Šilutė – turizmo žvaigždė. R. Višinsko vizija

Apie 220-230 mln. Lt investicijų ir naujos darbo vietos per 10 metų. Tokią Šilutės ateitį savo senosios Šilutės lentpjūvės urbanistinėje atgaivinimo vizijoje „Kuršių delta“ mato verslininkas Rimgaudas Višinskas. Anot jo, šis projektas – tai atsakas į politikų, kurie svarsto, kur investuoti Šilutės infrastruktūros plėtrai numatytus 24 milijonus litų, vizijas.

Verslininkas Rimgaudas Višinskas supažindino su senosios Šilutės lentpjūvės teritorijos atgaivinimo vizija „Kuršių delta“, kurią įgyvendinant, anot jo, per 10 metų būtų investuota apie 220-230 milijonų litų.

„Tai visiškai naujas projektas, savotiška optimistinė avantiūra, tačiau be to juk nieko nevyksta“, – pristatydamas mažosios bendrijos „Pupa – strateginė urbanistika“ parengtą viziją „Kuršių delta“, sakė Rimgaudas Višinskas.
Anot jo, projektas paremtas ekonominiais skaičiavimais – manoma, kad jį įgyvendinti apsimokės. Ekonominį pagrindimą parengė Briuselyje studijuojantis R. Višinsko sūnus Justas. Pasak verslininko, jam šis projektas įdomus kaip galimybė išbandyti savo jėgas ir užuot 10 metų kalbėjus, pastatyti 11,8 ha plote visiškai naują miesto kvartalą su 350 naujų būstų ir kitos paskirties statinių.
Teritoriją, kurioje planuojamos statybos, UAB „Kintai“ įsigijo 2005 metais ir nuo to laiko svarstyta, ką čia padarius.
Pernai pradėjo rinkti ekonominius duomenis ir svarstyti, ko reikia Šilutės miestui, kraštui ir jo žmonėms. „Turėjome sau atsakyti į klausimą, kodėl čia atvažiuoja žmonės, ir kodėl jų neatvažiuoja daugiau, ką daryti, kad Šilutė nebūtų „Juodąja skyle“ iš kurios bėga gyventojai“, – kalbėjo verslininkas.
Iš kur lėšos?
Jo teigimu, kol savivaldybėje dar tik svarstoma, kur investuoti lėšas, jis jau turįs parengtą viziją. Be to, ši vizija numato, kad investicijos ne tik pagerintų gyvenimo sąlygas, infrastruktūrą, bet ir sukurtų naujų darbo vietų, atneštų pelno verslininkams ir rajono biudžetui. Šiuo metu kuriamas prekinis ženklas. Su „Kuršių deltos“ vizija jau supažindinta Ūkio ministerija, ją pristatys įvairiose parodose. Veikti paskatino ir asmeninė patirtis.
„Prieš 12 metų Kintuose nieko nebuvo, o dabar vien UAB „Kintai“ per 4 mėnesius pabuvojo per 20 tūkstančių turistų“, – džiaugėsi R. Višinskas
Lėšų tikimasi gauti iš privačių investuotojų, dalyvaujant regionų plėtros programose, pasitelkiant ES struktūrinių fondų paramą ir iš kitų šaltinių. Sutvarkius infrastruktūrą, būstus, kaip dabar daroma Nidoje, vasaros poilsiavietėms įsigytų turtingi žmonės, kai kas norėtų čia apsigyventi nuolatos, be to Šilutė taptų patraukli ir mėgstantiems į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje investuoti emigrantams. Vietiniams žmonėms atsirastų naujų darbo vietų aptarnavimo srityje.
Į gyvenimą – per 10 metų
Viziją įgyvendinti tikimasi 2015-2025 metais, 4 etapais. Pirmame 2015-2017 m. etape su minimaliomis investicijomis būtų siekiama išsaugoti esamas teritorines vertybes. Šyšos pakrantėje, šalia miesto ligoninės numatoma pastatyti pirmuosius gyvenamuosius namus, laikiną kempingą užliejamų pievų teritorijoje, SPA ir reabilitacijos centrą su 60 vietų viešbučiu, sutvarkyti teritoriją. 2017-2022 m. planuojama suformuoti naują komercinį centrą – pastatyti naują prekybos centrą su komercinėmis ir biuro paskirties patalpomis, sporto centrą. 2020-2025 m. būtų iškastas naujas uostas su krantine. Ši vieta taptų projekto pagrindine dalimis.
Kasant uostą likusi žemė galėtų būti panaudota teritorijai paaukštinti, apsauginiams pylimams formuoti. Aplinkui uostą būtų įrengta pagrindinė naujojo kvartalo aikštė, statomi gyvenamieji namai su vaizdu į uostą, rastųsi vietos mažiesiems laivams švartuoti. Paskutiniame 2022-2025 m. etape būtų baigiami formuoti gyvenamųjų namų kvartalai, prisijungiama prie miesto komunikacijos tinklų. Keletas kvartalų būtų pastatyti taip, kad nepriklausomai nuo centralizuoto tiekimo, patys apsirūpintų šiluma ir vandeniu. Taip pat svarstomą apie nuolat veikiančią keltų, jungiančių Šilutę ir Neringą, liniją.
Milijonai į biudžetą
Verslininkas mano, kad įgyvendintas „Kuršių deltos“ projektas leistų rajono biudžetą kasmet papildyti apie 7 milijonus litų. Tik, anot R. Višinsko, įgyvendinant projektą reikią ir valdžios struktūrų paramos bei palaikymo. Jau rengiant miesto infrastruktūros renovacijos planą reikėtų atsižvelgti ir į tai, kas numatyta šioje vizijoje.

Vaidotas VILKAS
P. S. Skaitytojui primename, kad čia ne epizodas iš Ilfo ir Petrovo veikalo „Dvylika kėdžių“…

Hits: 87

6 komentarai

  • jo

    naujas O.Benderis belieka raketu prisipirkt kad is marso klijentai skristu kad nors per 1000metu atsipirktu,neseniai verke kad uostas y nuostoli eina is savu reik pridet nors nei lito neinvestavo.

  • Baik

    Pirmas žingsnis. Turi būti nubausti. Antras – turi būti sutvarkyta Šyšos pakrantė. Tik tada galimas trečias žingsnis projektas…

    Nėra sąžinės tame žmoguje….

  • Baikos

    Lentpjūvė buvo ir turi būti.

  • a

    Del 24 lemu skura nusilupti galeciau ir as:)

  • Moteris

    O man patinka, kai zmogus kuria, masto i prieki. Kiti sedi suskliaude ausis ir laukia, ko kepti karveliai i burna ikris. Saunuolis Rimgaudai. Daryk, o visi tegul puola. Tai ju beda, ne tavo.

  • Raimondas

    Vasiukai 2. Lochatrona varo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo COVID-19 jau paskiepytas kas penktas šalies gyventojas

Padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją. Vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc. Nors savivaldybės nepanaudotas vakcinas jau gali siūlyti žemiau esančios prioritetinėms grupėms, balandžio mėnesį pagrindinis prioritetas yra skiriamas senjorų vakcinacijai. Vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai yra registruojami skiepijimui bet kuria jų pageidaujama vakcina. Nesulaukus kvietimo, senjorai raginami patys kreiptis į savo savivaldybę detalesnei informacijai ir pasinaudoti valstybės

Nuo pirmadienio atsiveria daugiau parduotuvių, kino teatrai, leidžiami renginiai

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai. Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškariu 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas profesorius Juozas Skirius: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Taip pat skaitykite