Šiemet turėtų būti vienu pirmoku daugiau

Po vasaros atostogų į vaikų šurmulį primiršusias klases pirmadienį sugrįš mokiniai. Kai kam tai bus paskutinis, o kai kam – nedrąsus pirmas pasimatymas su mokytoja, naujais klasės draugais. Kuo šie mokslo metai bus kitokie, ko galima tikėtis ateityje, pakalbinome Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėją Birutę Tekorienę, ką tik sugrįžusią iš švietimo vadovų konferencijos Vilniuje.

Rugsėjo 1-osios išvakarėse Žibų pradinėje mokykloje šurmuliavo vaikai, atskubėję į Rugsėjo pirmosios šventinės programos repeticiją. Žibų pradinę mokyklą lankys viena pirmokų klase daugiau negu pernai.

Rugsėjo 1-osios išvakarėse Žibų pradinėje mokykloje šurmuliavo vaikai, atskubėję į Rugsėjo pirmosios šventinės programos repeticiją. Žibų pradinę mokyklą lankys viena pirmokų klase daugiau negu pernai.

– Apie ką kalbėta konferencijoje, su kokiomis mintimis pasitinkami naujieji mokslo metai šalyje ir Šilutėje? – Švietimo ir mokslo ministerija yra numačiusi prioritetines kryptis. Jos – konkretesnės negu ankstesniais metais. Didesnį dėmesį skirti numatoma kiekvienam mokiniui, siekti stipresnės mokinių motyvacijos tobulėti, kad mokiniai siektų geresnių nei vidutinių rezultatų. Skatinama siekti ne kiekybės, bet kokybės, daugiau dėmesio skirti vertinimo integralumui. Apie tai kalbėsime rajono mokyklų direktorių pasitarime. Mokyklų veiklos programas bandysime pakoreguoti jau šiemet, o rengdami kitų metų planus remsimės Švietimo ir mokslo ministerijos iškeltais prioritetais. – Ar konferencijoje buvo kalbama apie pedagogų amžiaus, kvalifikacijos problemas? – Visiems gerai žinomi profsąjungų pageidavimai mažinti darbingą pedagogų amžių ir anksčiau išleisti juos į užtarnautą poilsį. Tokios galimybės yra svarstomos, apie tai užsiminė ir konferencijos dalyvius atvykę pasveikinti Seimo nariai. Yra kelios medalio pusės. Pedagogų pensijos nėra didelės, todėl mokytojai nori dirbti ir išėję į pensiją. Tačiau dirbantys pensininkai tarsi sumažina jaunų pedagogų darbo krūvius. Vis dėlto vyresnio amžiaus pedagogų prireikia, kai trūksta kai kurių dalykų specialistų. Kokia situacija yra mūsų rajone, sužinosime prasidėjus mokslo metams. – Kalbama, kad Lietuvoje yra padidėjęs pirmaklasių skaičius. Ar prie to skaičiaus prisidėjo ir mūsų rajonas? – Kaip ir kasmet, džiaugiamės kiekvienu mokiniu. Rugsėjo laukiu kaip išganymo, nes tuo metu išaiškėja, ar Tarybai tvirtinti teikti komplektų skaičiai bus tokie, kaip tikėtasi, ar visi pavasarį suskaičiuoti mokiniai ateis į mokyklas. Pagal išankstinius duomenis bendras skaičius mokinių, ateisiančių į Šilutės rajono mokyklas, būtų 5581. Tai yra 243 mokiniais mažiau negu pernai. Lyginant paskutiniuosius dvejus metus, kai į mokyklas atėjo 20 pirmokų mažiau, šiais metais jau vienu pirmoku turėtų būti daugiau negu pernai. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet 75 mokiniais mažiau mokysis dešimtose klasėse (planuojama 599 mokiniai). Dvyliktokų taip pat mažiau: pernai mokėsi 436, šiemet, tikimės, kad bendrojo lavinimo mokyklose jų bus 428. – Sakote, kad šie skaičiai tik preliminarūs. Kodėl jie turėtų keistis? – Mokinių tėvai išvyksta gyventi į užsienį, dažnai išsiveždami ir mokyklinio amžiaus vaikus. Neretai dešimtokai, turėdami prastesnius metinius įvertinimus, pagrindinio ugdymo patikrinimo rezultatus, tikisi toliau mokytis gimnazijoje. Deja, nepajėgia ir dažniausiai „nubyra“. Toliau mokslą tęsti renkasi Suaugusiųjų mokymo centrą, o kartais pasinaudodami galimybe spėja į papildomą priėmimą profesinėse mokyklose.

Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė. Laimos Putriuvienės nuotr.

Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė.
Laimos Putriuvienės nuotr.

– Kiek mokinių planuoja mokytis Suaugusiųjų mokyklos jaunimo klasėse? – 32 jaunuoliai pagrindinio ugdymo programą įsisavinti planuoja mokydamiesi jaunimo klasėse. Dar per 170 suaugusiųjų mokysis neatsitraukdami nuo darbo. – Kokių gerų žinių išgirdote konferencijoje? – Švietimo ir mokslo ministerija planuoja įteisinti privalomą priešmokyklinį ugdymą. Numatoma, kad vaikai privalės vienerius metus lankyti mokyklos ar vaikų darželio priešmokyklinio ugdymo grupes. Kol kas tėvai galėjo patys rinktis, ar jų vaikams reikia lankyti šias grupes. Ir mūsų rajone dar pasitaiko tėvelių, kurie savo vaikų neveda į priešmokyklinio ugdymo grupes. Švietimo įstaigoms šių grupių vaikų išlaikymui mokinio krepšelį numatyta papildyti apie 5 mln. litų. – Kokia situacija ikimokyklinio ugdymo įstaigose? – Tikslių duomenų, kiek vaikų nepatenka į ikimokyklinio ugdymo įstaigų grupes, dar neturime, dabar daromos suvestinės, renkami duomenys. Žmonės migruoja – kai kas išvyko į užsienį, kai kas – į kitus rajonus ar miestus. Nors yra nemažai grupių, tačiau pirmi metai jaučiamas toks didelis poreikis lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Žinoma, bus bandoma tenkinti visų pageidaujančiųjų poreikius, gal net teks ieškoti galimybių atidaryti papildomų grupių. Tai priklausys nuo politikų valios ir galimybių. – Ar visose rajono mokyklose besuskambės rugsėjo pirmosios skambutis? – Nutraukiamas pradinio ugdymo programų vykdymas Sakūčių skyriuje. Keli vaikučiai iš ten bus vežami į Kintus. Kintų vidurinė tampa pagrindine mokykla, vidurinio ugdymo programą įgyvendinti nuo rugsėjo pirmosios perduodama Šilutės pirmajai gimnazijai. Tai reiškia, kad Kintų pagrindinės mokyklos patalpose veiks gimnazijos skyrius. Tikimės, kad tokiu sprendimu nebus nuvilta Kintų bendruomenė, puoselėjusi viltį Kintų mokyklai tapti gimnazija. Deja, tai nėra įmanoma dėl mokinių skaičiaus: 11-12-ose klasėse mokosi tik 10 ir 12 mokinių. Nuo rugsėjo pirmosios nekomplektuojama 9 klasė Traksėdžių pagrindinėje mokykloje, kuri taps progimnazija. Gera žinia, kad Švėkšnos specialioji mokykla tampa Švėkšnos specialiojo ugdymo centru. Šios mokyklos statusas keičiasi – ji teiks metodinę pagalbą visos Lietuvos Respublikos vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, čia bus konsultuojami tokių vaikų tėvai, bus rengiami mokymai pedagogams. Tai visiškai naujas darinys, šalyje yra dar trys panašūs centrai. Džiaugiamės Švietimo ir mokslo ministerijos pažadais, kad kartu su centro darbo pradžia gerės ir centro finansavimas. Tas mokinio krepšelis, kuris buvo iki šiol, netenkino poreikių. Dar viena džiugi naujiena vainutiškiams: Vainuto gimnazijoje, kur jau buvo priešmokyklinio ugdymo grupė, steigiama ikimokyklinio ugdymo grupė. Kaimų, kur pageidaujama kurti ikimokyklinio ugdymo grupes, lūkesčius stengiamės patenkinti. Ikimokyklinio ugdymo grupės yra Kintuose, Vilkyčiuose, Šyliuose. – Su kokiomis nuotaikomis rugsėjo pirmąją sutiks Šilutės meno mokyklos bendruomenė? – Šilutės vaikų meno mokyklos Muzikos skyrius dirbs ten pat, o Dailės skyrius jau yra įsikūręs buvusios Šilutės pradinės mokyklos pastate, kur mokosi ir Pamario pagrindinės mokyklos pradinukai. Kiek man žinoma, Šilutės rajono tarybos sprendimu numatyta Pamario pagrindinės mokyklos pradines klases, įsikūrusias buvusios Šilutės pradinės mokyklos pastate (Lietuvinininkų g. 38), kelti į M. Jankaus pagrindinę mokyklą kitąmet. Persikelti šiandien nepakaktų kabinetų, normaliai negalėtų vykti mokymas. Užtat Dailės skyrius jau yra įsikėlęs į pastatą Lietuvininkų g. 38. – Neseniai įvyko konkursas Meno mokyklos direktoriaus pareigoms eiti. Buvo pateiktas tik vienas prašymas. Komisija, apsvarsčiusi Meno mokykloje dirbančios muzikos mokytojos Daivos Pielikienės prašymą, atmetė jį dėl kompetencijos stokos. Kas vadovaus mokyklai? – Konkursas neįvyko, nes vienintelis pretendentas atsiėmė dokumentus. Mokyklai, kol bus skelbiamas naujas konkursas, vadovaus direktoriaus pavaduotoja Regina Stankuvienė. – Ar yra pedagogų, ieškančių darbo? – Mano žiniomis, darbo ieško tikybos, pradinių klasių mokytojai ir fizikas. Trūksta anglų kalbos, istorijos, informatikos, chemijos, technologijų, matematikos dalykų specialistų. – Dėkojame už pokalbį. Kalbėjosi Laima Putriuvienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Imunizuotų darbuotojų statistika 

Nuo liepos 28 d. darbdaviai gali pasitikrinti, kokia dalis jų darbuotojų turi imunitetą nuo SARS-CoV-2. Informacija atnaujinama kasdien, todėl bus galima operatyviai sekti padėtį darbovietėje ir imtis konkrečių veiksmų. Juridiniai asmenys apie savo darbuotojų imunizaciją gali sužinoti prisijungę per Elektroninius valdžios vartus prie e. Statistikos sistemos. Prieiga prie šios sistemos automatiškai sukurta visiems juridinių asmenų vadovams. Galimybė prisijungti gali būti suteikiama ir kitiems įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovams pagal nustatytą tvarką. Darbuotojų skaičius pateikiamas pagal „Sodros“ duomenis. Konfidencialumo tikslais rodomos tik tos

Praėjo laikas, kai visam gyvenimui pakakdavo vienos profesijos

Besikeičianti darbo rinka rodo, jog dabar svarbiausiu veiksniu, lemiančiu konkurencingumą ir galimybę gauti norimą darbą, yra skaitmeninės žinios. Pasak karjeros konsultantės, lektorės ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorės Daivos Šilienės, vis dažniau pastebimas susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybėmis. Jie noriai mokosi, įgyja naujas kompetencijas bei siekia išlikti aktyvūs.     Amžius nebėra kriterijus Projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai rodo, kad iš daugiau nei 102 tūkst. mokymų dalyvių net 52 proc. yra dirbantys asmenys. Daugiausiai mokytis panoro 51–65 metų amžiaus grupėje esantys

Nauji reikalavimai žemės ūkiui – teks prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

2021 m. birželio 25 d. Europos parlamentas ir Taryba susitarė dėl naujos bendros žemės ūkio politikos, kurios esminis tikslas yra tvarus žemės ūkis. Jau nuo 2023 metų Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių žemdirbiai turės prisidėti prie konkrečių priemonių mažinant klimato kaitą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą. Naujojoje politikoje numatoma, kad nuo 2023 m. aplinkosaugos ir poveikio klimato kaitai mažinimo priemonėms turės būti skiriama ne mažiau 25 proc. nuo bendros šalies gaunamos paramos žemės ūkiui. Tai palies

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Taip pat skaitykite