Šilutėje lankėsi iškiliausi šalies chirurgai

Praėjusią savaitę Šilutėje įvyko trečioji naujai išrinktos Klaipėdos chirurgų draugijos valdybos organizuota konferencija „Kraujavimo iš virškinamojo trakto diagnostikos ir gydymo aktualijos”. Tądien H. Šojaus konferencijų salėje garsūs šalies chirurgai, svečiai dalijosi patirtimi, aptarė išskirtinius ligos atvejus.

Į mokslinę praktinę konferenciją susirinko chirurgai, kitų sričių gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojos iš visos Lietuvos.

„Ši konferencija buvo naudinga ne tik gydytojams chirurgams, bet ir bendrosios praktikos slaugytojams, kitų sričių specialistams. Nagrinėjame aktualias temas, bendraujame, susipažįstame su vietiniais gydytojais, problemomis…“, – susitikimo metu kalbėjo antrus metus Klaipėdos chirurgų draugijai pirmininkaujantis Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinikos vadovas doc. dr. Paulius Žeromskas.

Ši mokslinė praktinė konferencija naujai Klaipėdos chirurgų draugijos valdybai trečioji (pirmosios vyko Tauragėje, Polocke, Venspilyje), tačiau Šilutėje garsūs šalies chirurgai pranešimus apie kraujavimą iš virškinamojo trakto skaitė pirmą kartą.

Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus dėkojo visiems konferencijos svečiams ir organizatoriams.

Draugijos tradicija

Prieš prasidedant konferencijai, VšĮ Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus tarė susirinkusiems sveikinimo žodžius, už dalyvavimą ir organizuotumą dėkojo Klaipėdos chirurgų draugijos pirmininkui ir kurso draugui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Mindaugui Kiudeliui.

Padėkota ir Šilutės ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjui Algiui Starkui, vyr. gydytojo pavaduotojui medicinos reikalams Tomui Grenoveckui, kurių pastangomis Klaipėdos chirurgų draugijos rengiama konferencija įvyko būtent Šilutėje. „Tai gal ir dėsninga, nes Šilutės ligoninėje visada buvo aukšto lygio chirurgija. Simboliška ir tai, kad pirmasis ligoninės vadovas Erichas Šojus, Hugo Šojaus sūnus, taip pat buvo chirurgas“, – pastebėjo  D. Steponkus.

Susirinkusiuosius lietuvininkų tarme pasveikino H. Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė. Svečiai trumpai buvo supažindinti su Šilutės krašto istorija, o pertraukos metu konferencijos dalyviai galėjo pasižvalgyti Hugo Šojaus dvaro rūmuose, kur dabar veikia muziejus.

„Dėmesį stengiamės skirti ir kultūriniam istoriniam to krašto paveldui. Kiekvienas miestas, kaimelis turi savo istoriją, savitumą, todėl visos mūsų konferencijos prasideda nuo kultūrinio aspekto. Ne išimtis ir Pamario kraštas“, – sakė doc. dr. P. Žeromskas.

Klaipėdos chirurgų draugijos pirmininkas doc. dr. Paulius Žeromskas (kairėje) ir LSMU prof. Mindaugas Kiudelis.

Temos aktualumas

Pirmasis apie tai, kas sukelia kraujavimą į virškinamąjį traktą, kaip atpažinti, diagnozuoti ir gydyti ligą, kalbėjo prof. M. Kiudelis. Pasak pranešėjo, kraujavimas iš viršutinės virškinamojo trakto dalies gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, net vaikams. „Tai nėra liga, o simptomas. Yra daugelis ligų, kurių simptomas ir yra minėtasis kraujavimas. Tai kelia grėsmę gyvybei ir reikalauja skubaus gydymo“, – pranešimo metu sakė prof. M. Kiudelis, pridurdamas, jog kraujavimo priežastys gali būti pagydomos radikaliai, tačiau tik laiku atpažinus ir pradėjus gydymą.

Pranešimą apie kraujavimą iš apatinės virškinamojo trakto dalies skaitė LMSU doc. Linas Venclauskas. Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja Ilma Vilčinskaitė pasakojo apie opaligės šiuolaikinį konservatyvųjį gydymą, gyd. Albinas Tamošiūnas  – apie kraujuojančio skrandžio vėžio gydymo galimybes,  o apie kraujavimo iš skrandžio gydymo galimybes ir invazinę radiologiją kalbėjo Mindaugas Lesutis.

Pranešimą skaitė ir Šilutės ligoninės gyd. Paulius Vaitiekūnas, jo tema „Kraujavimų iš virškinamojo trakto sergant kitomis lėtinėmis ligomis gydymo ypatumai ir profilaktika Šilutės ligoninės patirtis ir galimybės gydant kraujuojančius gastroduodenines opas“.

Šilutėje surengta tokio lygio chirurgų mokslinė–praktinė konferencija tarsi įrodo, jog Šilutės ligoninė stipri ir joje vykstantys pokyčiai nekelia abejonių dėl gydymo įstaigos perspektyvų.

Viktorija SKUTULIENĖ

Hits: 783

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Teikiamos pataisos dėl verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose ir vidaus vandenyse

Seimui antradienį planuojama tekti Žuvininkystės įstatymo pataisas, numatančias verslinės žvejybos draudimą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse. Numatoma, uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, numatant tik specializuotąją stintų žvejybą ir specializuotąją nėgių žvejybą bučiukais, apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje. Pataisų autoriai pateikia pavyzdį, kad 1997–2019 metais vykdytų ichtiologinių tyrimų Kauno mariose duomenys rodo, jog tiek pagrindinių žuvų rūšių (karšių, kuojų, sterkų, ešerių ir plakių), tiek ir bendras visų žuvų santykinis gausumas ir santykinė

Seimui bus pasiūlyta imtis nelegalių tvorų prie ežerų ir upių

Antradienį Seimui planuojama pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma dešimt kartų padidinti baudas už nelegalų tvorų tvėrimą prie ežerų ir upių. Jeigu Seimas pritartų tokiam Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko siūlymui, vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį nusižengimą numatytos 30 eurų baudos, nelegaliai įrengus tvorą prie ežero ar upės, grėstų 300 eurų bauda. Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaikos nešventiškos

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo, tvirtina Statistikos departamentas. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai praėjusį kovą įregistravo 541 santuoką. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Balandžio mėnesį policija vykdo prevencines priemones

Policija tiria šiuos įvykius: Balandžio 10 d. popietę namuose Pašyšių k., Juknaičių sen., rastas moters. gim. 1984 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Balandžio 11d. naktį konflikto metu Sodų g., Šilutėje, nepilnametė sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1972 m. Balandžio 9 d. naktį konflikto metu Melioratorių al., Šilutėje,  neblaivus (2.95 prom.) vyras ir moteris sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,13 prom.) moteriai. Vyras buvo sulaikytas. Balandžio 6 d. prieš pietus darbo metu vyrui vairuojant savaeigį krautuvą JCB 35 D TLT

Taip pat skaitykite