Šilutė – turizmo žvaigždė. R. Višinsko vizija

Apie 220-230 mln. Lt investicijų ir naujos darbo vietos per 10 metų. Tokią Šilutės ateitį savo senosios Šilutės lentpjūvės urbanistinėje atgaivinimo vizijoje „Kuršių delta“ mato verslininkas Rimgaudas Višinskas. Anot jo, šis projektas – tai atsakas į politikų, kurie svarsto, kur investuoti Šilutės infrastruktūros plėtrai numatytus 24 milijonus litų, vizijas.

Verslininkas Rimgaudas Višinskas supažindino su senosios Šilutės lentpjūvės teritorijos atgaivinimo vizija „Kuršių delta“, kurią įgyvendinant, anot jo, per 10 metų būtų investuota apie 220-230 milijonų litų.

„Tai visiškai naujas projektas, savotiška optimistinė avantiūra, tačiau be to juk nieko nevyksta“, – pristatydamas mažosios bendrijos „Pupa – strateginė urbanistika“ parengtą viziją „Kuršių delta“, sakė Rimgaudas Višinskas.
Anot jo, projektas paremtas ekonominiais skaičiavimais – manoma, kad jį įgyvendinti apsimokės. Ekonominį pagrindimą parengė Briuselyje studijuojantis R. Višinsko sūnus Justas. Pasak verslininko, jam šis projektas įdomus kaip galimybė išbandyti savo jėgas ir užuot 10 metų kalbėjus, pastatyti 11,8 ha plote visiškai naują miesto kvartalą su 350 naujų būstų ir kitos paskirties statinių.
Teritoriją, kurioje planuojamos statybos, UAB „Kintai“ įsigijo 2005 metais ir nuo to laiko svarstyta, ką čia padarius.
Pernai pradėjo rinkti ekonominius duomenis ir svarstyti, ko reikia Šilutės miestui, kraštui ir jo žmonėms. „Turėjome sau atsakyti į klausimą, kodėl čia atvažiuoja žmonės, ir kodėl jų neatvažiuoja daugiau, ką daryti, kad Šilutė nebūtų „Juodąja skyle“ iš kurios bėga gyventojai“, – kalbėjo verslininkas.
Iš kur lėšos?
Jo teigimu, kol savivaldybėje dar tik svarstoma, kur investuoti lėšas, jis jau turįs parengtą viziją. Be to, ši vizija numato, kad investicijos ne tik pagerintų gyvenimo sąlygas, infrastruktūrą, bet ir sukurtų naujų darbo vietų, atneštų pelno verslininkams ir rajono biudžetui. Šiuo metu kuriamas prekinis ženklas. Su „Kuršių deltos“ vizija jau supažindinta Ūkio ministerija, ją pristatys įvairiose parodose. Veikti paskatino ir asmeninė patirtis.
„Prieš 12 metų Kintuose nieko nebuvo, o dabar vien UAB „Kintai“ per 4 mėnesius pabuvojo per 20 tūkstančių turistų“, – džiaugėsi R. Višinskas
Lėšų tikimasi gauti iš privačių investuotojų, dalyvaujant regionų plėtros programose, pasitelkiant ES struktūrinių fondų paramą ir iš kitų šaltinių. Sutvarkius infrastruktūrą, būstus, kaip dabar daroma Nidoje, vasaros poilsiavietėms įsigytų turtingi žmonės, kai kas norėtų čia apsigyventi nuolatos, be to Šilutė taptų patraukli ir mėgstantiems į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje investuoti emigrantams. Vietiniams žmonėms atsirastų naujų darbo vietų aptarnavimo srityje.
Į gyvenimą – per 10 metų
Viziją įgyvendinti tikimasi 2015-2025 metais, 4 etapais. Pirmame 2015-2017 m. etape su minimaliomis investicijomis būtų siekiama išsaugoti esamas teritorines vertybes. Šyšos pakrantėje, šalia miesto ligoninės numatoma pastatyti pirmuosius gyvenamuosius namus, laikiną kempingą užliejamų pievų teritorijoje, SPA ir reabilitacijos centrą su 60 vietų viešbučiu, sutvarkyti teritoriją. 2017-2022 m. planuojama suformuoti naują komercinį centrą – pastatyti naują prekybos centrą su komercinėmis ir biuro paskirties patalpomis, sporto centrą. 2020-2025 m. būtų iškastas naujas uostas su krantine. Ši vieta taptų projekto pagrindine dalimis.
Kasant uostą likusi žemė galėtų būti panaudota teritorijai paaukštinti, apsauginiams pylimams formuoti. Aplinkui uostą būtų įrengta pagrindinė naujojo kvartalo aikštė, statomi gyvenamieji namai su vaizdu į uostą, rastųsi vietos mažiesiems laivams švartuoti. Paskutiniame 2022-2025 m. etape būtų baigiami formuoti gyvenamųjų namų kvartalai, prisijungiama prie miesto komunikacijos tinklų. Keletas kvartalų būtų pastatyti taip, kad nepriklausomai nuo centralizuoto tiekimo, patys apsirūpintų šiluma ir vandeniu. Taip pat svarstomą apie nuolat veikiančią keltų, jungiančių Šilutę ir Neringą, liniją.
Milijonai į biudžetą
Verslininkas mano, kad įgyvendintas „Kuršių deltos“ projektas leistų rajono biudžetą kasmet papildyti apie 7 milijonus litų. Tik, anot R. Višinsko, įgyvendinant projektą reikią ir valdžios struktūrų paramos bei palaikymo. Jau rengiant miesto infrastruktūros renovacijos planą reikėtų atsižvelgti ir į tai, kas numatyta šioje vizijoje.

Vaidotas VILKAS
P. S. Skaitytojui primename, kad čia ne epizodas iš Ilfo ir Petrovo veikalo „Dvylika kėdžių“…

6 komentarai

  • jo

    naujas O.Benderis belieka raketu prisipirkt kad is marso klijentai skristu kad nors per 1000metu atsipirktu,neseniai verke kad uostas y nuostoli eina is savu reik pridet nors nei lito neinvestavo.

  • Baik

    Pirmas žingsnis. Turi būti nubausti. Antras – turi būti sutvarkyta Šyšos pakrantė. Tik tada galimas trečias žingsnis projektas…

    Nėra sąžinės tame žmoguje….

  • Baikos

    Lentpjūvė buvo ir turi būti.

  • a

    Del 24 lemu skura nusilupti galeciau ir as:)

  • Moteris

    O man patinka, kai zmogus kuria, masto i prieki. Kiti sedi suskliaude ausis ir laukia, ko kepti karveliai i burna ikris. Saunuolis Rimgaudai. Daryk, o visi tegul puola. Tai ju beda, ne tavo.

  • Raimondas

    Vasiukai 2. Lochatrona varo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite