Seniems katilams keisti – 14 mln. eurų parama

Šių metų gegužę planuojama skelbti kvietimą gauti paramą neefektyvių biomasę naudojančių šildymo katilų keitimui į efektyvius šildymo įrenginius (biokuro katilus arba šilumos siurblius).

Gyventojai galės gauti iki 50 proc. naujo šildymo įrenginio kainos dydžio kompensaciją – iš viso iki 2022 m. bus paskirstyta net 14 mln. eurų ES paramos lėšų – apie tai praneša Energetikos ministerija.
„Efektyvus energijos vartojimas – tai vienas kertinių strateginių Lietuvos energetikos tikslų. Šia parama pasinaudoję gyventojai ne tik sutaupys efektyviau pasigamindami šilumos energiją, bet ir prisidės prie aplinkosaugos tikslų, nes nauji šildymo įrenginiai daug mažiau terš aplinką“, – pranešime sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Sausio 17 d. Energetikos ministerija patvirtino paramos priemonės „Katilų keitimas namų ūkiuose“ projektų finansavimo sąlygų aprašą, kuriame pateikti reikalavimai ir kriterijai šiai paramai gauti.
Apraše numatoma, kad į paramą pretenduoti galės vienbučių bei dvibučių gyvenamųjų arba sodo namų savininkai – šie pastatai turės būti įregistruoti Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ne anksčiau nei prieš 5 metus nuo kvietimo teikti paraiškas dienos.
Fiziniai asmenys galės pretenduoti į paramą, jei jie senuosius katilus keis efektyviais atsinaujinančius išteklius šilumai gaminti naudojančiais įrenginiais. Tokie įrenginiai – tai 5 klasės biokuro katilai, žemė-vanduo bei vanduo-vanduo šilumos siurbliai, kurių sezoninis naudingumo koeficientas (SCOP) ne mažesnis kaip 3,5 bei oras-vanduo šilumos siurbliai, kurių SCOP ne mažesnis kaip 3,0. Biokuro katilų klasė bei sezoniniai naudingumo koeficientai nurodomi įrenginių techninėje dokumentacijoje.
Fiziniam asmeniui bus kompensuojama 50 proc. sumos, kuri yra paskaičiuojama padauginus įsigyto įrenginio galingumą kilovatais (kW) iš fiksuotų vieno kilovato galios įkainių, kurie priklauso nuo šildymo įrenginio tipo bei įrangos komplektacijos. Pavyzdžiui, įsirengus 20 kW granulinį 5 klasės biokuro katilą galima gauti apie 1500 eurų, o 10 kW galios oras-vanduo šilumos siurblį (be integruoto šilumokaičio) – apie 2668 eurų kompensaciją.
Norint gauti paramą, sąskaitos už naujus įrenginius bei įrangos perdavimo-priėmimo aktai turės būti išrašyti ne anksčiau nei 2019 metų sausio 1 d., tačiau patys įrenginiai negalės būti sumontuoti bei priduoti, kol nebuvo pateikta registracijos forma. Tai reiškia, kad užbaigti projektai negalės pretenduoti į paramą.
Iš viso nuo 2019 iki 2022 metų fiziniams asmenims bus skirta apie 14 mln. eurų ES paramos.
Įgyvendinus šią priemonę, šalyje tikimasi sutaupyti apie 0,22 teravatvalandės energijos – tai atitinka maždaug 2 proc. visos per metus Lietuvoje suvartojamos elektros energijos.
Kvietimus teikti paraiškas paramai gauti skelbs Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

ELTA

Hits: 426

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Teikiamos pataisos dėl verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose ir vidaus vandenyse

Seimui antradienį planuojama tekti Žuvininkystės įstatymo pataisas, numatančias verslinės žvejybos draudimą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse. Numatoma, uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, numatant tik specializuotąją stintų žvejybą ir specializuotąją nėgių žvejybą bučiukais, apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje. Pataisų autoriai pateikia pavyzdį, kad 1997–2019 metais vykdytų ichtiologinių tyrimų Kauno mariose duomenys rodo, jog tiek pagrindinių žuvų rūšių (karšių, kuojų, sterkų, ešerių ir plakių), tiek ir bendras visų žuvų santykinis gausumas ir santykinė

Seimui bus pasiūlyta imtis nelegalių tvorų prie ežerų ir upių

Antradienį Seimui planuojama pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma dešimt kartų padidinti baudas už nelegalų tvorų tvėrimą prie ežerų ir upių. Jeigu Seimas pritartų tokiam Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko siūlymui, vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį nusižengimą numatytos 30 eurų baudos, nelegaliai įrengus tvorą prie ežero ar upės, grėstų 300 eurų bauda. Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaikos nešventiškos

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo, tvirtina Statistikos departamentas. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai praėjusį kovą įregistravo 541 santuoką. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Balandžio mėnesį policija vykdo prevencines priemones

Policija tiria šiuos įvykius: Balandžio 10 d. popietę namuose Pašyšių k., Juknaičių sen., rastas moters. gim. 1984 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Balandžio 11d. naktį konflikto metu Sodų g., Šilutėje, nepilnametė sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1972 m. Balandžio 9 d. naktį konflikto metu Melioratorių al., Šilutėje,  neblaivus (2.95 prom.) vyras ir moteris sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,13 prom.) moteriai. Vyras buvo sulaikytas. Balandžio 6 d. prieš pietus darbo metu vyrui vairuojant savaeigį krautuvą JCB 35 D TLT

Taip pat skaitykite