Seniems katilams keisti – 14 mln. eurų parama

Šių metų gegužę planuojama skelbti kvietimą gauti paramą neefektyvių biomasę naudojančių šildymo katilų keitimui į efektyvius šildymo įrenginius (biokuro katilus arba šilumos siurblius).

Gyventojai galės gauti iki 50 proc. naujo šildymo įrenginio kainos dydžio kompensaciją – iš viso iki 2022 m. bus paskirstyta net 14 mln. eurų ES paramos lėšų – apie tai praneša Energetikos ministerija.
„Efektyvus energijos vartojimas – tai vienas kertinių strateginių Lietuvos energetikos tikslų. Šia parama pasinaudoję gyventojai ne tik sutaupys efektyviau pasigamindami šilumos energiją, bet ir prisidės prie aplinkosaugos tikslų, nes nauji šildymo įrenginiai daug mažiau terš aplinką“, – pranešime sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Sausio 17 d. Energetikos ministerija patvirtino paramos priemonės „Katilų keitimas namų ūkiuose“ projektų finansavimo sąlygų aprašą, kuriame pateikti reikalavimai ir kriterijai šiai paramai gauti.
Apraše numatoma, kad į paramą pretenduoti galės vienbučių bei dvibučių gyvenamųjų arba sodo namų savininkai – šie pastatai turės būti įregistruoti Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ne anksčiau nei prieš 5 metus nuo kvietimo teikti paraiškas dienos.
Fiziniai asmenys galės pretenduoti į paramą, jei jie senuosius katilus keis efektyviais atsinaujinančius išteklius šilumai gaminti naudojančiais įrenginiais. Tokie įrenginiai – tai 5 klasės biokuro katilai, žemė-vanduo bei vanduo-vanduo šilumos siurbliai, kurių sezoninis naudingumo koeficientas (SCOP) ne mažesnis kaip 3,5 bei oras-vanduo šilumos siurbliai, kurių SCOP ne mažesnis kaip 3,0. Biokuro katilų klasė bei sezoniniai naudingumo koeficientai nurodomi įrenginių techninėje dokumentacijoje.
Fiziniam asmeniui bus kompensuojama 50 proc. sumos, kuri yra paskaičiuojama padauginus įsigyto įrenginio galingumą kilovatais (kW) iš fiksuotų vieno kilovato galios įkainių, kurie priklauso nuo šildymo įrenginio tipo bei įrangos komplektacijos. Pavyzdžiui, įsirengus 20 kW granulinį 5 klasės biokuro katilą galima gauti apie 1500 eurų, o 10 kW galios oras-vanduo šilumos siurblį (be integruoto šilumokaičio) – apie 2668 eurų kompensaciją.
Norint gauti paramą, sąskaitos už naujus įrenginius bei įrangos perdavimo-priėmimo aktai turės būti išrašyti ne anksčiau nei 2019 metų sausio 1 d., tačiau patys įrenginiai negalės būti sumontuoti bei priduoti, kol nebuvo pateikta registracijos forma. Tai reiškia, kad užbaigti projektai negalės pretenduoti į paramą.
Iš viso nuo 2019 iki 2022 metų fiziniams asmenims bus skirta apie 14 mln. eurų ES paramos.
Įgyvendinus šią priemonę, šalyje tikimasi sutaupyti apie 0,22 teravatvalandės energijos – tai atitinka maždaug 2 proc. visos per metus Lietuvoje suvartojamos elektros energijos.
Kvietimus teikti paraiškas paramai gauti skelbs Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.