Sergantiesiems lėtinėmis ligomis nereikia kaskart prašyti siuntimo

gydytojasLėtinėmis ligomis sergantys pacientai Ligonių kasų teiraujasi, ar jie kiekvieną kartą privalo gauti šeimos gydytojo siuntimą norėdami patekti pas gydytoją specialistą.

Atsakymas: sergantiesiems lėtinėmis ligomis nereikia kaskart prašyti šeimos gydytojo siuntimo konsultuotis pas specialistą, jei jiems yra skirtas ilgalaikis stebėjimas. Galiojanti pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarka leidžia vieną kartą gavus siuntimą ir užsiregistravus pas specialistą toliau pas jį lankytis be papildomo šeimos gydytojo siuntimo.

Ilgalaikis stebėjimas 

Ilgalaikis stebėjimas, vadinamoji dispanserizacija, yra reguliarus paciento, sergančio lėtine liga, sveikatos būklės stebėjimas. Nustatytu periodiškumu gydytojas specialistas pagal poreikį skiria pacientui tyrimus, gydymą ir teikia išvadas bei rekomendacijas šeimos gydytojui dėl tolesnės paciento sveikatos priežiūros. Ilgalaikis paciento sveikatos būklės stebėjimas skiriamas po aktyvaus gydymo.

Ilgalaikis specialistų stebėjimas gali būti skiriamas  pacientams, sergantiems onkologinėmis, nervų, kraujotakos ligomis, endokrininės ar kvėpavimo sistemų sutrikimais, alerginėmis ir imuniteto ligomis, tuberkulioze. Ligų sąrašas, kuriomis sergantiems pacientams gali būti taikomas ilgalaikis stebėjimas, taip pat pagal ligas numatyta stebėjimo trukmė, lankymosi pas specialistus periodiškumas nustatytas ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo tvarkos aprašo prieduose.

„Ar lėtine liga sergančiam pacientui reikia  ilgalaikio stebėjimo, sprendžia šeimos gydytojas ar kitas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas arba gydytojas specialistas. Pirmą kartą pas gydytoją specialistą einantis pacientas privalo gauti siuntimą iš šeimos gydytojo. Jeigu gydytojas specialistas įtraukia pacientą į ilgalaikio stebėjimo pacientų sąrašus, kitiems vizitams siuntimo nebereikia“, – sako Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė.

Pacientas dėl tos pačios lėtinės ligos nustatytu periodiškumu turi lankytis pas tą patį gydytoją specialistą, kurį pasirinko kreipdamasis pirmą kartą. Jei pacientas nori pradėti lankytis pas kitą gydytoją specialistą, jis turi apie tai pranešti savo šeimos gydytojui ir nurodyti tokio sprendimo priežastis – galbūt pacientas pakeitė gyvenamąją  vietą, ar gydytojas specialistas, pas kurį lankėsi, išvyko dirbti kitur, ar kita.

Pacientui norint pradėti lankytis pas kitą gydytoją specialistą, šeimos gydytojas išduoda specialią formą, kurioje įrašytai informacija apie ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo trukmę, diagnozę, atliktus tyrimus, paskirtą gydymą ir kita gydytojui specialistui, į kurį pacientas kreipsis dėl tolesnio ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo, aktuali informacija.

Kiti atvejai

Yra ir daugiau atvejų, kai pacientas gali patekti pas gydytoją specialistą be siuntimo. Siuntimas neprivalomas, kai pacientas atvyksta pas gydytoją specialistą dėl būtinosios pagalbos, kai pacientas lankosi dėl tos pačios priežasties pas tą patį specialistą. Be siuntimo galima kreiptis ir dėl gydytojo dermatovenerologo konsultacijos.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įamžinama seserų elzbietiečių veikla Švėkšnoje

2023 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicija įgyvendina projektą „Šv. Jokūbo festivalis Švėkšnoje: seserų elzbietiečių veikla Švėkšnoje“. Projekto tikslas – įamžinti vienuolės Antaninos Žemgulytės-Bonitos bei seserų elzbietiečių veiklą Lietuvoje ir Švėkšnoje. Po Pirmo pasaulinio karo nepriklausomoje Lietuvoje susiklostė palankios sąlygos augti vienuolijoms. 1918–1940 m. Lietuvoje naujai įsikūrė 11 ordinų ir kongregacijų vienuoliai: vargdienių seserys, kazimierietės, kryžietės, elzbietietės, pranciškonės, jėzuitai, kapucinai, dominikonai, saleziečiai, pranciškietės ir salezietės. 1924 m. į Lietuvą iš Karaliaučiaus, kur buvo įsikūręs kongregacijos provincijos centras su noviciatu,

Kaip tinkamai laikyti nusipirktą pieną

Pienas – vienas perkamiausių lietuvių maisto produktų. Kad jis išlaikytų savo skonį ir maistines savybes iki pat galiojimo laiko pabaigos, jį parsinešę namo turėtume laikytis tam tikrų taisyklių. Dalis iš jų, ko gero, yra žinomos daugeliui, tačiau kai kurios gali nustebinti. Apie tai, kokių klaidų vengti nusipirkus pieno, pasakoja prekės ženklą „Dvaro“ valdančios bendrovės „Pieno žvaigždės“ vyriausioji technologė Dalia Mickeliūnienė. Pienas turi būti laikomas šaldytuve. Tad įsipylę pieno, visuomet stenkitės kuo greičiau jį padėti atgal į šaldytuvą. Taip pat visuomet

Gydymo įstaigos gaus daugiau lėšų už suteiktas paslaugas, medikai – didesnius atlyginimus

Siekiant sudaryti sąlygas gydymo įstaigoms nuo 2024 m. sausio 1 d. didinti medikų darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., sveikatos apsaugos ministro įsakymu padidintos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tai leis gydymo įstaigoms gauti papildomų lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir skirti jas darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Pagal padidintus įkainius būtų atsiskaitoma už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas nuo šių metų lapkričio 1 d. „Laikomės įsipareigojimų reguliariai didinti medicinos darbuotojų atlygius – tai daroma peržiūrint įkainius

Su patyčiomis mokyklose vaikai kovoja pasitelkę piešinius

Patyčios tarp mokyklinio amžiaus vaikų yra viena opiausių problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, patyčias patiria vidutiniškai 42 proc. berniukų ir 37 proc. mergaičių 40-yje labiausiai išsivysčiusių šalių. Pasipriešinti patyčioms nusiteikę ir Lietuvos vaikai, pasitelkę tam kūrybingas idėjas. „Su patyčiomis susidurti gali ne tik vaikai ar paaugliai, bet ir suaugusieji. Tačiau, jei suaugusieji gali apsiginti, labai dažnai vaikai jaučiasi bejėgiai prieš juos emociškai, o kartais net fiziškai žalojantį elgesį. Galime pasidžiaugti, kad patyčios mokyklose nebėra tabu – ši problema ne

Taip pat skaitykite