Pirmąjį rugsėjo sekmadienį Lietuvoje minima Senelių diena. Kalendoriuose pirmą kartą ji atsirado praėjusiais metais. Jei nežinote, kaip nudžiuginti savo senelius, technologijų ekspertai siūlo išeitį. Padėkite senjorams išmokti naudotis išmaniuoju bei kompiuteriu ir taip palengvinkite jų kasdienybę.

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi patarimais, kaip padėti seneliams išmokti savarankiškai atlikti kasdienes užduotis skaitmeninėje erdvėje.

Parinkite tinkamus įrenginius

Geriausia, jei skaitmeninėms pratyboms jūsų artimasis turės nuosavą įrenginį. Taip galės nuolat praktikuotis ir greičiau įgys reikalingų įgūdžių.

Ieškodami tinkamiausio telefono senjorui apsvarstykite, ar jis išmaniuoju skambins, ar ir rašys žinutes, galbūt fotografuos ir naudosis programėlėmis.

Rinkitės iš didesnių, bent 6 colių ekrano telefonų, su paprastu valdymo skydeliu, ryškiu ekranu ir ilgai tarnaujančia baterija.

Jei senjorui vis tik patogiausia naudotis mygtukiniu telefonu, gal tuomet jam papildomai reikėtų kompiuterio? Įvertinkite, koks labiausiai atitiktų jo poreikius: lengvas nešiojamas, stacionarus su dideliu ekranu ar planšetinis.

Pasirūpinkite ir įrenginių nustatymais. Patikrinkite kalbos parametrus, sureguliuokite ekrano apšvietimą bei skambučio garsą. Daugelyje išmaniųjų bei planšečių galima personalizuoti valdymo režimą – nustatyti didesnį šriftą ir ikonėles bei supaprastinti pagrindinį namų ekraną.

Namų darbai anūkams

Jei jūsų senelis ar močiutė nerimauja, ar mokės naudotis išmaniu įrenginiu arba jiems kyla iššūkių atsisiųsti reikiamas aplikacijas bei susikurti naujas paskyras, pasiūlykite savo pagalbą. Šiuos darbus galite atlikti už juos, arba, – jei tik senjoras rodo smalsumą ir pasiryžimą – būkite šalia, kai jis tai darys pats.

Kartu pergalvokite, kokias kasdienes užduotis senjoras norės atlikti naudodamasis technologijomis ir kokių įrankių tam reikės. Gali prireikti naujienų portalų, žemėlapių, viešojo transporto tvarkaraščių, mobiliojo ryšio operatoriaus ar banko programėlių.

Norint sumokėti mokesčius, valstybinėms institucijoms pateikti elektronines paraiškas, jungtis prie sveikatos portalų, elektroninės ar mobiliosios bankininkystės ir atlikti mokėjimus – visur reikės patvirtinti savo tapatybę. Tai patogu atlikti mobiliuoju parašu, kuris kainuoja vos keliasdešimt euro centų per mėnesį.

Patogiausia tai, kad nereikia jokio papildomo įrankio ar aplikacijos – viskas bus senjoro telefone. Kasmėnesinis m. parašo mokestis įtraukiamas į bendrą ryšio paslaugų sąskaitą, tad atskiru paslaugos apmokėjimu jūsų močiutei ar seneliui rūpintis nereikės.

Užsisakyti SIM kortelę su m. parašo paslauga galite kartu su seneliu apsilankę bet kuriame savo mobiliojo ryšio operatoriaus salone ir pateikę senjoro asmens tapatybės kortelę.

Pradžioje: pagrindų ABC ir kantrybė

Jei įrenginiai paruošti, o svarbiausios platformos ir paskyros sukurtos, kitas žingsnis – įsijausti į senjoro padėtį.

Įvertinkite, ar jūsų artimasis turi nors kiek patirties su kompiuteriu arba išmaniuoju telefonu, jei taip – kokios. Jei šie įrenginiai jam yra visiška naujiena, apsišarvuokite kantrybe ir supraskite, kad jums savaime suprantami dalykai jam tokie nėra.

Todėl pirmiausia pradėkite nuo pačių pagrindų. Parodykite, kaip atrakinti telefoną, spustelėti kompiuterio pelytės klavišus, pademonstruokite, kaip veikia paieška, padėkite įsiminti svarbiausias ikonėles bei jų reikšmes.

Dažniausiai naudojamas programėles sukelkite į pradinį įrenginio namų langą – taip bus lengviau jas rasti. Ne mažiau svarbu ir paaiškinti senjorui, kad net jam suklydus, nieko blogo neatsitiks – suvedus neteisingą slaptažodį ar ne tą tinklapio adresą kompiuteris ar telefonas nesuges.

Žinoma, papasakokite, kokius asmeninius duomenis būtina saugoti, kokie veiksmai internetinėje erdvėje gali būti pavojingi, o kokie – lengvai atitaisomi.

Skatinkite praktikuotis

Lemtingoji akimirka – atėjo laikas praktikai. Šiame etape kartu su senjoru įvertinkite jo gebėjimų lygį ir pagal juos apsibrėžkite įgyvendinamus tikslus. Svarbiausia, kad technologijomis būtų naudojamasi kuo dažniau, todėl suplanuokite, ką senelis ar močiutė galėtų padaryti kasdien.

Galbūt paskaityti naujienų portalus ir pasitikrinti paštą? Vėliau išmokykite, kaip pasidalyti patikusiu straipsniu, arba ne tik perskaityti, bet ir atsakyti į el. laišką. Su besikaupiančia praktika, senjorui taps vis lengviau įveikti sudėtingesnes užduotis.

Svarbiausia, kad mokinys atrastų skaitmeninę erdvę jam tinkamiausiu tempu, prisijaukintų technologijas ir pats pajustų jų suteikiamą naudą.

Tam padės ir artimųjų įsitraukimas. Susikurkite naujas tradicijas: šeimos rate susirašinėkite el. laiškais arba skambinkite seneliams ne įprastu, bet vaizdo skambučiu. Pasiūlykite senjorui skaitmeninėje erdvėje susirasti bendraamžių: socialiniuose tinkluose kartu paieškokite jo pažįstamų ir padėkite prisijungti prie tokį patį hobį turinčių vartotojų grupių.

Atraskite nemokamą pagalbą

Įvaldę kompiuterinio raštingumo pagrindus, senjorai vėliau juos lavinti gali ir savarankiškai. Internete yra įvairių edukacinių pamokų užsienio kalbomis, o lietuviškas vaizdo pamokas galima peržiūrėti „Tele2 Lietuva“ kanale „Youtube“ platformoje.

Čia senjorai gali išmokti naudotis įvairiomis socialinių tinklų aplikacijomis, sužinoti, kaip atsisiųsti įvairias programėles bei jose prisiregistruoti. „Tele2“ patarimų skiltį senjorams galima rasti čia:

https://youtube.com/playlist?list=PLLTsqKylE-ks_yMBrR8wrUyv1ZVvGYE-D

Be to, galite pasidomėti nemokamais kompiuterinio raštingumo mokymais, skirtais senjorams – jie dažnai rengiami pagrindinėse miestų arba apskričių bibliotekose. Beje, jose galima atrasti ir knygų, skirtų savarankiškam mokymuisi.

Asta Buitkutė