„Sidabrinė nendrė“ pražysta Kovo 11-ąją

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, Kovo 11-oji, Šilutėje išsiskiria tuo, kad, be kitų renginių, tądien čia teikiama prestižinė „Sidabrinės nendrės“ premija. „Pamarys“ jau pranešė, kad šiemet ši premija teikiama Virgilijui Skirkevičiui, kuris savo kalbą pradėjo juokaudamas, o baigė nuo jaudulio sudrėkintomis akimis…

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas Virgilijus Skirkevičius savo kalbą pradėjo pajuokavimais, o užbaigė su jaudulio ašara akyse.

Valstybės atkūrimo metinių proga
Kaip ir visoje Lietuvoje Kovo 11-oji paminėta įvairiais renginiais. Netrūko jų Šilutės rajone. Vyko šventiniai minėjimai, pamaldos. Šilutiškiai dalyvavo pavasariniame dviračių žygyje aplink savo miestą. Vis dėlto labiausiai laukiama buvo „Sidabrinės nendrės“ premijos įteikimo ceremonija. Ji prasidėjo Žibų pradinės mokyklos tautinių šokių kolektyvo „Žiburėlis“ (vadovė Alina Urbonienė) programa.
Šventės proga susirinkusius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Jis skatino būti vieningais, ramiais, įžvalgiais ir budriais esant sudėtingoms istorinėms aplinkybėms, anot mero, ne vien tik ginklai, bet ir tautos darna, pažanga stiprina valstybę. V. Laurinaitis linkėjo, kad Kovo 11-oji visiems laikams išliktų mūsų valstybės simboliu, kad ši graži šventė įkvėptų gražinti Pamario kraštą, matyti jį tokį, apie kokį svajojame.
Sakydamas, kad tą žmogų pažįsta senokai ir džiaugiasi, jog apie jį žino visuose Lietuvos kampeliuose, meras Virgilijui Skirkevičiui įteikė 2016 metų „Sidabrinės nendrės“ premiją ir jos ženklą. (Beje, iki šiol šią premiją kartu su meru teikdavo ir „Sidabrinės nendrės“ komiteto pirmininkas – redaktoriaus past.)
Pasiūlė kultūros darbuotojai
Virgilijus Skirkevičius – profesionalus vaistininkas-farmakologas, garsus Lietuvos žolininkas, liaudies medicinos ekspertas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Podiplominių studijų centro lektorius. Kilęs iš Kelmės, jis didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Pamario krašte, Rusnėje.
2001 m. Lietuvos farmacijos sąjunga už nuopelnus šalies farmacijai V. Skirkevičių apdovanojo atminimo medaliu. 2008 m. V. Skirkevičiui suteiktas „Lietuvos šviesuolio“ vardas, jis buvo nominuotas „Už šviesą provincijoje“.
„Sidabrinės nendrės“ premijai V. Skirkevičių pasiūlė kultūrininkai: Šilutės kultūros ir pramogų centras, Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka, Hugo Šojaus muziejus, Šilutės kamerinis dramos teatras, Salos etnokultūros ir informacijos, Kintų Vydūno, Žemaičių krašto etnokultūros, Senųjų kaimo tradicijų kultūros centrai.
Keista, kai vadina žolininku
Padėkos kalbą „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas pradėjo juokaudamas: „Mano mokytojas, vienas žymiausių tibetologų pasaulyje Donatas Butkus, kai gavau „Lietuvos šviesuolio“ vardą, pradėjo mane vadinti „Jūsų šviesybe“… Svarstau, kaip dabar vadintų – „Jūsų nendrybe“?
Pasak premijos laureato, dažnai kilimas į viršų būna nevienareikšmis: šiandien įžymus žolininkas, o rytoj, žiūrėk, žymus šarlatanas… „Norisi teisintis, sakyti „nevertas“. Bet kai žmonės renka, tai kažkas sugalvoja, pamąsto. Aš negaliu negerbti jų ir gerbdamas jų nuomonę priimu šią premiją. Manau, kad ji yra labai svarbi ir man, tai viena iš tokių šilčiausių premijų. Nors visi mane pristatinėja kaip žolininką, bet aš esu vaistininkas ir visuomet būna keista, kodėl mane vadina žolininku. Gal todėl, kad susijęs su augalais“, – kalbėjo laureatas.
Juokaudamas jis prabilo apie dvi didžiausias savo baimes: „Galiu prisipažinti, kad visą laiką bijau būti nušautas. Todėl, kad aš pelkėje renku sidabražoles. Čia netoliese, važiuojant į Kintus, aš jas renku iki vėlumos. Tai yra labai vertinga žolė, nes stabdo vidinį kraujavimą. Ateina toks metas, kai pradeda temti ir aš pradedu baimintis, kad gali mane nušauti kaip šerną… Aš toks stambokas, keturpėsčias stoviu ir svarstau, kodėl aš vėl neužsivilkau ryškios liemenės. Medžiotojų bokštelis netoli ir tikrai gali nušauti… Bet paskui pamąstau, kad gal tai ir garbinga mirtis būtų žolininkui. Kita baimė – skaitant paskaitą apie sveiką gyvenimo būdą nukristi nuo scenos… Nes tai būtų labai negarbinga mirtis. Įsivaizduokite, mokė visus, kaip gyventi, o pats nugriuvo…“

Virgilijų Skirkevičių sveikina Rusnės bendruomenės nariai.

Laikas, kuris nebepasikartos
Pajuokavęs ir staiga surimtėjęs, V. Skirkevičius prabilo apie dėkingumą. „Esu dėkingas KGB leitenantui, kuris tardė mane Panevėžyje už proklamacijas, kurios buvo išplatintos mieste, bet aš jų neplatinau. Ten buvo Maironio žodžiai: „Numes Tėvynė rūbą, kurį užvilko svetimi“. Aš dar per kvailystę pasakiau jam: „Koks gražus eilėraštis“ ir kad tai yra Maironis, jeigu jis nežino…. Grįžau aš kitoks ir man atsirado noras, kad kažkas keistųsi toje okupuotoje valstybėje, jei jau jie kovoja su paaugliais. Tada užėjo toks noras kovoti… Esu dėkingas dviem Šilutės milicininkams. Kai buvo pirmoji mūsų, žaliųjų, akcija, mes stovėjome su plakatais pagrindinėje miesto gatvėje. Aš stovėjau prie milicijos. Privažiavo mašina, visus mus fotografavo, priėjo du milicininkai. Jie manęs nesuėmė, bet pasakė keistą žodį. Jie pasakė „maladiec“ (šaunuolis – rus.). Be jokio skepticizmo, paniekos. Tai buvo palaikymo žodis. Nuo tada pajutau, kad ir toliau galiu su plakatais vaikščioti ir kovoti. Esu dėkingas uošvienei, kad ji išaugino dukrą, o ta dukra atvežė mane į Šilutę. Labai dėkingas savo draugams, su kuriais buvau Sąjūdyje. Man vis atrodo, kad tai buvo labai geras laikas, kuris istoriškai turbūt niekada nebepasikartos. Todėl, kad mes buvome kaip viena banga, visi kartu, visi dainuodavome, kur galėdavome, šaukdavome „gėda“. Atsimenate tą laiką? Tai yra unikalus laikas, tai didysis apdovanojimas, didysis medalis, kurį gavau aš, ir, manau, kad ir jūs gavot“, – su jaudulio ašara akyse baigė savo kalbą Virgilijus Skirkevičius. Greta jo, užkopusi į sceną, atsistojo žmona Živilė.
Sveikinimai
Vienas po kito į sceną lipo sveikintojai. Daugiausia rusniškiai. Pradėjo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, seniai geidžiamą Ervino Prūso pintą bučiuką įteikė salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė, o pratęsė kiti Rusnė bendruomenės nariai, kultūros darbuotojai, draugai, Sąjūdžio laikų bendražygiai. Pernykštės „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas Saulius Sodonis pasveikino Virgilijų Skirkevičių tapus garbingo „Sidarbrinės nendrės“ klubo nariu.
Šventinę popietę pratęsė choras „Aukuras“ iš Klaipėdos.

Vaidotas VILKAS

Šilutiškiai dalyvavo Kovo 11-ajai skirtame pavasario dviračių žygyje aplink miestą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pagėgių bendruomenė surengė aktyvią Tarptautinę šeimų dieną

Asociacija „Pagėgių bendruomenė“ nuo pat 2009 m. imasi misijos kasmet priminti apie didžiausią gyvenimo turtą – šeimą, artimuosius, apie svarbą kuo daugiau laiko praleisti kartu, bendravimo džiaugsmą. Ir šiemet, gegužės 15 d. visi Algimanto Mackaus gimnazijos kiemo kampeliai prisipildė smagaus šurmulio – tiek mažieji sportininkai, tiek jų šeimų nariai intensyviai judėjo Svetlanos Musvydienės vedamoje visuotinėje mankštoje, meninius gebėjimus atskleisti galėjo piešimo erdvėje, pajudėti sukdami lankus ar dalyvaudami linksmosiose estafetėse. Norintiems smagiai pašėlti organizatoriai pasiūlė pašokinėti ant batuto, stebino kitomis linksmomis

Daugiabučių renovacija. Daugiau naudos ar skolos?

Daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija, prasidėjusi 2013 m., pakeitė ir vaizdą Šilutėje, ir gyventojų požiūrį į šią iš pradžių skeptiškai vertintą sumanymą. 2013–2020 metų etapo su Europos Sąjungos fondų parama, skirta energiją taupantiems darbams finansuoti, namų renovacija eina į pabaigą. Kas pavyko, kaip naujovę vertina gyventojai, kokių buvo nesėkmių? Apie tai kalbamės su Šilutės šilumos tinklų bendrovės direktoriaus pavaduotoju renovacijai Vygantu KAMARAUSKU. – Štai Laisvės alėja Šilutėje – vos atpažįstama: renovuota net 10 daugiabučių, belikę gal 3. Prieš daugiau negu ketverius

Latvijos Nida – tarsi rojaus kampelis

Gegužės 12-13 dienomis netoli nuo sienos su Lietuva esančioje Latvijos Nidoje viešpatavo jau vasariškai karšta saulė, jūra buvo rami, todėl atkaklieji lietuviai nėrė į bangas iš šalčio sušukdami, tačiau vaikams, net ir mažyliams, šaltas vanduo buvo gera pramoga. Poilsio sezonas dar neprasidėjęs – vos vienas kitas žmogus. Šis ramus Latvijos kaimelis visai jūros pakrantėje – tikras ramybės rojus: nei triukšmo, nei gausybės poilsiautojų. Tik šiugždančio po kojomis smėliuko platybės, vietomis prisėtos įvairių akmenukų, dar gintaro išplautas koks gabaliukas. Senutėlių rąstų

Šilutės krašto verslininkai ketina burtis

Šilutės r. savivaldybėje gegužės 16 d. lankėsi Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro, pakvietusi susirinkusius rajono verslininkus burtis į šių rūmų Šilutės filialą. Susitikimo iniciatorius – minėtųjų rūmų tarybos narys, UAB „Stamela“ direktorius Stanislovas Liepis. Susitikime dalyvavo meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algis Bekeris, susirinko keliolika Šilutės krašte žinomų verslininkų – Rimgaudas Višinskas, Tatjana Ramoškienė, Šarūnas Laužikas, Aleksas Kvederis, Daiva Žebelienė, Petras Juraška, Egidijus Kuzminskas, seniūnai Dalia Drobnienė, Raimondas Steponkus, kiti. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai