Šiemet „Maisto banko“ akcijoje triūsė ir 16 vainutiškių

„Maximos“ prekybos centre žmones aukoti maisto ragino Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus, Vainuto seniūnijos savanorių organizatorė Jurgita Šadzevičienė, socialinė darbuotoja Kristina Petrošienė, Vainuto klebonas Vidmantas Šidlauskas.

Praėjusį penktadienį ir šeštadienį Šilutėje, kaip ir dar 71 šalies mieste, buvo surengta kasmetinė labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ akcija. Anot akcijos organizatorių, sulaukta aktyvesnio nei kada nors iki šiol visuomenės atsako – aukota 146,4 tūkst. kartų.

Šilutiškiai aukojo dosniau
Kad maisto produktai atitektų visose Šilutės rajono seniūnijose gyvenantiems varguoliams, dalyvauti „Maisto banko“ organizuojamoje akcijoje kasmet kviečiama vis kitos seniūnijos bendruomenė. Šiemet maisto produktus prekybos centre rinko Vainuto bendruomenės atstovai, pernai – Žemaičių Naumiesčio.

Penktadienį prasidėjusioje „Maisto banko“ akcijoje nepasiturintiems aukoti skatino Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis, pirmas parodęs pavyzdį – gausiai paaukojęs mėsos ir žuvies konservų. Šilutės „Maximos“ parduotuvėje (Miško g. 7) dalyvavo ir Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus, Vainuto Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Vidmantas Šidlauskas, savanoriavo Vainuto gimnazijos gimnazistės, talkino šios seniūnijos savanorių organizatorė Jurgita Šadzevičienė, seniūnijos darbuotojai, kiti – iš viso 16 savanorių iš Vainuto. Per dvi dienas vainutiškiai surinko 1823 vnt. įvairių maisto produktų ir higienos prekių. Surinkti produktai bus išdalyti Vainuto seniūnijos nepasiturintiems gyventojams.

„Maisto banko“ akcijoje dalyvavo ir Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis, nupirkęs žuvies ir mėsos konservų (centre). Dešinėje – akcijoje dalyvavęs Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis.

Anot Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Justinos Tamošauskaitės, „Maisto banko“ akcijos yra labai reikalingos, kadangi paaukoti maisto produktai paketais išdalijami labiausiai nepasiturinčioms šeimoms ar pavieniams asmenims. Dalis maisto produktų bus palikta rezervui, kai prireiks padėti krizės atveju.
Kituose didžiuosiuose prekybos centruose pirkėjus aukoti ilgai išsilaikančių maisto produktų kvietė Šilutės r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus socialiniai darbuotojai, Šilutės socialinių paslaugų centro, VšĮ „Gabrielius“, Šilutės „Sandoros“ darbuotojai, šeimynos „Vaikiškos svajonės“ ir bendruomenės „Taikos kelias“ nariai. Anot organizatorių, nepasiturintieji labiausiai stokoja baltymingo maisto, todėl šiemet buvo prašoma aukoti mėsos, žuvies ar ankštinių konservų. Žmonės aukojo ir makaronų, įvairių kruopų, aliejaus, cukraus.

Dėkoja organizatoriai
„Lietuvoje su skurdo rizika susiduria daugiau nei 22 proc. šalies gyventojų. Už šio skaičiaus slepiasi patys silpniausi – vaikai, senoliai, vienišos mamos, daugiavaikės šeimos, neįgalieji. Nors nepriteklius – sudėtinis reiškinys, tačiau tik patenkinęs savo fiziologinius poreikius žmogus gali spręsti kitas jį ištikusias bėdas. Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam ir kiekvienai, dalyvavusiems šioje gerumo akcijoje. Ypatingą ačiū skiriu miestų ir rajonų savivaldybėms, jau ne vienerius metus padedančioms koordinuoti akciją ir kviečiančioms žmones aukoti savo krašto skurstantiems“, – sako „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius.

Žmonių paaukotus maisto produktus nepasiturintiems išdalinti padės socialinės ir bendruomeninės organizacijos. Dauguma surinkto maisto bus išdalinta artimiausiomis savaitėmis.

Maisto paketus gaus socialinių tarnybų atrinktos labiausiai šiuo metu pagalbos stokojančios šeimos, nepasiturinčius maitins labdaros valgyklos, dienos centrai ir kitos socialinės įstaigos.

Suaukojo daugiau nei pernai
„Maisto banko“ akcijoje talkino ir didžiausias iki šiol savanorių būrys. Net 8814 visuomeninių organizacijų aktyvistų, moksleivių, socialiai atsakingo verslo darbuotojų. Labiausiai išsiskyrė „Šiaulių bankas“, kurio personalas penktadienio popietę skyrė savanoriškai pagalbai renkant paaukotą maistą.
72 šalies miestuose maisto nepasiturintiems aukoti prašę savanoriai sulaukė aktyvesnio nei kada nors iki šiol visuomenės atsako – paaukota 146,4 tūkst. kartų. Šis rezultatas 3,2 proc. didesnis nei pavasarį surengtoje „Maisto banko“ akcijoje. Preliminariais duomenimis, 415 šalies parduotuvių dirbusiems „Maisto banko“ akcijos savanoriams pavyko surinkti 443,5 tūkst. įvairių ilgai negendančių maisto produktų.

„Maisto banko“ akcijos metu surinktas maistas turėtų pasiekti apie 60 tūkst. mažas pajamas turinčių žmonių. Daugiausiai maisto paaukota šalies didmiesčiuose.

Vien mėsos konservų paaukota kone dvigubai daugiau nei kada nors iki šiol – 32,5 tūkst. vienetų. Be jų, pirmame penketuke dažniausiai aukotų maisto produktų rikiuojasi makaronai, kruopos, cukrus ir aliejus. Žuvies konservų taip pat paaukota gerokai daugiau nei būdavo iki šiol (19,2 tūkst. vnt.).

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.

Grožio puoselėjimas namuose karantino metu

Lietuva jau kuris laikas gyvena kitokiu, neįprastu ritmu nei iki šiol. Karantinas paveikė daugelį verslų. Tarp jų ir grožio salonų veiklą. Dalis grožio meistrų dirba nelegaliai, savo namuose, taip pažeidinėdami įstatymą. Tačiau tikrai saugančios savo ir kitų sveikatą sustabdė visus darbus, atšaukė vizitus ir t. t. Tad kaip puoselėti grožį namuose karantino metu, kuomet grožio įstaigos stabdo veiklą? Grikiai grožiui Sužinojus apie artėjantį koronavirusą, lietuviai kaip pakvaišę ėmė pirkti įvairias kruopas, tarp jų ir grikius. Nors visi žinome, kad košes

Šilokarčemos dvaro savininkas Hugo Šojus

Šiemet sukanka 175 metai nuo valdininko, dvarininko, aktyvaus visuomenininko ir kultūrininko Hugo Šojaus gimimo. Žmogaus, kuris buvo savo krašto, dabartinio Šilutės miesto mecenatas ir filantropas. Ant dvarininko padovanotų žemių iki pat šių dienų stovi svarbūs instituciniai miesto pastatai.  Šojų šeimos istorija   Hugo Šojus (Hugo Scheu) gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje, pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Šojaus (Arnold Carl Scheu (1811–1886)) ir Rozetės Cygler (Rossete Ziegler (1825–1848)), Klaipėdos malūnininko dukters, šeimoje.   H. Šojus 1875 m. vedė tėvo