Šiltas pasisėdėjimas su Antanu Stanevičiumi

A. Stanevičius pasakojo ir apie savo fotografijas.

Šilutiškiams, kurie dažnai lankosi Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, Antano Stanevičiaus pavardė gerai žinoma. Su žurnalistu, redaktoriumi, poetu ir fotografu jie jau buvo susitikę per Bernardo Aleknavičiaus fotoalbumų pristatymą bibliotekoje. Šį kartą svečias papasakojo apie leidyklos „Eglė“, kuriai vadovauja, leidžiamas knygas (knygų dalyviai galėjo įsigyti už pačių pasiūlytą kainą), pasidalijo mintimis apie bibliotekoje eksponuojamą fotografijų parodą „Lietuviškoji Klaipėda“. Klaipėdos krašto dainų padainavo Eglė Pukaitė, o A. Stanevičiaus eilėraščių skaitė Rūta Jurkuvienė.

„Pažeistas poetas“
Bibliotekininkė Virginija Degutienė padėkojo susirinkusiems bibliotekos lankytojams ir pristatė svečius. Susitikimą pradėjo pats A.Stanevičius sakydamas, kad tikras poetas turi gyventi vien poezija – tik rašyti eilėraščius ir vien apie juos tegalvoti. „Iš ko jis turėtų gyventi? Gal iš švento dūko? Gal iš aukų? Gal iš palikimo?.. O aš fotografuoju, dirbu kitus darbus, esu „pažeistas poetas“, – šypsodamasis atviravo svečias, pridurdamas, kad jam trūksta drąsos „išnešti“ į viešumą savo poeziją. Papasakojo apie girdėtą nutikimą Kretingoje, kai jaunas poetas, atvažiavęs motociklu, nepabijojo penkiolikai minučių užtverti gatvę ir, nekreipdamas dėmesio į nepatenkintus miestiečius dėl susidariusių nepatogumų, paskaitė savo eilėraščių ir nuvažiavo.
Rūta Jurkuvienė jautriai perskaitė pirmą pluoštelį eilėraščių apie namus, kaimą, žalą karvę ir daugeliui pasirodė, kad autorius per kukliai vertina savo kūrybą. Aiškiai ir suprantamai išsakytos mintys, nuoširdūs prisiminimai, prabėgusios vaikystės akimirkos – tokios artimos ir jaudinančios mums visiems. Ne kartą skambėjo plojimai.

Įdomu buvo pasiklausyti autoriaus minčių.

Knygų daug, tik mažai kam jų bereikia
Prieš susitikimą atėjusieji galėjo pavartyti „Eglės“ leidyklos išleistų knygų. Svečiai atsivežė daug knygų iš sukauptų fondų. Beveik apie visas leidėjas ir papasakojo. Prisiminė, kaip 1991 metais leido pirmąją meilės lyrikos tomelį „Mudviejų vakaras“. „Tą knygą pirko ir skaitė. Visi eilėraščiai apie meilę netilpo ir į antrąją knygą, tad vėliau pasirodė dar ir trečias tomas, – pasakojo leidėjas. – Lietuviškų knygų rinka maža. Būti lietuviu darosi vis brangiau. Užsienio autorių knygų tiražai milžiniški, o sąnaudos tos pačios“. Papasakojo, kokie žmonės ateina į leidyklą: „Tauragiškis, aktyvus klubo „Žingsniai“ narys Remigijus Žukauskas išleido pasaką–romaną paaugliams „Ledinė fėja“ apie stebuklus ir burtus. Knygą iliustravo mano anūkė Viltė Stanevičiūtė Fuller“, – pasakojo A. Stanevičius, demonstruodamas naują knygą. Pasidžiaugė, kad geriausiu metų klaipėdietišku leidiniu skaitytojų išrinkta Algirdo Stankevičiaus, jūrų biologo, nardytojo, tyrinėtojo ir muziejininko, gamtos mokslų daktaro knyga „5000 valandų po vandeniu“ išleista taip pat „Eglės“ leidykloje.
Daug kas vartė fotografijų albumus, gėrėjosi jų kokybe ir gražiomis nuotraukomis. Prie visų jų yra prisilietęs ir A. Stanevičius.
Vėl skambėjo eilės, šį kartą apie meilę.
Užfiksuotos akimirkos
Atėjusieji į susitikimą žvalgėsi į parodoje „Lietuviškoji Klaipėda“ eksponuojamas nuotraukas (su paroda šilutiškiai galėjo susipažinti nuo rugpjūčio 3 d.). Pažįstami vaizdai – juk Klaipėda mums artima. Ir jūrą mylime, ir paminklai matyti, ir „Žuvėdros“ šokių kolektyvas gerai žinomas. Tad kai autorius papasakojo apie kiekvieną fotografiją, į jas buvo pažvelgta tarsi kitomis akimis. A. Stanevičius – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Klausydamiesi pasakojimo kiekvienas galėjo įsitikinti, kad jam fotografavimas – ir aistra, ir kasdienybė, ir menas. Fotografijų spektras gana įvairus: portretinės nuotraukos, paminklai, renginių akimirkos. Ypač brangi viena „Baltijos kelią“ atspindinti nuotrauka. Papasakojo apie jautrią akimirką, kai susitiko su nuotraukos herojumi, kuris po daugelio metų atpažino save…
Jauna atlikėja Eglė Pukaitė padainavo keletą Klaipėdos krašto dainų, kurios padėjo kurti jaukią susitikimo atmosferą. Išėjome praturtėję – artimiau susipažinome su kūrybingu, talentingu, linksmu ir darbščiu žmogumi, randančiu laiko tarp įtemptų kasdieninių darbų susitikti su skaitytojais.
Birutė Morkevičienė, 
autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.