Šiemet turėtų būti vienu pirmoku daugiau

Po vasaros atostogų į vaikų šurmulį primiršusias klases pirmadienį sugrįš mokiniai. Kai kam tai bus paskutinis, o kai kam – nedrąsus pirmas pasimatymas su mokytoja, naujais klasės draugais. Kuo šie mokslo metai bus kitokie, ko galima tikėtis ateityje, pakalbinome Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėją Birutę Tekorienę, ką tik sugrįžusią iš švietimo vadovų konferencijos Vilniuje.

Rugsėjo 1-osios išvakarėse Žibų pradinėje mokykloje šurmuliavo vaikai, atskubėję į Rugsėjo pirmosios šventinės programos repeticiją. Žibų pradinę mokyklą lankys viena pirmokų klase daugiau negu pernai.

Rugsėjo 1-osios išvakarėse Žibų pradinėje mokykloje šurmuliavo vaikai, atskubėję į Rugsėjo pirmosios šventinės programos repeticiją. Žibų pradinę mokyklą lankys viena pirmokų klase daugiau negu pernai.

– Apie ką kalbėta konferencijoje, su kokiomis mintimis pasitinkami naujieji mokslo metai šalyje ir Šilutėje? – Švietimo ir mokslo ministerija yra numačiusi prioritetines kryptis. Jos – konkretesnės negu ankstesniais metais. Didesnį dėmesį skirti numatoma kiekvienam mokiniui, siekti stipresnės mokinių motyvacijos tobulėti, kad mokiniai siektų geresnių nei vidutinių rezultatų. Skatinama siekti ne kiekybės, bet kokybės, daugiau dėmesio skirti vertinimo integralumui. Apie tai kalbėsime rajono mokyklų direktorių pasitarime. Mokyklų veiklos programas bandysime pakoreguoti jau šiemet, o rengdami kitų metų planus remsimės Švietimo ir mokslo ministerijos iškeltais prioritetais. – Ar konferencijoje buvo kalbama apie pedagogų amžiaus, kvalifikacijos problemas? – Visiems gerai žinomi profsąjungų pageidavimai mažinti darbingą pedagogų amžių ir anksčiau išleisti juos į užtarnautą poilsį. Tokios galimybės yra svarstomos, apie tai užsiminė ir konferencijos dalyvius atvykę pasveikinti Seimo nariai. Yra kelios medalio pusės. Pedagogų pensijos nėra didelės, todėl mokytojai nori dirbti ir išėję į pensiją. Tačiau dirbantys pensininkai tarsi sumažina jaunų pedagogų darbo krūvius. Vis dėlto vyresnio amžiaus pedagogų prireikia, kai trūksta kai kurių dalykų specialistų. Kokia situacija yra mūsų rajone, sužinosime prasidėjus mokslo metams. – Kalbama, kad Lietuvoje yra padidėjęs pirmaklasių skaičius. Ar prie to skaičiaus prisidėjo ir mūsų rajonas? – Kaip ir kasmet, džiaugiamės kiekvienu mokiniu. Rugsėjo laukiu kaip išganymo, nes tuo metu išaiškėja, ar Tarybai tvirtinti teikti komplektų skaičiai bus tokie, kaip tikėtasi, ar visi pavasarį suskaičiuoti mokiniai ateis į mokyklas. Pagal išankstinius duomenis bendras skaičius mokinių, ateisiančių į Šilutės rajono mokyklas, būtų 5581. Tai yra 243 mokiniais mažiau negu pernai. Lyginant paskutiniuosius dvejus metus, kai į mokyklas atėjo 20 pirmokų mažiau, šiais metais jau vienu pirmoku turėtų būti daugiau negu pernai. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet 75 mokiniais mažiau mokysis dešimtose klasėse (planuojama 599 mokiniai). Dvyliktokų taip pat mažiau: pernai mokėsi 436, šiemet, tikimės, kad bendrojo lavinimo mokyklose jų bus 428. – Sakote, kad šie skaičiai tik preliminarūs. Kodėl jie turėtų keistis? – Mokinių tėvai išvyksta gyventi į užsienį, dažnai išsiveždami ir mokyklinio amžiaus vaikus. Neretai dešimtokai, turėdami prastesnius metinius įvertinimus, pagrindinio ugdymo patikrinimo rezultatus, tikisi toliau mokytis gimnazijoje. Deja, nepajėgia ir dažniausiai „nubyra“. Toliau mokslą tęsti renkasi Suaugusiųjų mokymo centrą, o kartais pasinaudodami galimybe spėja į papildomą priėmimą profesinėse mokyklose.

Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė. Laimos Putriuvienės nuotr.

Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė.
Laimos Putriuvienės nuotr.

– Kiek mokinių planuoja mokytis Suaugusiųjų mokyklos jaunimo klasėse? – 32 jaunuoliai pagrindinio ugdymo programą įsisavinti planuoja mokydamiesi jaunimo klasėse. Dar per 170 suaugusiųjų mokysis neatsitraukdami nuo darbo. – Kokių gerų žinių išgirdote konferencijoje? – Švietimo ir mokslo ministerija planuoja įteisinti privalomą priešmokyklinį ugdymą. Numatoma, kad vaikai privalės vienerius metus lankyti mokyklos ar vaikų darželio priešmokyklinio ugdymo grupes. Kol kas tėvai galėjo patys rinktis, ar jų vaikams reikia lankyti šias grupes. Ir mūsų rajone dar pasitaiko tėvelių, kurie savo vaikų neveda į priešmokyklinio ugdymo grupes. Švietimo įstaigoms šių grupių vaikų išlaikymui mokinio krepšelį numatyta papildyti apie 5 mln. litų. – Kokia situacija ikimokyklinio ugdymo įstaigose? – Tikslių duomenų, kiek vaikų nepatenka į ikimokyklinio ugdymo įstaigų grupes, dar neturime, dabar daromos suvestinės, renkami duomenys. Žmonės migruoja – kai kas išvyko į užsienį, kai kas – į kitus rajonus ar miestus. Nors yra nemažai grupių, tačiau pirmi metai jaučiamas toks didelis poreikis lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Žinoma, bus bandoma tenkinti visų pageidaujančiųjų poreikius, gal net teks ieškoti galimybių atidaryti papildomų grupių. Tai priklausys nuo politikų valios ir galimybių. – Ar visose rajono mokyklose besuskambės rugsėjo pirmosios skambutis? – Nutraukiamas pradinio ugdymo programų vykdymas Sakūčių skyriuje. Keli vaikučiai iš ten bus vežami į Kintus. Kintų vidurinė tampa pagrindine mokykla, vidurinio ugdymo programą įgyvendinti nuo rugsėjo pirmosios perduodama Šilutės pirmajai gimnazijai. Tai reiškia, kad Kintų pagrindinės mokyklos patalpose veiks gimnazijos skyrius. Tikimės, kad tokiu sprendimu nebus nuvilta Kintų bendruomenė, puoselėjusi viltį Kintų mokyklai tapti gimnazija. Deja, tai nėra įmanoma dėl mokinių skaičiaus: 11-12-ose klasėse mokosi tik 10 ir 12 mokinių. Nuo rugsėjo pirmosios nekomplektuojama 9 klasė Traksėdžių pagrindinėje mokykloje, kuri taps progimnazija. Gera žinia, kad Švėkšnos specialioji mokykla tampa Švėkšnos specialiojo ugdymo centru. Šios mokyklos statusas keičiasi – ji teiks metodinę pagalbą visos Lietuvos Respublikos vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, čia bus konsultuojami tokių vaikų tėvai, bus rengiami mokymai pedagogams. Tai visiškai naujas darinys, šalyje yra dar trys panašūs centrai. Džiaugiamės Švietimo ir mokslo ministerijos pažadais, kad kartu su centro darbo pradžia gerės ir centro finansavimas. Tas mokinio krepšelis, kuris buvo iki šiol, netenkino poreikių. Dar viena džiugi naujiena vainutiškiams: Vainuto gimnazijoje, kur jau buvo priešmokyklinio ugdymo grupė, steigiama ikimokyklinio ugdymo grupė. Kaimų, kur pageidaujama kurti ikimokyklinio ugdymo grupes, lūkesčius stengiamės patenkinti. Ikimokyklinio ugdymo grupės yra Kintuose, Vilkyčiuose, Šyliuose. – Su kokiomis nuotaikomis rugsėjo pirmąją sutiks Šilutės meno mokyklos bendruomenė? – Šilutės vaikų meno mokyklos Muzikos skyrius dirbs ten pat, o Dailės skyrius jau yra įsikūręs buvusios Šilutės pradinės mokyklos pastate, kur mokosi ir Pamario pagrindinės mokyklos pradinukai. Kiek man žinoma, Šilutės rajono tarybos sprendimu numatyta Pamario pagrindinės mokyklos pradines klases, įsikūrusias buvusios Šilutės pradinės mokyklos pastate (Lietuvinininkų g. 38), kelti į M. Jankaus pagrindinę mokyklą kitąmet. Persikelti šiandien nepakaktų kabinetų, normaliai negalėtų vykti mokymas. Užtat Dailės skyrius jau yra įsikėlęs į pastatą Lietuvininkų g. 38. – Neseniai įvyko konkursas Meno mokyklos direktoriaus pareigoms eiti. Buvo pateiktas tik vienas prašymas. Komisija, apsvarsčiusi Meno mokykloje dirbančios muzikos mokytojos Daivos Pielikienės prašymą, atmetė jį dėl kompetencijos stokos. Kas vadovaus mokyklai? – Konkursas neįvyko, nes vienintelis pretendentas atsiėmė dokumentus. Mokyklai, kol bus skelbiamas naujas konkursas, vadovaus direktoriaus pavaduotoja Regina Stankuvienė. – Ar yra pedagogų, ieškančių darbo? – Mano žiniomis, darbo ieško tikybos, pradinių klasių mokytojai ir fizikas. Trūksta anglų kalbos, istorijos, informatikos, chemijos, technologijų, matematikos dalykų specialistų. – Dėkojame už pokalbį. Kalbėjosi Laima Putriuvienė

