Seneliams – lėlių paroda ir pasaka

Šilutės senelių globos namuose buvo surengtas susitikimas su šilutiške lėlių kūrėja Rita Poteliūniene. Salėje ant stalo, palangių buvo išdėliota didelė lėlių paroda. Keliolika šiuose namuose gyvenančių senelių neslėpė džiaugsmo, nes lėlės atgaivino tolimos vaikystės prisiminimus.

Su senelių namų gyventojais bendravo šilutiškė lėlių kūrėja Rita Poteliūnienė.

Kol šių namų gyventojai, daugiausia moterys, rinkosi į salę, nuo Šilutės senelių globos namų įkūrimo 1999 m. gruodžio 28 d. čia dirbanti direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Janina Sadauskienė spėjo nemažai papasakoti. Dabar čia gyvena 42 garbaus amžiaus žmonės, dar vieno laukiama. Iš viso tėra 43 vietos. Vietos senelių globos namuose laukia trys moterys, dar tiek pat turėtų įtraukti į laukiančiųjų sąrašą. 20 senelių pajėgūs vaikščioti, 23 slaugomi ant patalo. Yra 28 moterys ir 15 vyrų. Net keturi – ilgaamžiai: du perkopė 93-ejų metų amžiaus slenkstį, dviem sukako po 91 metus. Artėjantį rugsėjį dviem gyventojams bus po 90 metų.
„Tai Šilutės rajono gyventojai, nemažai turi vaikų, tačiau jie išvažiavę į užsienį, kitų ir patys vaikai be sveikatos, visokių istorijų yra…“ – pasakojo J. Sadauskienė. Už gyvenimą šiuos namuose kas mėnesį senelis moka 80 proc. savo pensijos, kitų pajamų, taip pat turi mokėti 1 proc. turimo nekilnojamojo turto vertės įmoką (turo vertę žino Registrų centras).
Šilutės senelių globos namų direktorė – Evelina Balandė. Naujoji kolektyvo vadovė rūpinasi, kad namų gyventojai turėtų progų susitikti su įdomiais žmonėmis, išgirstų muzikos, eilių. Šįkart jų nuotaiką praskaidrino ir pasaka. Be to, norima skleisti žinias apie įvykius įstaigoje – juk didžioji įstaigos išlaikymo kaštų dalis yra mokesčių mokėtojų pinigai.
Viešnios mintys
Šilutiškė lėlių kūrėja Rita Poteliūnienė pasakojo, kad anuomet, kai žaislų nebuvo, lėles mergaitės darydavosi iš skudurėlių, akmenukų, suknyte puošdavo šaukštelį, buteliuką, susuktą šieno gniutulėlį, kokią medžio šakelę. Močiutės pritariamai lingavo galvomis, vis šį tą pasakydamos iš savo vaikystės. Daryti lėles mamos mokė savo dukras, R. Poteliūnienę – irgi jos mama.
„Kiekvieną vakarą ant šaukštelio puošdavau vis kitokią lėlytę iš sukarpytų medžiagos skiaučių. Mama pamokydavo ištraukyti siūlelius, kad „suknytės“ apačia gražiau atrodytų. Senovėje pirmoji lėlė būdavo krikšto tėvų padovanota. Lėlę jie veždavo brikelėje, rodydami, kokią dovaną padovanos. Dabar lėlę dažnai pasitelkia psichologai – vienas psichologas Ukrainoje savo privačioje klinikoje gydo… lėlėmis. Kai iš vaiko sieki išgirsti, kas nutiko, kas jam blogai, su lėle galima pasiekti tikrą atvirumą. Ir pasakos sekamos su lėlėmis, yra lėlių teatrai, rodomi spektakliai. Nelengva net bilietą gauti. Pasakos išlydi mus į gyvenimą. Mano lėlės vardų neturi, jos turi pavadinimus. Šita – „Žydėjimas vyšnios“. Kai vaikystėje atsiguldavome po žydinčia vyšnia, koks gerumas apimdavo… Visos lėlės yra iš mano gyvenimo. Šita pakėlusi akis yra „Dangaus laiškai“ – kiek dangus mums gali pasakyti, gaila, kad nemokame to skaityti. O vaikystėje kaip žvaigždes skaičiuodavom… Yra lėlė „Harmonija“, yra „Mezgėja“, yra pasipūtusių lėlių, kaip ir žmonių. Yra lėlė „Flamenko“, taip vadinamas šokis daro įspūdį, nes tai meilės šokis. Yra tekstilinių, karkasinių ir tekstilinių lėlių. Veidai – iš ore džiūstančio molio, iš polimerinio molio. Yra labai daug paslapčių šiame kūrybos procese. Jų reikėjo mokytis. Aš mokiausi iš garsios pasaulio lėlininkės Katios Gusevos“, – pasakojo viešnia.
R. Poteliūnienė rankdarbiams skiria savo laisvalaikį, moka megzti, siūti, su meile kūrė savo namus, mokėsi dekupažo, floristikos, rankų darbo lėlių meno. Turi vaikų grupę, mokytojų, kuriuos moko kurti lėles.

Lėlės – labai tikroviškos. Autorės nuotr.

„Miela, kad šiandien galėjau pabūti su jumis, nes dažniausiai lankausi pas vaikus. Tokioje įstaigoje esu pirmą kartą. Man smagu čia, gera su jumis, nes jau nebeturiu nei mamytės, nei močiutės…“ – atvirumu sujaudino viešnia.
Sulaukusi plojimų, padėkojimų, viešnia ant rankų užsimovė du medžiaginius kirminėlius su galvutėmis ir pasekė pasaką apie meilę.
R. Poteliūnienei padovanota puokštė gėlių. Seneliai pavaišinti kvapniais keksiukais. Jiems dar liko laiko pasivaikščioti po salę ir jau po kūrėjos šilto pasakojimo dar kartą apžiūrėti lėles.
Stasė SKUTULIENĖ

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės ligoninėje – keturi nauji gydytojai

Daugelis Lietuvos rajoninių ligoninių baiminasi, kad nebeliks gydytojų. Neva į provinciją jauni specialistai nevažiuoja. Tačiau VšĮ Šilutės ligoninės kolektyvą vien šiemet papildė 7 nauji gydytojai, keturi iš jų atvyko rugpjūtį. To nebuvo 20 metų Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus sako, kad tokio gausaus kolektyvo papildymo Šilutės ligoninėje nebuvo daugiau kaip 20 metų. Ligoninės vadovas džiaugiasi, kad veržlus ir šiuolaikiškas jaunimas sėkmingai įsilieja į ligoninės specialistų gretas, o vyresni kolegos noriai bendradarbiauja su jaunaisiais gydytojais. Anot D. Steponkaus, jaunam, vos

Bendruomeniniai namai – visiems

Šio mėnesio pabaigoje Žemaičių Naumiestyje laukiama įkurtuvių: oficialiai veiklą pradės bendruomeniniai šeimos namai. Kokių atsiras naujovių? Svarbiausia, ko gero, tai, kad šiuose namuose dirbantys specialistai bandys padėti visiems, kas kreipsis pagalbos. Tai namai – visiems Šilutės rajono gyventojams. Europos Sąjungos finansuojamų Šeimos namų steigimą ir plėtrą paskatino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis. Savivaldybėms tai nieko nekainuoja. Tokių namų Lietuvoje jau pristeigta nemažai, kai kuriose savivaldybėse – ne po vienus. Veikla – padėti šeimoms spręsti krizines situacijas,

„Bėdų turgaus“ nebebus…

Edita Mildažytė daugeliui pažįstama iš Lietuvos televizijos laidos „Bėdų turgus“. Ji – šios laidos autorė ir vedėja, taip pat prodiuserė, labdaros projektų organizatorė. „Bėdų turgaus“ istorijos – apie ligų, vargo, bėdų prislėgtus žmones, kuriems ši laidos vedėja su komanda padėjo nors šiek tiek atsitiesti. Su garsia žurnaliste, renginių vedėja, garsia moterimi Edita MILDAŽYTE kalbėjomės ne tik apie „Bėdų turgų“. – Tai kiek metų laidai „Bėdų turgus“? Ar joje dalyvavo Šilutės, Pagėgių krašto gyventojų? – Jau šešiolika. Tiek metų esu su

Kintuose nuskambėjo simfoninės muzikos festivalis Praėjusią savaitę išdidžiai nuvilnijo baigiamieji Kintų muzikos festivalio akordai.

Liepos 21-ąją prasidėjęs Kintų muzikos festivalis, kuris čia vyko jau šeštą kartą, iškilmingais muzikos garsais pasibaigė rugpjūčio 4-ąją, penktadienį. Kiekvieno koncerto vakarą sukvietęs daugybę žmonių, festivalio uždarymo koncertas vos sutalpino visus norinčius pasiklausyti ir pamatyti pamėgtus jaunuosius muzikantus. Koncerte dalyvavo latvių smuiko virtuozė Kristine Balanas, grojo 2015 m. Kintų muzikos festivalyje suburtas tarptautinis jaunųjų muzikantų simfoninis orkestras, NIKO, dirigavo Martynas Stakionis ir Gediminas Gelgotas. Kintų muzikos festivalio direktorė Audra Juodeškienė padėkojo muzikantams, meno vadovui Gediminui Gelgotui, be kurio, anot festivalio