyginus su įvykusių savivaldos rinkimų agitacijos mastais, kandidatų aktyvumu ir susitikimų su rinkėjais gausa, rengimosi gegužės 12 d. balsavimui beveik nesijaučia. Apie tai ir kitas aktualijas „Pamarys“ pakalbino Seimo narį Alfredą Stasį NAUSĖDĄ. Seimas pavasario sesiją pradėjo kovo 10 d., ji paprastai baigiasi birželio 30 d., tačiau bus pratęsta dėl prezidento rinkimų. Gegužės 12 d. –

Muziejuje pamokė kiaušinius marginti vašku

Balandžio 16-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradėjo veikti velykaičių marginimo dirbtuvės, į kurias atvykę smalsiausi Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai kartu su pedagoge Nijole Titiene mokėsi Mažosios Lietuvos velykinių kiaušinių dažymo meno. Velykaičių simboliai Muziejininkė–etnografė Asta Bartkevičiūtė papasakojo, jog anuomet kiaušinius margindavo vašku, keliomis spalvomis, supažindino su marginimo raštais, kurių kiekvienas turėjo tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, numargintas kiaušinis brūkšneliais, it paukščio pėdutėmis, simbolizavo auką. Jeigu kiaušinis buvo dažomas rombo forma, tai anuomet sakydavo, kad tai aktyvumo ženklas, o apskritimas – padeda