Šilutėje ir žiemą benamiai nebus palikti sušalti

Pastaruoju metu Lietuvą kausto žvarbūs orai, tad nenuostabu, kad stogo virš galvos neturintys asmenys skuba į nakvynės namus. Pavyzdžiui, uostamiestyje dar net neprasidėjus šalčiams nakvynės namuose nebeliko laisvų vietų.

Kokia situacija Šilutėje?

Anot Šilutės socialinių paslaugų centro direktorės Redos Urbaitytės, šis žiemos laikotarpis niekuo nesiskiria nuo ankstesnių metų. Benamių antplūdžio nėra. „Kas kreipiasi, visi paslaugas gauna. Nė vienam asmeniui neatsakome. Jų šiuo metu yra apie 30. Žinoma, vieną savaitę daugiau, kitą – mažiau“, – informavo R. Urbaitytė.

Šilutės socialinių paslaugų centras, teikia laikino apnakvyndinimo ir nakvynės namų paslaugas. Laikinai centre žmonės gali gyventi septynias paras nemokamai. Centre jie pernakvoja, gali nusiprausti. Anot R. Urbaitytės, kadangi dabar yra žiema, todėl nė vienas žmogus nėra išvaromas, leidžiama ir ilgiau būti.

Vasarą tvarka yra kiek kitokia. Anot direktorės, žmonės į centrą gali atvykti po 20 val. ir turi išeiti 8 val.

„Stebime, kaip žmonės elgiasi. Teikiame ir kitas paslaugas. Bendraujame ir su gydymo įstaigomis, kad jie neliktų be sveikatos priežiūros. Jeigu reikia, sutvarkome neįgalumą ir kitus dalykus. Su šiais asmenimis dirba ir socialiniai darbuotojai. Tikrai, nepaliekame jų likimo valiai“, – sakė R. Urbaitytė.

Į centrą nakvynės ieškantys asmenys priimami blaivūs, tačiau žiemos metu, anot direktorės, kartais tenka padaryti išimtį. „Žiema tenka „užsimerkti“ ir leidžiame jiems užsibūti. Tikrai nepaliekame gatvėje nė vieno žmogaus, neišvarome. Svarbu, kad nekeltų triukšmo. Priešingu atveju kviečiame į pagalbą policijos pareigūnus“, – pasakojo Šilutės socialinių paslaugų centro direktorė.

Vienas nušalimo atvejis

Medikai perspėja, kad pastaruoju metu Lietuvą sukaustęs šaltis pavojingas kiekvieno sveikatai ir gyvybei.

Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis informavo, kad praėjusią parą į juos kreipėsi vienas asmuo su nušalusiomis pėdomis. Šis asmuo buvo pervežtas į uostamiesčio ligoninę.

Anot V. Šileikio, šis atvejis kol kas vienintelis, tačiau tikėtina, kad dėl nušalimų besikreipiančių asmenų padaugės artimiausiomis dienomis.

Kaip apsisaugoti?

Stipriai atšalus orams, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai rekomenduoja į lauką eiti tinkamai pasiruošus, svarbiausia – šiltai ir patogiai apsirengti. Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja. Dažniausiai nuo šalčio dažniausiai nukenčia kojos, rankos, ausys, nosis ir skruostai.

Patartina keliais sluoksniais apsivilkti tinkamus šiltus drabužius, kumštines pirštines, ausis dengiančią kepurę, šiltą neankštą avalynę, vilnones kojines, prisidengti veidą (dabar dalį veido nuo šalčio saugo ir kaukės).

Galima išgerti šiltų skysčių, tačiau jokiu būdu nevartoti alkoholio. Pasak specialistų, ilgai esant šaltyje, o ypač pavartojus alkoholio, žmogaus pojūčiai susilpnėja, apima mieguistumas, žmogus nejaučia šalčio ir dėl nušalimų atsiradusio skausmo.

Taip pat svarbu nedėvėti drėgnų drabužių, kojinių, pirštinių. Sudrėkus, sušlapus drabužiams, kuo greičiau reikia grįžti į šiltą vietą ir persirengti sausais drabužiais.

Jeigu ruošiamasi lauke sportuoti, svarbu įvertinti, ar yra tam tinkamos sąlygos, apsirengti specialią aprangą, tinkamą avalynę. Pajutę dilgčiojančius rankų ar kojų pirštus, kandančius skruostus bei kitokių šalčio požymių, būtinai grįžkite į šiltą patalpą.

Lauke svarbu ilgai nestovėti ar sėdėti. Svarbu judėti, nes priešingai – greičiau sušąlama.

