Sergamumas gripu epideminį lygį perkopė visoje Lietuvoje

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis visoje Lietuvoje perkopė epideminį lygį, tačiau epidemija šiuo metu paskelbta tik Kauno ir Panevėžio miestų, Jonavos ir Varėnos rajonų savivaldybėse.

gripas.07.gyv

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, kad sausio 16-22 d. bendras Lietuvos sergamumo gripu ir kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis buvo 123,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo gerokai mažiau – 79,2 atvejo.
Mažiausias sergamumo minėtomis ligomis rodiklis pastarąją savaitę buvo Šiaulių apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje.
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldytas 181 žmogus: 1 nėščioji, 23 vaikai iki 2 metų amžiaus, 79 asmenys iki 17 metų, kiti – suaugusieji. 10 asmenų gydyti intensyviosios terapijos skyriuje. Daugiausiai sergančiųjų gripu buvo Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse.

Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija. Nors skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, medikai primena, kad nereikėtų pamiršti ir nespecifinių gripo bei ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų prevencijos priemonių. Rekomenduojama tinkamai ir dažnai plauti rankas, vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, vengti masinio žmonių susibūrimo vietų, kosėjant ar čiaudint prisidengti nosį ir burną, vienkartines nosinaites išmesti, neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ir burnos, gerai vėdinti patalpas, neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į ugdymo įstaigas, gydytis, kaip nurodė gydytojas.

Šio gripo sezono metu registruoti 3 mirties nuo gripo atvejai.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų, tenkančių 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų atvejų.
Gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai taip pat primena, kad dar ne vėlu skiepytis nuo gripo. Pasiskiepyti ypač aktualu žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms: 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, gyvenantiems socialinės slaugos ir globos įstaigose, nėščiosioms, sveikatos priežiūros darbuotojams.

Hits: 441

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite