Šiemetinis braškių sezonas nedžiugina

Šie metai ypač nepalankūs braškių augintojams. Gegužę į braškynus buvo įsisukusios šalnos, o per patį braškių derlių merkė lietūs. Net prie namų auginantys braškes skundėsi, kad šiemet nepavyko braškių išsaugoti – nušalo. Turguje bemaž visi prekeiviai siūlo iš Lenkijos atvežtų braškių. Praėjusį šeštadienį braškių kilogramas kainavo 7-8 litus. Šių uogų dar galima prisiskinti Degučiuose, ūkininko Romo Undžiaus braškyne.

Braškių augintojas Romas Undžys braškyne.

Bene didžiausias braškių augintojas Šilutės rajone degutiškis Romas Undžys Jonines vadina atskaitos tašku, mat tuomet prasideda braškių skynimas. Ir mes ūkininką aplankėme per Jonines, kai braškyne netrūko uogautojų. Išpuoselėtos sodybos šeimininkus Albiną ir Romą Undžius sutikome raškančius trešnes. Sutuoktiniai neslėpė, kad dar nuo ryto nespėję pavalgyti, todėl ir įsisuko į trešnę.
Nors didžiausias darbymetis būna per braškių skynimą, tačiau auginantojai darbo turi visus metus. Dabar Romas Undžys į braškyną atskuba anksti – 4 val. ryto, bet ne braškių skinti – varnėnų pagąsdinti. Ūkininkas yra įtaisęs specialią šaudyklę, kuri periodiškai iššauna, sukeldama garsą ir taip baidydama virš braškyno nuolat ratus sukančius sparnuočius.
Šiemet R. Undžys braškėmis užsodino 5 ha plotą. Tai šiek tiek mažiau negu pernai, mat darbus lemia ir gamtinės sąlygos. Pernai dėl nepalankaus oro nemažai braškių teko aparti. Kelias dienas siautėjęs 30 laipsnių karštis kartu su dideliu vėju niokojo braškyną. Uogos iškepė, o naujai pradėjusios augti ir sirpti susproginėjo.
Gamtos kaprizai
Ūkininkas 5 ha plote užaugino ,Korona’, ,Polka’, ,Darselekt’, ,Pandora’, ,Pegasas’, ,Zumba’ veislių braškių. Pasodino ir vienintelės lietuviškos veislės – ,Dangė’. Nors ūkininkas tikina, kad visos veislės geros, tačiau didžiausia išdavikė pasirodė esanti lietuviškoji ,Dangė’ – neatlaikė pavasario šalnų. „Beveik 4 naktis dirvos paviršiuje buvo 3-4 laipsniai šalčio. Nieko negalėjau padaryti – nušalo 1 ha braškyno. Teko girdėti, kad ūkininkai, bandę užkloti braškes, jų taip pat neišsaugojo“.
Reikia investicijų
Pradėjęs ūkininkauti nuo 15 arų ūkininkas kasmet į braškyną investuoja. Turi įsigijęs nemažai žemės ūkio technikos, vien rankomis kasmet vis didesnių plotų įdirbti nebūtų įmanoma. Du kartus per savaitę po braškyną sukiojasi ravėtuvai, nes, pasak ūkininko, rankomis ravima tik aplink uogas. Frezais purenama žemė bei naikinamos žolės ir nereikalingi ūgliai tarpueiliuose. Turi technikos ir braškėms sodinti. Sodinamąją pasigamino pats, prisiminęs, kokia teko dirbti pas ūkininką Švedijoje. Šiemet įdiegė itališką laistymo sistemą. Ūkininkas talkininkų neieško, jam padeda žmona Albina, kuri net traktorių vairuoja.

Braškių Degučiuose prisiskynė ir Kristina iš Tauragės.

Degučių braškyne – vilniečiai
„Iš pradžių uogomis prekiavome patys, tačiau iš mūsų nenorėjo pirkti. Pažiūrėdavo, kad žmona laukiasi, pažiūrėdavo, kad uogos labai didelės, gražios, ir nuspręsdavo, kad prekiaujame atvežtinėmis“, – prisimena ūkininkas. Vienam kitam pirkėjui pasiūlė atvažiuoti į braškyną ir įsitikinti, kad braškės augintos Degučiuose. Taip ir prasidėjo. Per daugelį metų A. ir R. Undžių braškynas tapo žinomas ne tik mūsų rajono gyventojams – atvažiuoja ir iš kitų rajonų: Tauragės, Gargždų, Jurbarko, Klaipėdos. Geografija plečiasi, mat aplankantys gimines Šilutės rajone ir nugirdę apie braškyną taip pat skuba prisiuogauti. Braškes šiemet raškė ir vilniečiai, ir anykštėnai. Ūkininkas neslepia, kad būna ir nepatenkintų – dažniausiai todėl, kad jis negali pasiūlyti palankaus laiko norintiems braškiauti. Dažnai braškyne būna apie 100 braškiautojų, kurie uogas skina net trimis eilėmis.
Pernai vasaros karalienių – braškių užteko iki vidurvasario, baigė skinti liepos 20 dieną.

Laima PUTRIUVIENĖ

2 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite