Senjorai išklausė paskaitą apie maisto produktus

Lapkričio 12 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko Trečiojo amžiaus universiteto tęstinė paskaita „Sveikatinantys maisto produktai kasdieniniame racione: maisto produktai sveikatai, energijai ir jaunystei išsaugoti“, kurią vedė Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė Vijolė Bradauskienė.

Paskaitoje buvo kalbama apie maisto produktuose slypinčius jaunystės ir sveikatos priešus bei draugus. Lektorė pasidalino teorinėmis ir praktinėmis įžvalgomis bei patarimais, kaip išsirinkti tinkamiausius sveikatai produktus ir juos derinti.

V. Bradauskienė kalbėjo, kad didelę dalį raciono turėtų sudaryti grūdiniai produktai. Visagrūdžiai gaminiai turi daugiau sveikatai naudingų maisto medžiagų, negu gaminiai iš baltų miltų. Norintiems numesti šiek tiek svorio ji patarė rinktis daržoves, o ne vaisius, nes juose yra gana daug cukraus. Rekomenduojama valgyti obuolius, kurių sėklose yra vitamino B17, saugančio nuo vėžinių susirgimų, bei pektinų, iš organizmo valančių toksinus. Graikiniai riešutai labai pagerina smegenų veiklą. Lektorė teigė, kad sveikatai ypač naudingi yra kiaušiniai, kurių po vieną galima valgyti kiekvieną dieną. Kiaušinio baltymą žmogaus organizmas geriausiai įsisavina.

Susirinkusieji sužinojo, kad labai svarbu atkreipti dėmesį į maisto šviežumą, nes ką tik pagamintas patiekalas turi daugiausiai naudingų maisto medžiagų. V. Bradauskienė kalbėjo, kad reikėtų rinktis kuo natūralesnius, t. y. nevalytus, maisto produktus (pvz., nevalyta druska, rudasis cukrus ir kt.). Žiemą būtina apriboti pieno vartojimą, nes jis organizme skatina gleivių kaupimąsi. Sveikatai labai naudingos yra pavasarį žaliuojančios garšvos, kiaulpienės, dilgėlės. Nereikėtų pamiršti šaltalankio, turinčio daugybę antioksidantų ir riebalų rūgšties omega-7. Cholesterolį padeda mažinti linų sėmenys, česnakas. Lektorė minėjo, kad reikėtų vengti perdirbtų maisto produktų (pvz., dešrų, rūkytų mėsos gaminių, margarino ir kt.).

Įdomu buvo išgirsti apie pasaulyje šiuo metu populiarėjantį fermentuotą arbatos gėrimą kombučą, gaminamą iš arbatos grybo. Kombuča kilo iš Kinijos, bet ilgą laiką buvo pamiršta. XX a. paskutinį dešimtmetį pradėjo populiarėti Kalifornijoje, JAV ir sulaukė dėmesio Japonijoje, Rusijoje. Arbatos grybo užpilai laikomi vaistais ir profilaktinėmis priemonėmis nuo ligų, turi vitaminų B ir D. Lektorė pastebėjo, kad Tibeto gyventojai vartoja daug raugintų produktų, todėl tarp jų yra daug ilgaamžių.

Išgirdę daug naudingos informacijos apie sveikatinančius maisto produktus paskaitos dalyviai neskubėjo skirstytis. Jie lektorei V. Bradauskienei pateikė daugybę klausimų minėta tema.

Paskaita surengta vykdant Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Bibliotekos sociumas“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos.

 

Žaneta Jokužytė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyresn. bibliotekininkė

Nuotr. Sandros Jablonskienės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite