Šilutė – oficialus etnografinio Mažosios Lietuvos regiono centras – sostinė
Etninės kultūros globos taryba prie Lietuvos Respublikos Seimo savo tinklalapyje paskelbė atnaujintą Lietuvos etnografinių regionų žemėlapį.
2021 metais Etninės kultūros globos tarybos užsakymu buvo parengtas Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis https://ekgt.lt/etnografiniai-regionai/zemelapis/. 
Žemėlapio sudarytojai – humanitarinių mokslų daktaras Žilvytis Šaknys ir gamtos mokslų daktaras Danielius Pivoriūnas. Žemėlapis sudarytas remiantis etnologų, lingvistų, etnomuzikologų, kitų mokslininkų tyrimais ir rekomendacijomis, apibendrinant informaciją iš daugiau nei 200 etnografinių žemėlapių.
Tobulinant žemėlapį, papildomai pažymėti etnografinių regionų centrai, tiksliau pažymėta istorinė Mažosios Lietuvos riba. Žemėlapyje pateikti trumpi aprašymai apie etnografinių regionų istorines ištakas, pirmuosius paminėjimus, pavadinimo vartoseną, regionų simbolines sostines.
Šalia pateikti simbolinių sostinių herbai, kuriuos, tobulinant žemėlapį ateityje, planuojama pakeisti regionų herbais. Penkių etnografinių regionų sostinės: Mažosios Lietuvos – Šilutė, Žemaitijos – Telšiai, Suvalkijos (Sūduvos) – Marijampolė, Dzūkijos (Dainavos) – Alytus, Aukštaitijos – Panevėžys.
Toks Šilutės titulas ne tik pripažinimas visai krašto bendruomenei, bet ir didelė atsakomybė puoselėjant, išsaugant, populiarinant etninę kultūrą.
Atnaujinant žemėlapį daug pastangų įdėjo Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos nariai: Klaipėdos universiteto mokslininkė doc. dr. Silva Pocytė, Šilutės kraštotyros draugijos narys Saulius Sodonis, Šilutės savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus Kultūros poskyrio vedėja Vilma Griškevičienė ir specialistė regionui Jūratė Pancerova.
Švietimo ir kultūros skyrius
Skirstymo į regionus kriterijai
Svarbiausi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma Lietuvos etnografinių regionų teritorija, yra regioniniu savitumu pasižymintys materialinės ir dvasinės kultūros reiškiniai – darbo, šeimos, kalendorinių ir bendruomenės šventės, kalba (tarmės), folkloras, tradiciniai amatai ir verslai, kulinarinis paveldas, architektūra, drabužiai ir kt. Tai kultūriniai regionai, kurie nesutampa su įvairiais laikotarpiais egzistavusių politinių, administracinių darinių ribomis.
Brėžiant etnografinių regionų ribas, laikytasi seniūnijų ribų (išskyrus didžiuosius šalies miestus). Žemėlapyje pažymėtos atskirų etnografinių regionų ribos yra sąlyginės, nes tarp regionų esančios maždaug 10–15 km plotą apimančios ribinės vietovės pasižymi regioninių požymių persipynimu. Kita vertus, kai kurios seniūnijos etnografiniu požiūriu yra dvilypės, nes dalis seniūnijos priklauso vienam regionui, kita dalis – kitam regionui.
2021 m. tobulinant žemėlapį, papildomai pažymėti etnografinių regionų centrai, didesni miestai, savivaldybių ribos, Vilnius ir Kaunas išskirti kaip nepriklausantys etnografiniams regionams, nes šie didmiesčiai nepasižymi atskiriems etnografiniams regionams būdingomis ypatybėmis (skirtingai negu Klaipėda, reprezentuojanti Mažąją Lietuvą).
Tiksliau pažymėta istorinė Mažosios Lietuvos riba.
EKGT inf.