Žiemą padidėja rizika susirgti gripu ar kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Kiekvienas susirgimas užkrečiamąja liga alina imuninę sistemą. Todėl NVSC specialistai pataria stiprinti imunitetą ir laikytis šių asmens higienos taisyklių: dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu, kosėti ir čiaudėti prisidengiant vienkartine nosine ar alkūnės linkiu, o ne į delną, drėgnu būdu valyti kambarius, net ir spaudžiant stipriam šalčiui itin svarbu dažnai vėdinti patalpas.

Grynas oras ir fizinė veikla ypač svarbi gerai sveikatai palaikyti, imunitetui stiprinti. Tačiau spaudžiant stipriam šalčiui rekomenduojama trumpinti buvimo lauke laiką, lauke stengtis judėti ir dažnai grįžti į patalpas pasišildyti.

Pamarys.eu inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Koronaviruso pandemija karūnavo apelsiną

Pasaulį užklupusi koronaviruso pandemija paskatino daugiau dėmesio skirti natūraliems imuniteto stiprinimo būdams. Natūralaus vitamino C šaltinio – apelsinų – paklausa pirmosios pandemijos metu pernai pavasarį taip šoktelėjo, kad Viduržemio jūros šalių ūkininkai buvo priversti ieškoti būdų, kaip patenkinti žaibiškai išaugusią paklausą. Augo ne tik šviežių vaisų, bet ir sulčių poreikis. Skaičiuojama, kad apelsinų sulčių gamyba 2020-2021 metų sezoną pasaulyje turėtų išaugti apie 17 procentų. Panašus augimas prognozuojamas ir Lietuvos rinkai. Didžiausios Lietuvoje sulčių gamintojos „Eckes-Granini Lietuva“ generalinis direktorius Marius Gudauskas

Darbo keitimas karantino metu: kaip sėkmingai įsilieti į naują kolektyvą ar veiklos sritį?

Jau beveik metus trunkanti COVID-19 pandemija ne tik perkėlė daugelį darbų į namus ir darbuotojus išmokė dirbti nuotoliniu būdu, bet ir ne vieną paskatino ieškoti naujo darbo ar, likus be jo, išbandyti jėgas visiškai naujoje srityje. Kam ruoštis, jei karantino metu nusprendėte keisti darbo pobūdį ar įsilieti į naują kolektyvą? Elektroninės parduotuves „Senukai.lt“ ir „1A.lt“ Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Kesko Senukai Digital“ administracijos vadovė Solveta Bružaitė pastebi, kad pastarieji 12 mėnesių darbo rinkoje buvo kaip niekuomet intensyvūs ir kupini iššūkių.

Kaip meninių vertybių restauratorius tapo 3D modeliuotoju?

3D modeliavimas – profesija, kurios dėka sukuriamos virtualios realybės ir kompiuterinių žaidimų erdvės, ji dažnai naudojama ir kuriant filmus ar projektuojant įvairius objektus gamybai. Trimatės erdvės modeliuotojas Lukas Paulauskas sako, jog sunkiausia šiame darbe analizuoti ir suprasti, kaip objektai padaryti realybėje, o labiausiai džiugina, kai juos pavyksta kokybiškai atkurti skaitmeninėje erdvėje. L. Paulauskas pasakoja, kad jo profesinis kelias prasidėjo prieš maždaug ketverius metus, kai jam buvo pasiūlyta prisidėti prie virtualiosios realybės erdvių kūrimo Kauno technologijos universitete (KTU). „Tuomet virtuali realybė

Zigmantas Balčytis: „Daržovių augintojai tikisi kompensacijų ir šiemet“

Vasario 22 d. Seimo narys Zigmantas Balčytis raštu kreipėsi į žemės ūkio ministrą prašydamas, kad būtų ieškoma būdų, kaip tęsti daržovių augintojams svarbią laikinosios pagalbos priemonę. 2020 metais prasidėjusi ir tebesitęsianti pandemija, COVID-19 ligos plitimas skaudžiai palietė visus sektorius, tarp jų ir žemės ūkio: daržovių augintojai, kurie negalėjo realizuoti derliaus, turėjo jį utilizuoti. Valstybė žemės ūkio ministro įsakymu skyrė laikinąją pagalbą, kuria pasinaudojo didžioji dalis daržovių augintojų, laiku suspėjusių užpildyti reikiamus dokumentus. Seimo narys Z. Balčytis sako, kad regionuose pasitaikė

Taip pat skaitykite