Seniausiai Švėkšnos gyventojai – 100 metų

Vasario 26 d. Švėkšnos gyventoja Zuzana Beržanskienė sulaukė nuostabaus 100 metų jubiliejaus. Neoficialiais duomenimis, ši garbaus amžiaus senolė – laikoma seniausia Švėkšnos seniūnijos gyventoja.

Pati sukaktuvininkė sakė nesijaučianti šimtamete, o už savo ilgaamžiškumą reikėtų dėkoti bei sveikinti Dievulį ir Švenčiausiąją Mergelę Mariją. Nuoširdus tikėjimas, krikščioniškojo gyvenimo vertybės ir leido nugyventi visą amžių – taip mano tą vakarą pasveikinti ypatingos sukakties proga į Švėkšną atvykusios dukros.
Į gyvenimą Zuzana išleido 5 dukras: Zuzaną, Stasę, Mariją, Nastę ir Valeriją. Visos dukros gyvena netoliese, vienos – Klaipėdoje, kitos – visai arti Švėkšnos. Šiuo metu senole rūpinasi ir globoja vyriausia iš jų – Zuzana kartu su dukra Birute. Šimtametė gali pasidžiaugti jau sulaukusi 12 anūkų, 12 proanūkių ir 2 proproanūkių.
Dukros, žentai, anūkai su savo atžalomis ir kiti artimieji planuoja suvažiuoti pasveikinti mylimos senolės šį savaitgalį, Švėkšnos parapijos klebonas atvyks palaiminti ilgaamžę. Vieni sveikinti močiutės tokia garbinga proga grįš iš užsienio, o neturintys galimybės jau atsiuntė dovanų. Štai proanūkė Sigita, gyvenanti Anglijoje, užsakė išausti jubiliejinę juostą.
Gimė Z. Beržanskienė Petraičių kaime (dab. Veiviržėnų sen., Klaipėdos r.), šeimoje buvo vienturtė. Visą gyvenimą sunkiai dirbo, jaunystėje tarnavo pas ūkininkus. Ištekėjo būdama 24 m. už vyro Petro. Jaunai šeimai gyvenimo lizdą teko kurti Antrojo pasaulinio karo metais. Sunkūs tai buvo laikai, greitai besikeičianti padėtis vertė ieškoti išeities.
Beržanskai karo metais gyveno Alseikų kaime (dab. Švėkšnos sen.), bet dėl nesusipratimų su tuometine valdžia ir namo šeimininkais persikraustė į Pašlužmio kaimą (dab. Veiviržėnų sen.). Ten gyveno mažyčiame namelyje, turėjo truputį žemės. Vėliau moteris negailėjo jėgų dirbdama kolūkio fermose, buvo giriama už darbštumą, sąžiningumą ir ne kartą gavo padėkas už puikų darbą. Deja, kartu su vyru Petru užauginti visų vaikų nespėjo. 1958 m. žuvus vyrui, Zuzanai teko atlaikyti skaudų likimo išbandymą – pasirūpinti 5 dukromis, iš kurių jauniausiajai Valerijai tebuvo vos 3 metukai.
Dukros pasakoja, kad mama sugebėjo jas auklėti be diržo, be pabarimų, nuolatos jautė begalinį jos rūpestį kiekviename žingsnyje. Gal todėl ir pačios buvo geros, nedrįso neklausyti mamos.
Senolė iki šiol dalija patarimus savo atžaloms, nors jau prastai girdi, tačiau susikalbėti pavyksta. Pati sunkiai vaikšto, bet kartais, įsikibusi į kėdę, pamiklina kojas. Prieš penketą metų dar pavykdavo pačiai į kiemą išeitį. Dabar daugiausiai laiko Zuzana praleidžia gulėdama lovoje, dažnai meldžiasi.
Sveknosnaujienos.lt

Hits: 25

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite