Šiandien – Lietuvos vardo diena  

Kvedlinburgo metraščio ištrauka (tekste pažymėta vieta, kurioje minima Lietuva). Vikipedija

2019 m. sausį Seimas nusprendė, jog kovo 9-oji bus minima kaip Lietuvos vardo diena. Už tokį Atmintinų dienų įstatymo papildymą balsavo 59 parlamentarai, vienas buvo prieš, 13 susilaikė.

Šia atmintina diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į svarbų istorinį įvykį, kuomet Lietuva buvo paminėta seniausiame rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo metraštyje 1009 m.  

„Manau, kad kiekvienas iš mūsų norėtų, kad Lietuvos vardas būtų minimas kuo dažniau. Bet aš būčiau pasiūlęs likti prie senojo kalendoriaus ir minėti vasario 14-ają, sakyčiau, švento Valentino dienai suteikiant papildomą prasmę“, – sakė tuomet konservatorius Arvydas Anušauskas.

Jo kolega Jurgis Razma įtarė, kad ši data valdantiesiems „valstiečiams“ gali būti svarbi dėl jų lyderio pažiūrų. „Suprantu, kodėl valstiečiai žalieji labai nori pažymėti tą dieną – nes nužudžius tą vargšą benediktiną vienuolį Brunoną buvo sustabdytas krikščionybės atėjimas į Lietuvą dar keliems šimtmečiams. Galbūt valstiečių žaliųjų lyderiui labai mielas dalykas, kad pagonybė čia dar išliko kurį laiką“, – svarstė konservatorius Jurgis Razma.

„Valstietis“ Arūnas Gumuliauskas priminė, kad dėl tokios atmintinos dienos į Seimą kreipėsi akademinės bendruomenės atstovai. 2018 m. dešimt šalies mokslininkų kreipėsi į šalies vadovus siūlydami kovo 9-ąją minėti Lietuvos dieną. Jie prašė šią datą įtraukti į atmintinų dienų sąrašą ir valstybės mastu paminėti 1010 metų sukaktį, kai Lietuvos vardas pirmąkart paminėtas rašytiniuose šaltiniuose – Kvedlinburgo analuose.

„Pasaulio istorinėje literatūroje yra nusistovėjusi tradicija metus skaičiuoti nuo pirmojo paminėjimo rašytiniame šaltinyje. Prieš dešimt metų buvo iškilmingai paminėtas Lietuvos vardo tūkstantmetis, tačiau ši data nebuvo įrašyta į Lietuvos valstybei reikšmingų kultūrinių–istorinių įvykių įprasminimo minėtinų datų sąrašą. Ši data yra svarbi Lietuvos istorinei savivokai, nes pereinama iš bevardės egzistencijos į Vakarų civilizaciją pradžią. Minėdami pirmąją Lietuvos vardo paminėjimo dieną, kartu prisimintumėme ir Lietuvos daugiau kaip tūkstantmetę istoriją. Šios datos paminėjimas skatintų puoselėti istorinę atmintį, stiprinti Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, skirti daugiau dėmesio pristatant Lietuvą pasauliui“, – įstatymo projekto aiškinamajame rašte rašę Seimo narys, istorikas Arūnas Gumuliauskas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite