Seserys dvynės visą gyvenimą buvo greta

Nikėliškei (Švėkšnos sen.) Valerijai Urbonienei gyvenimas atseikėjo gražių metų – štai atšventė 90-ąjį gimtadienį, užaugino dvi dukras, turi anūkių ir proanūkę. Tebegyvena savo gražiuose namuose gamtos prieglobstyje, yra mylima ir globojama. Ji puiki pašnekovė ir klausytoja.

Jubiliatę Valeriją Urbonienę sveikino Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis (kairėje), Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis.Kartu su jais nuotraukoje (dešinėje) socialinio darbo organizatorė Neringa Andrijauskienė, dukterėčia Aldona Būdvytienė ir 90–metė Valerija Urbonienė.

Nikėlų kaime pravėrus sodybos vartelius, pirmasis pasisveikina vyras, kaip vėliau paaiškėja, Valerijos dukterėčios Aldonos sutuoktinis. Einame cementuotu takeliu, kuris staiga pasidalija į du keliukus, kurie veda prie dviejų, beveik vienodų geltonai nudažytų namukų, apsuptų įvairiausių sodo medžių. Šiuose namuose ilgus metus šalia viena kitos gyveno dvynių Valerijos ir Zofijos šeimos (Zofija praėjusį pavasarį atgulė Amžinojo poilsio).
Prie namo gražus šulinys. Duris atidaro ponia Aldona ir pakviečia į vidų. Netrukus pasirodo ir gimtuvininkė Valerija. Su gražiu gimtadieniu Valeriją pasveikino Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis ir perdavė linkėjimus (bei vitaminų nuo savivaldybės mero), Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis padovanojo tulpę, pavasario gėlę, knygelę apie Švėkšną ir palinkėjo sveikatos ir gražių metų.
Į Nikėlus atsikėlė iš Bumbuliškės
Valerijos vaikystė praėjo Bumbuliškės kaime, netoli Švėkšnos. Kartu augo penkios seserys ir vienas brolis. Valerija pasakojo, kad su seserimi, dvyne, su kuria visą gyvenimą buvo šalia, net namus pasistatė greta. Čia sutiko savo vyrą, čia ir kūrėsi. Su seserimi buvo labai panašios ir labai artimos. Kad tai tiesa, liudija ant stalelio padėta nuotrauka su sesers Zofijos atvaizdu. Su vyru Antanu užaugino dvi dukras. Laikė gyvulių, daug dirbo, norėjo sutaupyti pinigų, kad galėtų nupirkti dukroms butus. Šiandien abi jos gyvena Klaipėdoje. Džiaugdamasi Valerija pasakoja, kad turi dvi anūkes – Moniką ir Laimą bei proanūkę Robertą.
Paklausta, kaip šiandien gyvena, Valerija atsakė: „Mano diena prasideda paprastai, kaip ir visų žmonių, keliuosi, valgau. Su manim būna ir man padeda dukterėčia Aldona, Zofijos dukra“.
„Kol Valerijos dukros turi darbus, aš padedu per savaitę prižiūrėti „ciocytę“ (taip mano vaikai vadino tetą). Savaitgaliais jos atvažiuoja. Buvo ne kartą išsivežusios į Klaipėdą, tačiau ilgiau kaip dvi dienas senoji neištveria – nori grįžti į savo namus“, – pasakojo Aldona. – „Ciocytė“ Valerija ir mano mama buvo labai panašios, užtat jų charakteriai skirtingi. Mano mama buvo lėtesnė, neskubanti, o Valerija nepasiduodanti, einanti, kovojanti. Jai galima pavydėti – nieko nelaukdama keliasi iš kovos ir eina. Su ja mes visą laiką gerai sutardavome, todėl ir dabar pagloboju“.

Seserų dvynių namai greta

Niekada nesusipykome
„Mūsų šeimos tiek daug metų pragyveno greta, ir niekada nebuvome susipykę. Jei būdavo šventės, tai vieni pas kitus eidavome, ir darbus padėdavome vieni kitiems nudirbti.
Gyvename gražioje gamtos apsuptyje, tai irgi, tikriausiai, padeda kurti gerus santykius. Netrukus dukra Birutė išeis į pensiją ir parvažiuos į gimtuosius namus. Mes senstame taip pat, norime turėti daugiau laiko, bet aš ir toliau padėsiu, kiek reikės“, – atviravo dukterėčia Aldona Būdvytienė.
Išeidami dar pasižvalgome po kiemą ir laukus. Čia tikras gamtos rojus, ypač vasarą: čiulba kiemo paukščiai, žydi savos gėlės. Netrukdo ir kelio dulkės, kurios kyla nuo pravažiuojančių didžiulių mašinų. Čia namai – čia gerai.
Birutė Morkevičienė

Hits: 328

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite