Šilutėje elektromobiliai nebėra naujiena

Šilutės autobusų parkas dar tik planuoja pirkti pirmąjį naują elektra varomą autobusą. Tuo tarpu verslininkas Saulius Stankevičius elektromobilį „Nissan Leaf“ vairuoja jau porą metų, o pavasarį į gatves ruošiasi išvažiuoti iš dalies elektra varomu galiūnu BMW i8. Savo įspūdžiais apie elektrinių automobilių privalumus ir trūkumus jis mielai sutiko pasidalinti su „Pamario“ skaitytojais.

Saulius Stankevičius jau porą metų vairuoja elektromobilį „Nissan Leaf“.

Elektrinį automobilį „Nissan Leaf“ (tokiu pat pavadinamu gaminami ir tradicinio vidaus degimo varikliu varomi automobiliai) Saulius Stankevičius turi jau antri metai. Jis 2012 metų gamybos, įsigytas JAV. Šiuo modeliu verslininkas dažniausiai važiuoja vasarą, tad Lietuvos keliais spėjo nuriedėti tik apie 3000 km. Beje, tai ne vienintelis į Šilutę atgabentas elektrinis „Nissan Leaf“. Amerikoje nupirkta ir parduoti į pargabenta 10 tokių elektromobilių.

„Įspūdis geras. Didžiulis psichologinis komfortas, kai tu važiuodamas neteršdamas aplinkos, o į degalinę užvažiuoji tik nusipirkti kavos ar kramtomosios gumos… Nėra jokio garso. Tik vienas trūkumas – bent kartą per dvi dienas automobilį reikia prijungti prie elektros rozetės ir 5-6 valandas krauti baterijas. Apie elektrinį automobilį svajojau labai seniai, buvo net kilusi mintis pabandyti pasigaminti jį pačiam iš elektrinio krautuvo“, – pasakoja garsus Šilutės verslininkas Saulius Stankevičius.

„Nissan Leaf“ salone nerasi pavarų perjungimo svirties, mat šiame automobilyje nėra ir pačios pavarų dėžės…

Vasarą vienu įkrovimu šiuo automobiliu pavyksta nuvažiuoti apie 180 kilometrų. Žiemą dėl šalčio akumuliatoriaus efektyvumas sumažėja, be to mažiau pavyksta nuvažiuoti ir dėl gana didelių elektros sąnaudų salonui šildyti. Sauliaus Stankevičiaus manymu, būtų visai neblogai automobilio stogą ir kapotą padengti saulės baterijomis. Tai nors kiek padėtų papildyti akumuliatorius. Nedidelė saulės baterija yra ir dabar, bet ji skirta tik mašinos magnetolai maitinti.

Mažą baterijos talpą verslininkas laiko didžiausiu šio automobilio trūkumu. Apie 700 kg sverianti automobilio baterija tarnauja 7-8 metus, bet jos sukaupiamas energijos kiekis kasmet mažėja 5-7 proc. Pilnai įkrovus, iš pradžių kompiuteris rodo, kad bus galima nuvažiuoti vienokį kilometrų skaičių, tačiau vos pajudėjus tas atstumas greitai sumažėja.

„Yra buvę, kad grįžtant į Šilutę indikatorius rodė, kad bebus galima nuvažiuoti tik 3 kilometrus. O atstumas likęs iki įkrovimo vietos buvo dvigubai ilgesnis… Nors prietaisai jau rodė nulius, šiaip taip pamažėle pavyko įveikti tą atkarpą. Čia ir visa blogybė, kad elektros bet kur „neįsipilsi“. Manau, būtų gerai į tokius automobilius montuoti stacionarius dyzelinu ar benzinu varomus generatorius. Tada bėdos atveju galėtum sustoti pakelėje ir per kokį pusvalandį įkrauti akumuliatorių, kad galėtum pasiekti kelionės tikslą. Esame bandę krauti elektromobilį nešiojamuoju elektros generatoriumi, bet nepavyko. Matyt buvo per maža srovė“, – dalijosi patirtimi elektromobilio savininkas.

Pasak jo, visa kita – vieni privalumai. Automobilis – patogus, nėra pavarų dėžės nereikia keisti tepalų, žvakių, oro ir tepalo filtrų. Beje, radiatorius jame yra. Jis naudojamas elektrinei jėgainei  aušinti.

Pasitaikė ir linksmų nutikimų. Techninių apžiūrų centre inspektorius norėjo išmatuoti „Nissan Leaf“ išmetamųjų dujų užterštumą ir elektromobilyje nesėkmingai ieškojo išmetamojo vamzdžio… Tik kolegoms ėmus juoktis suprato savo klaidą.

 

Pavasarį į Šilutės gatves verslininkas rengiasi išriedėti sportiniu BMW i8, kuris šiuo metu remontuojamas. Tiesa, tai ne visiškai elektrinis automobilis, o mūsų gatvėse jau gana įprastas hibridinis. Varomas vien elektra jis gali nuvažiuoti tik apie 30 km. Tas pats elektros variklis praverčia, kai prireikia didesnės galios. Didžiąją laiko dalį šį automobilį varo įprastas vidaus degimo variklis.

„Nissan Leaf“ – ne vieninteliai elektriniai automobiliai Šilutėje. Jau kurį laiką miesto gatvėmis važinėja ir kitam verslininkui priklausanti baltos spalvos „Tesla“.

Vaidotas VILKAS

Hibridinių automobilių baterijos – Silentservice.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite