Šiemetinis braškių sezonas nedžiugina

Šie metai ypač nepalankūs braškių augintojams. Gegužę į braškynus buvo įsisukusios šalnos, o per patį braškių derlių merkė lietūs. Net prie namų auginantys braškes skundėsi, kad šiemet nepavyko braškių išsaugoti – nušalo. Turguje bemaž visi prekeiviai siūlo iš Lenkijos atvežtų braškių. Praėjusį šeštadienį braškių kilogramas kainavo 7-8 litus. Šių uogų dar galima prisiskinti Degučiuose, ūkininko Romo Undžiaus braškyne.

Braškių augintojas Romas Undžys braškyne.

Bene didžiausias braškių augintojas Šilutės rajone degutiškis Romas Undžys Jonines vadina atskaitos tašku, mat tuomet prasideda braškių skynimas. Ir mes ūkininką aplankėme per Jonines, kai braškyne netrūko uogautojų. Išpuoselėtos sodybos šeimininkus Albiną ir Romą Undžius sutikome raškančius trešnes. Sutuoktiniai neslėpė, kad dar nuo ryto nespėję pavalgyti, todėl ir įsisuko į trešnę.
Nors didžiausias darbymetis būna per braškių skynimą, tačiau auginantojai darbo turi visus metus. Dabar Romas Undžys į braškyną atskuba anksti – 4 val. ryto, bet ne braškių skinti – varnėnų pagąsdinti. Ūkininkas yra įtaisęs specialią šaudyklę, kuri periodiškai iššauna, sukeldama garsą ir taip baidydama virš braškyno nuolat ratus sukančius sparnuočius.
Šiemet R. Undžys braškėmis užsodino 5 ha plotą. Tai šiek tiek mažiau negu pernai, mat darbus lemia ir gamtinės sąlygos. Pernai dėl nepalankaus oro nemažai braškių teko aparti. Kelias dienas siautėjęs 30 laipsnių karštis kartu su dideliu vėju niokojo braškyną. Uogos iškepė, o naujai pradėjusios augti ir sirpti susproginėjo.
Gamtos kaprizai
Ūkininkas 5 ha plote užaugino ,Korona’, ,Polka’, ,Darselekt’, ,Pandora’, ,Pegasas’, ,Zumba’ veislių braškių. Pasodino ir vienintelės lietuviškos veislės – ,Dangė’. Nors ūkininkas tikina, kad visos veislės geros, tačiau didžiausia išdavikė pasirodė esanti lietuviškoji ,Dangė’ – neatlaikė pavasario šalnų. „Beveik 4 naktis dirvos paviršiuje buvo 3-4 laipsniai šalčio. Nieko negalėjau padaryti – nušalo 1 ha braškyno. Teko girdėti, kad ūkininkai, bandę užkloti braškes, jų taip pat neišsaugojo“.
Reikia investicijų
Pradėjęs ūkininkauti nuo 15 arų ūkininkas kasmet į braškyną investuoja. Turi įsigijęs nemažai žemės ūkio technikos, vien rankomis kasmet vis didesnių plotų įdirbti nebūtų įmanoma. Du kartus per savaitę po braškyną sukiojasi ravėtuvai, nes, pasak ūkininko, rankomis ravima tik aplink uogas. Frezais purenama žemė bei naikinamos žolės ir nereikalingi ūgliai tarpueiliuose. Turi technikos ir braškėms sodinti. Sodinamąją pasigamino pats, prisiminęs, kokia teko dirbti pas ūkininką Švedijoje. Šiemet įdiegė itališką laistymo sistemą. Ūkininkas talkininkų neieško, jam padeda žmona Albina, kuri net traktorių vairuoja.

Braškių Degučiuose prisiskynė ir Kristina iš Tauragės.

Degučių braškyne – vilniečiai
„Iš pradžių uogomis prekiavome patys, tačiau iš mūsų nenorėjo pirkti. Pažiūrėdavo, kad žmona laukiasi, pažiūrėdavo, kad uogos labai didelės, gražios, ir nuspręsdavo, kad prekiaujame atvežtinėmis“, – prisimena ūkininkas. Vienam kitam pirkėjui pasiūlė atvažiuoti į braškyną ir įsitikinti, kad braškės augintos Degučiuose. Taip ir prasidėjo. Per daugelį metų A. ir R. Undžių braškynas tapo žinomas ne tik mūsų rajono gyventojams – atvažiuoja ir iš kitų rajonų: Tauragės, Gargždų, Jurbarko, Klaipėdos. Geografija plečiasi, mat aplankantys gimines Šilutės rajone ir nugirdę apie braškyną taip pat skuba prisiuogauti. Braškes šiemet raškė ir vilniečiai, ir anykštėnai. Ūkininkas neslepia, kad būna ir nepatenkintų – dažniausiai todėl, kad jis negali pasiūlyti palankaus laiko norintiems braškiauti. Dažnai braškyne būna apie 100 braškiautojų, kurie uogas skina net trimis eilėmis.
Pernai vasaros karalienių – braškių užteko iki vidurvasario, baigė skinti liepos 20 dieną.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 663

2 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip ministras siūlo išvalyti marias ir pajūrį?

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas: „Siekdami išvalyti upes ir ežerus, marias ir pajūrį, turime stipriau reglamentuoti mineralinių trąšų naudojimą. „Lietuvoje reikėtų organizuoti ne tik mineralinių trąšų apskaitą, bet apskritai nusistatyti kitą prioritetą – mineralines trąšas keisti mėšlo grąžinimu į dirvą“, – mano aplinkos ministras. Tokią perspektyvą mažinant žemės ūkio sukuriamą taršą jis išreiškė penktadienį susitikęs su nevyriausybine organizacija „Aplinkosaugos koalicija“, kuri ministrui išreiškė trąšų naudojimo ir taršos jomis monitoringo būtinybę. „Mėšlo naudojimas yra ypač griežtai reglamentuotas, o mineralinės trąšos ne – tai absurdiška. Mineralinėms

Koronaviruso infekcijos statistika: 1113 nauji susirgimai, 14 žmonių mirė

Lietuvoje praėjusią parą, balandžio 20-ąją, ištyrus 11913 ėminių, koronaviruso infekcija patvirtinta 1113 žmonių, mirė 14 žmonių, skelbia Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 236533. Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 14 žmonių. Jų amžius buvo nuo 30 iki 99 metų. Bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 3802. Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje trečiadienio rytą siekia 515,9 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai

Nepritarta siūlymui Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį vienbalsiai nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, paskelbti nedarbo diena. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad per 30 metų nusistovėjo tradicijos, kaip šalyje minima ši diena, o įvedus laisvadienį jos nutrūktų. „Tradicijos labai gyvos su žvakelių degimu languose, su paskaitomis, su liudininkų atsiminimais, specialiomis pamokomis. Jei padarytume laisvadienį, šita tradicija nutrūktų“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė M. Lingė. Jis akcentavo, kad žiūrint iš ekonominio taško, Lietuva išsiskiria kaip viena daugiausiai laisvadienių turinčių

Apgavikai rašo laiškus…

„Luminor“ bankas perspėja, jog kai kurie banko klientai balandžio 20 dieną gavo melagingus elektroninius laiškus, kurie neva  siunčiami banko vardu. Šiuose laiškuose pridedamas ir mokėjimo pranešimas, neva išduotas paties kliento prašymu. Laiškai siunčiami kartu su prisegtu dokumentu, kurio pavadinimas – „Luminor_bankas_Mokejimas_pdf.iso.txt“. Šiame dokumente yra kenkėjiška programa, kurios tikslas yra išgauti konfidencialius klientų duomenis. Banko sukčiavimo prevencijos ekspertai perspėja klientus jokiu būdu neatidaryti šio laiško priedo. Jeigu dokumentas buvo atidarytas, rekomenduojame nedelsiant susisiekti su savo IT saugos specialistais, kad jie patikrintų,

Taip pat skaitykite