Hits: 46

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo balandžio 20 dienos draudžiama žvejoti karšius

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose žvejoti karšius (išskyrus karšių žvejybą polderiuose). Karšių žvejyba draudžiama iki gegužės 20 d. „Kaip ir kiekvienais metais, norime atkreipti žvejų dėmesį, kad balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas žvejoti karšius. Aplinkosaugininkai ypatingą dėmesį skirs tiems ruožams, kuriuose yra pagrindinės šių žuvų nerštavietės“, – teigė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas. Pasak aplinkosaugininko, karšiai – viena gausiausių žuvų populiacijų. Tai vyraujanti Kuršių

Kaip ministras siūlo išvalyti marias ir pajūrį?

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas: „Siekdami išvalyti upes ir ežerus, marias ir pajūrį, turime stipriau reglamentuoti mineralinių trąšų naudojimą. „Lietuvoje reikėtų organizuoti ne tik mineralinių trąšų apskaitą, bet apskritai nusistatyti kitą prioritetą – mineralines trąšas keisti mėšlo grąžinimu į dirvą“, – mano aplinkos ministras. Tokią perspektyvą mažinant žemės ūkio sukuriamą taršą jis išreiškė penktadienį susitikęs su nevyriausybine organizacija „Aplinkosaugos koalicija“, kuri ministrui išreiškė trąšų naudojimo ir taršos jomis monitoringo būtinybę. „Mėšlo naudojimas yra ypač griežtai reglamentuotas, o mineralinės trąšos ne – tai absurdiška. Mineralinėms

Koronaviruso infekcijos statistika: 1113 nauji susirgimai, 14 žmonių mirė

Lietuvoje praėjusią parą, balandžio 20-ąją, ištyrus 11913 ėminių, koronaviruso infekcija patvirtinta 1113 žmonių, mirė 14 žmonių, skelbia Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 236533. Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 14 žmonių. Jų amžius buvo nuo 30 iki 99 metų. Bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 3802. Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje trečiadienio rytą siekia 515,9 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai

Nepritarta siūlymui Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį vienbalsiai nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, paskelbti nedarbo diena. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad per 30 metų nusistovėjo tradicijos, kaip šalyje minima ši diena, o įvedus laisvadienį jos nutrūktų. „Tradicijos labai gyvos su žvakelių degimu languose, su paskaitomis, su liudininkų atsiminimais, specialiomis pamokomis. Jei padarytume laisvadienį, šita tradicija nutrūktų“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė M. Lingė. Jis akcentavo, kad žiūrint iš ekonominio taško, Lietuva išsiskiria kaip viena daugiausiai laisvadienių turinčių

Taip pat skaitykite