Šiemetinis braškių sezonas nedžiugina

Šie metai ypač nepalankūs braškių augintojams. Gegužę į braškynus buvo įsisukusios šalnos, o per patį braškių derlių merkė lietūs. Net prie namų auginantys braškes skundėsi, kad šiemet nepavyko braškių išsaugoti – nušalo. Turguje bemaž visi prekeiviai siūlo iš Lenkijos atvežtų braškių. Praėjusį šeštadienį braškių kilogramas kainavo 7-8 litus. Šių uogų dar galima prisiskinti Degučiuose, ūkininko Romo Undžiaus braškyne.

Braškių augintojas Romas Undžys braškyne.

Bene didžiausias braškių augintojas Šilutės rajone degutiškis Romas Undžys Jonines vadina atskaitos tašku, mat tuomet prasideda braškių skynimas. Ir mes ūkininką aplankėme per Jonines, kai braškyne netrūko uogautojų. Išpuoselėtos sodybos šeimininkus Albiną ir Romą Undžius sutikome raškančius trešnes. Sutuoktiniai neslėpė, kad dar nuo ryto nespėję pavalgyti, todėl ir įsisuko į trešnę.
Nors didžiausias darbymetis būna per braškių skynimą, tačiau auginantojai darbo turi visus metus. Dabar Romas Undžys į braškyną atskuba anksti – 4 val. ryto, bet ne braškių skinti – varnėnų pagąsdinti. Ūkininkas yra įtaisęs specialią šaudyklę, kuri periodiškai iššauna, sukeldama garsą ir taip baidydama virš braškyno nuolat ratus sukančius sparnuočius.
Šiemet R. Undžys braškėmis užsodino 5 ha plotą. Tai šiek tiek mažiau negu pernai, mat darbus lemia ir gamtinės sąlygos. Pernai dėl nepalankaus oro nemažai braškių teko aparti. Kelias dienas siautėjęs 30 laipsnių karštis kartu su dideliu vėju niokojo braškyną. Uogos iškepė, o naujai pradėjusios augti ir sirpti susproginėjo.
Gamtos kaprizai
Ūkininkas 5 ha plote užaugino ,Korona’, ,Polka’, ,Darselekt’, ,Pandora’, ,Pegasas’, ,Zumba’ veislių braškių. Pasodino ir vienintelės lietuviškos veislės – ,Dangė’. Nors ūkininkas tikina, kad visos veislės geros, tačiau didžiausia išdavikė pasirodė esanti lietuviškoji ,Dangė’ – neatlaikė pavasario šalnų. „Beveik 4 naktis dirvos paviršiuje buvo 3-4 laipsniai šalčio. Nieko negalėjau padaryti – nušalo 1 ha braškyno. Teko girdėti, kad ūkininkai, bandę užkloti braškes, jų taip pat neišsaugojo“.
Reikia investicijų
Pradėjęs ūkininkauti nuo 15 arų ūkininkas kasmet į braškyną investuoja. Turi įsigijęs nemažai žemės ūkio technikos, vien rankomis kasmet vis didesnių plotų įdirbti nebūtų įmanoma. Du kartus per savaitę po braškyną sukiojasi ravėtuvai, nes, pasak ūkininko, rankomis ravima tik aplink uogas. Frezais purenama žemė bei naikinamos žolės ir nereikalingi ūgliai tarpueiliuose. Turi technikos ir braškėms sodinti. Sodinamąją pasigamino pats, prisiminęs, kokia teko dirbti pas ūkininką Švedijoje. Šiemet įdiegė itališką laistymo sistemą. Ūkininkas talkininkų neieško, jam padeda žmona Albina, kuri net traktorių vairuoja.

Braškių Degučiuose prisiskynė ir Kristina iš Tauragės.

Degučių braškyne – vilniečiai
„Iš pradžių uogomis prekiavome patys, tačiau iš mūsų nenorėjo pirkti. Pažiūrėdavo, kad žmona laukiasi, pažiūrėdavo, kad uogos labai didelės, gražios, ir nuspręsdavo, kad prekiaujame atvežtinėmis“, – prisimena ūkininkas. Vienam kitam pirkėjui pasiūlė atvažiuoti į braškyną ir įsitikinti, kad braškės augintos Degučiuose. Taip ir prasidėjo. Per daugelį metų A. ir R. Undžių braškynas tapo žinomas ne tik mūsų rajono gyventojams – atvažiuoja ir iš kitų rajonų: Tauragės, Gargždų, Jurbarko, Klaipėdos. Geografija plečiasi, mat aplankantys gimines Šilutės rajone ir nugirdę apie braškyną taip pat skuba prisiuogauti. Braškes šiemet raškė ir vilniečiai, ir anykštėnai. Ūkininkas neslepia, kad būna ir nepatenkintų – dažniausiai todėl, kad jis negali pasiūlyti palankaus laiko norintiems braškiauti. Dažnai braškyne būna apie 100 braškiautojų, kurie uogas skina net trimis eilėmis.
Pernai vasaros karalienių – braškių užteko iki vidurvasario, baigė skinti liepos 20 dieną.

Laima PUTRIUVIENĖ

2 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite