„Sidabrinės nendrės“ premijos laureate išrinkta Liudmila Kašėtienė-Mikkelsen

Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo.

Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos komiteto nutarimu už ypatingus darbus ir nuopelnus garsinat Šilutės rajoną „Sidabrinės nendrės“ premijos laureate išrinkta Šilutės meno mokyklos muzikos mokytoja, ekspertė Liudmila Kašėtienė-Mikkelsen. 

Šilutės meno mokyklos fortepijono mokytoja ekspertė, koncertmeisterė Liudmila Kašėtienė-Mikkelsen mokykloje dirba nuo 1995 metų. Tai kūrybiškai ir šiuolaikiškai dirbanti mokytoja, kurios darbo indėlis reikšmingas ne tik mokyklos, bet ir miesto bei šalies švietimo bendruomenei.

Mokytoja  už profesionalumą yra apdovanota M. Rostropovičiaus premija, tapusi LRT akcijos „Daugiau saulės, daugiau šviesos“ nominacijoje „Šviesiausi metų Mokytojai“ metų šviesuole, taip pat apdovanota Šilutės rajono „Lietuvininkų vilties“ premija už indėlį auklėjant Pamario krašto jaunuosius muzikus.

Skatindama mokinių saviraišką, motyvaciją, ugdydama mūsų krašto sąmoningas, atsakingas, brandžias asmenybes, kiekvienais metais su mokiniais dalyvaudama respublikiniuose bei tarptautiniuose konkursuose, pristato ne tik Šilutės meno mokyklą, bet garbingai atstovauja Pamario kraštui Lietuvoje ir visoje Europoje.

Per pastaruosius penketą metų jos paruošti mokiniai dalyvavo daugiau nei 25 tarptautiniuose ir 17 respublikinių konkursų. Juose laimėti net 65 laureatų apdovanojimai, pelnyti 10 Grand Prix. Mokytojos profesionaliai paruošti mokiniai kviečiami atstovauti mūsų šaliai tarptautiniuose festivaliuose, prestižiniuose renginiuose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.

Kaip profesionali koncertmeisterė Liudmila Kašėtienė-Mikkelsen daugelį metų akompanavo Šilutės rajono mėgėjų vokaliniams kolektyvams įvairiuose renginiuose bei konkursuose.

Per daugiau kaip 30 pedagoginio darbo metų įgyta darbo patirtis suteikė impulsą organizuoti kvalifikacijos kėlimo seminarus, metodines praktines konferencijas bei dalintis savo sukauptomis žiniomis su respublikos fortepijono mokytojais.

Nuo 2011 metų mokytoja bendradarbiauja su tarptautiniu „SOS Talents“ M. Sogny fondu talentingiems vaikams. Fondas globoja jos buvusius ir esamus mokinius, kurie sėkmingai koncertuodami ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje – Prancūzijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Gruzijoje Vokietijoje, Danijoje, Lenkijoje – garsina Lietuvą ir Pamario kraštą.

Mokytoja, vertinama kaip profesionali mokytoja, organizatorė, daugelio iniciatyvų autorė, taip pat yra kviečiama dirbti respublikinių ir tarptautinių konkursų vertinimo komisijose.

Apdovanojimo įteikimo ceremonija vyks minint Kovo 11-ąją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite