Šiltas pasisėdėjimas su Antanu Stanevičiumi

A. Stanevičius pasakojo ir apie savo fotografijas.

Šilutiškiams, kurie dažnai lankosi Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, Antano Stanevičiaus pavardė gerai žinoma. Su žurnalistu, redaktoriumi, poetu ir fotografu jie jau buvo susitikę per Bernardo Aleknavičiaus fotoalbumų pristatymą bibliotekoje. Šį kartą svečias papasakojo apie leidyklos „Eglė“, kuriai vadovauja, leidžiamas knygas (knygų dalyviai galėjo įsigyti už pačių pasiūlytą kainą), pasidalijo mintimis apie bibliotekoje eksponuojamą fotografijų parodą „Lietuviškoji Klaipėda“. Klaipėdos krašto dainų padainavo Eglė Pukaitė, o A. Stanevičiaus eilėraščių skaitė Rūta Jurkuvienė.

„Pažeistas poetas“
Bibliotekininkė Virginija Degutienė padėkojo susirinkusiems bibliotekos lankytojams ir pristatė svečius. Susitikimą pradėjo pats A.Stanevičius sakydamas, kad tikras poetas turi gyventi vien poezija – tik rašyti eilėraščius ir vien apie juos tegalvoti. „Iš ko jis turėtų gyventi? Gal iš švento dūko? Gal iš aukų? Gal iš palikimo?.. O aš fotografuoju, dirbu kitus darbus, esu „pažeistas poetas“, – šypsodamasis atviravo svečias, pridurdamas, kad jam trūksta drąsos „išnešti“ į viešumą savo poeziją. Papasakojo apie girdėtą nutikimą Kretingoje, kai jaunas poetas, atvažiavęs motociklu, nepabijojo penkiolikai minučių užtverti gatvę ir, nekreipdamas dėmesio į nepatenkintus miestiečius dėl susidariusių nepatogumų, paskaitė savo eilėraščių ir nuvažiavo.
Rūta Jurkuvienė jautriai perskaitė pirmą pluoštelį eilėraščių apie namus, kaimą, žalą karvę ir daugeliui pasirodė, kad autorius per kukliai vertina savo kūrybą. Aiškiai ir suprantamai išsakytos mintys, nuoširdūs prisiminimai, prabėgusios vaikystės akimirkos – tokios artimos ir jaudinančios mums visiems. Ne kartą skambėjo plojimai.

Įdomu buvo pasiklausyti autoriaus minčių.

Knygų daug, tik mažai kam jų bereikia
Prieš susitikimą atėjusieji galėjo pavartyti „Eglės“ leidyklos išleistų knygų. Svečiai atsivežė daug knygų iš sukauptų fondų. Beveik apie visas leidėjas ir papasakojo. Prisiminė, kaip 1991 metais leido pirmąją meilės lyrikos tomelį „Mudviejų vakaras“. „Tą knygą pirko ir skaitė. Visi eilėraščiai apie meilę netilpo ir į antrąją knygą, tad vėliau pasirodė dar ir trečias tomas, – pasakojo leidėjas. – Lietuviškų knygų rinka maža. Būti lietuviu darosi vis brangiau. Užsienio autorių knygų tiražai milžiniški, o sąnaudos tos pačios“. Papasakojo, kokie žmonės ateina į leidyklą: „Tauragiškis, aktyvus klubo „Žingsniai“ narys Remigijus Žukauskas išleido pasaką–romaną paaugliams „Ledinė fėja“ apie stebuklus ir burtus. Knygą iliustravo mano anūkė Viltė Stanevičiūtė Fuller“, – pasakojo A. Stanevičius, demonstruodamas naują knygą. Pasidžiaugė, kad geriausiu metų klaipėdietišku leidiniu skaitytojų išrinkta Algirdo Stankevičiaus, jūrų biologo, nardytojo, tyrinėtojo ir muziejininko, gamtos mokslų daktaro knyga „5000 valandų po vandeniu“ išleista taip pat „Eglės“ leidykloje.
Daug kas vartė fotografijų albumus, gėrėjosi jų kokybe ir gražiomis nuotraukomis. Prie visų jų yra prisilietęs ir A. Stanevičius.
Vėl skambėjo eilės, šį kartą apie meilę.
Užfiksuotos akimirkos
Atėjusieji į susitikimą žvalgėsi į parodoje „Lietuviškoji Klaipėda“ eksponuojamas nuotraukas (su paroda šilutiškiai galėjo susipažinti nuo rugpjūčio 3 d.). Pažįstami vaizdai – juk Klaipėda mums artima. Ir jūrą mylime, ir paminklai matyti, ir „Žuvėdros“ šokių kolektyvas gerai žinomas. Tad kai autorius papasakojo apie kiekvieną fotografiją, į jas buvo pažvelgta tarsi kitomis akimis. A. Stanevičius – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Klausydamiesi pasakojimo kiekvienas galėjo įsitikinti, kad jam fotografavimas – ir aistra, ir kasdienybė, ir menas. Fotografijų spektras gana įvairus: portretinės nuotraukos, paminklai, renginių akimirkos. Ypač brangi viena „Baltijos kelią“ atspindinti nuotrauka. Papasakojo apie jautrią akimirką, kai susitiko su nuotraukos herojumi, kuris po daugelio metų atpažino save…
Jauna atlikėja Eglė Pukaitė padainavo keletą Klaipėdos krašto dainų, kurios padėjo kurti jaukią susitikimo atmosferą. Išėjome praturtėję – artimiau susipažinome su kūrybingu, talentingu, linksmu ir darbščiu žmogumi, randančiu laiko tarp įtemptų kasdieninių darbų susitikti su skaitytojais.
Birutė Morkevičienė, 
autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje pristatyti vardiniai dainininkės Ingos Valinskienės kvepalai „Aš laimINGA“

Balandžio 17-ąją, šilutiškiai turėjo unikalią progą išbandyti garsių, talentingų parfumerijos autorių sukurtus kvepalus. Šv. Velykų išvakarėse išskirtinio dizaino drabužių parduotuvėje „Stilinga kišenė” surengta kvepalų diena. Tądien Pamario krašto moterys kartu su aromatų verslo ir dėvėjimo eksperte Edita Vigelyte kalbėjosi apie kvepinimosi įpročius, parfumerinę etiką, tradicijas ir naujoves. Viena jų – pristatyti garsaus parfumerio Aisčio Mickevičiaus sukurti vardiniai, dainininkės, laidų vedėjos Ingos Valinskienės, kvepalai „Aš laimINGA“. Išskirtinai „kvepiantis“ interviu „Pamariui“ su Edita Vigelyte: –Šilutėje svečiuojatės ne pirmą kartą. Kartu su „Stilingos

Su Seimo nariu – apie referendumus ir Velykas

Trys savaitės beliko iki Lietuvos prezidento rinkimų ir tą pačią dieną, gegužės 12-ąją, rengiamų dviejų referendumų: dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Palyginus su įvykusių savivaldos rinkimų agitacijos mastais, kandidatų aktyvumu ir susitikimų su rinkėjais gausa, rengimosi gegužės 12 d. balsavimui beveik nesijaučia. Apie tai ir kitas aktualijas „Pamarys“ pakalbino Seimo narį Alfredą Stasį NAUSĖDĄ. Seimas pavasario sesiją pradėjo kovo 10 d., ji paprastai baigiasi birželio 30 d., tačiau bus pratęsta dėl prezidento rinkimų. Gegužės 12 d. –

Muziejuje pamokė kiaušinius marginti vašku

Balandžio 16-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradėjo veikti velykaičių marginimo dirbtuvės, į kurias atvykę smalsiausi Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai kartu su pedagoge Nijole Titiene mokėsi Mažosios Lietuvos velykinių kiaušinių dažymo meno. Velykaičių simboliai Muziejininkė–etnografė Asta Bartkevičiūtė papasakojo, jog anuomet kiaušinius margindavo vašku, keliomis spalvomis, supažindino su marginimo raštais, kurių kiekvienas turėjo tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, numargintas kiaušinis brūkšneliais, it paukščio pėdutėmis, simbolizavo auką. Jeigu kiaušinis buvo dažomas rombo forma, tai anuomet sakydavo, kad tai aktyvumo ženklas, o apskritimas – padeda